Darbo su Neįgaliais Vaikais Metodai: Psichologinis ir Socialinis Aspektas

Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologo darbo su vaikais, turinčiais protinę ir fizinę negalią, metodai. Svarbu atrasti, individualizuoti ir vystyti naujus darbo metodus tenkinant neįgalių vaikų specialiuosius poreikius, atsižvelgiant į jų neįgalumo laipsnį, įtraukiant į šį procesą šeimą bei institucijas, teikiančias paslaugas neįgaliesiems bei specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant mokslinius tyrimus, ekspertų nuomones ir praktinius pavyzdžius. Straipsnyje siekiama pateikti išsamią apžvalgą apie tai, kaip psichologai gali veiksmingai dirbti su šia pažeidžiamų vaikų grupe, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę ir padėti jiems pasiekti savo potencialą.

Negalės Samprata ir Klasifikacija

Prieš pradedant nagrinėti psichologo darbo metodus, svarbu apibrėžti negalės sampratą ir jos klasifikaciją. Negalė apibrėžiama kaip sąveika tarp asmens ir jo aplinkos, kuomet asmuo dėl fizinių, psichinių ar intelektinių sutrikimų patiria sunkumų dalyvauti visuomenės gyvenime. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gana greitai buvo susivokta, kad sovietmečiu vartoti terminai, apibūdinantys negalią turinčius žmones, yra įžeidžiantys ir žeminantys asmenį.

Svarbu pažymėti, kad kiekvienas vaikas, turintis negalią, yra unikalus, todėl psichologas turi individualizuoti savo darbo metodus, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, gebėjimus ir aplinkos ypatumus.

Dažnai specialiųjų poreikių vaikų tėvai gauna piniginę paramą bei valstybės institucijų išmokas. Tačiau įsigilinus į vaikų poreikius, vertybines orientacijas yra labai svarbu, kad vaiko negalios laipsnis neapribotų jo galimybių sėkmingai socializuotis visuomenėje, ugdymo įstaigų bendruomenėse ir kt.

Protinė Negalia

Protinė negalia - tai žmogaus būklė, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas, bet labiausiai - pažintinės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto problemomis. Protinė negalia susijusi su sutrikimais, prasidėjusiais vaikystėje.

Taip pat skaitykite: Pagalba neįgaliems vaikams

• Lengvas protinis atsilikimas (IQ 50-69): asmenys gali turėti mokymosi sunkumų, tačiau dauguma suaugusiųjų gali dirbti, palaikyti socialinius santykius ir dalyvauti visuomeninėje veikloje.
• Vidutinis protinis atsilikimas (IQ 35-49): sukelia žymų protinės raidos sulėtėjimą vaikystėje, bet leidžia įgyti tam tikro savarankiškumo save aptarnaujant. Asmenys gali atlikti nesudėtingą praktinį darbą, tačiau jiems reikalinga priežiūra.
• Sunkus protinis atsilikimas (IQ 20-34): reikalauja nuolatinės paramos. Asmenys kenčia nuo motorikos ar kitų sutrikimų, liudijančių centrinės nervų sistemos pažeidimą.
• Gilus protinis atsilikimas (IQ mažesnis nei 20): savarankiškumas, valyvumas, bendravimas ir judrumas labai apriboti.

Fizinė Negalia

Fizinė negalia pasitaiko gana dažnai. Fizinė negalia nėra vien tik judėjimas naudojantis vežimėliu ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis.

Fizinė negalia gali būti įgimta arba įgyta:

• Įgimta negalia - pasireiškia gimimo metu. Ji gali būti paveldėta, atsirasti dėl problemų nėštumo metu ar dėl vaisiaus pažeidimo gimdymo metu;
• Įgyta negalia - išsivysto po gimimo.

Asmenys turintys judėjimo negalia gali judėti:

• Neįgaliojo vežimėlio pagalba
• Ramentų pagalba
• Galūnių protezų pagalba
• Vaikštynės pagalba

Kitos Negalios Formos

• Klausos negalia: Tai visiškas ar dalinis negalėjimas priimti garsinę informaciją. Klausa reikalinga norint išmokti kalbėti ir kontroliuoti kalbą, todėl klausos sutrikimas labai dažnai pasireiškia kartu su kita sensorine negalia - kalbos sutrikimu. Kurčiasis - tai žmogus, visiškai praradęs klausą, negalintis suprasti kalbos.
• Regos negalia: Tai visiškas ar dalinis negalėjimas priimti regimąją informaciją. Aklumas - tai visiškas negalėjimas matyti. Skiriami regos sutrikimo laipsniai: silpnaregystė aklumas.
• Kalbėjimo negalia: Kalbos sutrikimai - kalbos neišsivystymas, visos kalbos sistemos neišlavėjimas, apimantis fonetiką, leksiką ir gramatinę kalbos sandarą, sutrikusi kalbos raida, rašymo sutrikimai, įvairūs kiti komunikacijos sutrikimai - neurozinis ir organinis mikčiojimas.
• Kurčneregystė: Kurčneregystė - tai būsena, kurią sukelia įvairaus sudėtingumo klausos ir regos sutrikimai. Šios dvigubos jutiminės negalės sukelti padariniai yra labai dramatiški. Pagrindinė kurčneregystės negalią turinčio vaiko ugdymo forma - individualus darbas.
• Psichinė negalia: Psichinė negalia - sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, sutrikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą, bei kasdieninę asmens veiklą. Ši negalios rūšis nėra akivaizdžiai matoma, todėl bendraujant su žmogumi kai nėra ryškių ligos požymių, sutrikimo galima ir nepastebėti. Bipolinis sutrikimas - vienas kitą keičiantys ciklai, turintys priešingą emocinį krūvį.
• Raidos negalia: Raidos negalia - bet kokia fizinė ar protinė būklė, išsivysčiusi iki 18 m. Vaikų cerebrinis paralyžius - negalia, pasireiškianti kūno padėties, judėjimo bei pusiausvyros sutrikimais dėl smegenų centrų, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo.

Dauno Sindromas ir Autizmas

• Dauno sindromas: Protinė negalia - tai žymus protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, pasireiškiantis elgesio, emocijų ir socialinio prisitaikymo sutrikimais. Fiziniai sergančiojo Dauno sindromu požymiai - apkūnus kūnas, nedidelė galva; trumpos ir storos rankos, išsikišęs liežuvis, įstriži akių plyšiai bei odos raukšlės vidiniuose akių kampuose. Dauno sindromą turintys asmenys patiria sunkumų kasdieninėse gyvenimiškose situacijose, jų kalbinės išraiškos priemonės ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai yra silpni. Žmonės, turintys Dauno sindromą, yra labai mieli ir šilti, tą šilumą jie nori skleisti kitiems, linkę liestis, apkabinti, bučiuoti ir bandyti būti arčiau kito žmogaus. Svarbu, kaip jūs į tai reaguosite. Neišsigąskite - jiems tai yra natūralus elgesys.
• Autizmas: Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai. Pagrindiniai šį sindromą turinčių asmenų bruožai - sutrikęs asmens socialinis bendravimas, sutrikusi kalbos raida, keistas, neįprastas elgesys, pasikartojantys judesiai.

Psichologo Vaidmuo ir Funkcijos

Psichologas, dirbantis su vaikais, turinčiais protinę ir fizinę negalią, atlieka svarbų vaidmenį, padedant vaikams ir jų šeimoms įveikti iššūkius, susijusius su negalia. Psichologo funkcijos apima:

• Psichologinis įvertinimas: psichologas atlieka išsamų vaiko psichologinį įvertinimą, siekiant nustatyti jo kognityvinius, emocinius, socialinius ir elgesio ypatumus. Įvertinimas padeda nustatyti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat jo poreikius ir galimybes.
• Intervencijos planavimas: remiantis įvertinimo rezultatais, psichologas planuoja individualizuotas intervencijas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tikslus. Intervencijos gali būti skirtos kognityvinių įgūdžių ugdymui, emocinės savireguliacijos gerinimui, socialinių įgūdžių lavinimui, elgesio problemų sprendimui ar kitoms sritims.
• Terapija ir konsultavimas: psichologas teikia terapines paslaugas vaikams ir jų šeimoms. Terapija gali padėti vaikams įveikti emocinius sunkumus, susijusius su negalia, pagerinti savivertę, išmokti įveikos strategijų ir sustiprinti tarpasmeninius santykius. Psichologas taip pat konsultuoja tėvus ir kitus šeimos narius, suteikdamas jiems informaciją apie negalią, padėdamas suprasti vaiko poreikius ir išmokti veiksmingų auklėjimo strategijų.
• Bendradarbiavimas su kitais specialistais: psichologas bendradarbiauja su kitais specialistais, tokiais kaip gydytojai, pedagogai, socialiniai darbuotojai ir ergoterapeutai, siekiant užtikrinti kompleksinę ir koordinuotą pagalbą vaikui ir jo šeimai.
• Švietimas ir advokacija: psichologas šviečia visuomenę apie negalią, siekdamas mažinti stigmą ir diskriminaciją. Jis taip pat advokatauja už vaikų, turinčių negalią, teises ir interesus, siekdamas užtikrinti, kad jie gautų reikiamą pagalbą ir galimybes.

Psichologiniai Metodai Darbe su Neįgaliais Vaikais

Psichologas, dirbdamas su vaikais, turinčiais protinę ir fizinę negalią, gali naudoti įvairius metodus, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tikslus.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

• Elgesio terapija: šis metodas pagrįstas mokymosi principais ir skirtas elgesio problemų sprendimui. Elgesio terapijos metu psichologas padeda vaikui išmokti naujų, adaptacinių elgesio formų ir atsisakyti nepageidaujamų elgesio modelių. Elgesio terapija gali būti ypač veiksminga sprendžiant agresijos, autoagresijos, impulsyvumo ir kitas elgesio problemas.
• Kognityvinė terapija: šis metodas skirtas keisti neigiamas ir disfunkcines mintis ir įsitikinimus, kurie sukelia emocinius sunkumus ir elgesio problemas. Kognityvinės terapijos metu psichologas padeda vaikui identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis, išmokti realistiškesnio ir pozityvesnio mąstymo.
• Žaidimų terapija: šis metodas ypač veiksmingas dirbant su mažais vaikais, kurie negali verbalizuoti savo jausmų ir išgyvenimų. Žaidimų terapijos metu psichologas naudoja žaidimus, žaislus ir kitas kūrybines priemones, kad padėtų vaikui išreikšti savo jausmus, įveikti traumas ir išmokti įveikos strategijų.
• Meno terapija: šis metodas naudoja įvairias meno formas, tokias kaip piešimas, tapyba, lipdymas ir muzika, kad padėtų vaikui išreikšti savo jausmus, pagerinti savivertę ir lavinti kūrybinius įgūdžius. Meno terapija gali būti ypač naudinga vaikams, turintiems bendravimo sunkumų.
• Šeimos terapija: šis metodas skirtas pagerinti šeimos santykius ir spręsti šeimos problemas, kurios gali turėti įtakos vaiko gerovei. Šeimos terapijos metu psichologas padeda šeimos nariams geriau suprasti vienas kitą, išmokti veiksmingo bendravimo ir konfliktų sprendimo strategijų.
• Socialinių įgūdžių mokymas: šis metodas skirtas lavinti socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, bendradarbiavimas, empatija ir konfliktų sprendimas. Socialinių įgūdžių mokymas gali padėti vaikams geriau integruotis į visuomenę, užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis.
• Sensorinė integracija: šis metodas skirtas padėti vaikams, turintiems sensorinių apdorojimo sunkumų. Sensorinės integracijos terapijos metu ergoterapeutas padeda vaikui integruoti sensorinę informaciją, gautą iš įvairių jutimų, tokių kaip rega, klausa, lytėjimas, skonis, uoslė ir judėjimas.
• Delfinų terapija: individualūs ir grupiniai bendravimo su delfinais užsiėmimai, kurie skirti žmonėms su fizine, protine negalia, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems psichoemocines traumas.

Socialinio Darbuotojo Veikla

Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį, padedant asmenims su protine negalia ir jų šeimoms. Socialinio darbuotojo veikla apima:

• Pagalbos teikimas: socialinis darbuotojas teikia pagalbą asmenims su protine negalia ir jų šeimoms, padėdamas jiems gauti reikiamas paslaugas ir išteklius, tokius kaip finansinė parama, būstas, sveikatos priežiūra, ugdymas ir užimtumas.
• Advokacija: socialinis darbuotojas advokatauja už asmenų su protine negalia teises ir interesus, siekdamas užtikrinti, kad jie būtų gerbiami ir įtraukti į visuomenę.
• Konsultavimas: socialinis darbuotojas konsultuoja asmenis su protine negalia ir jų šeimas, padėdamas jiems įveikti emocinius sunkumus, susijusius su negalia, ir išmokti įveikos strategijų.
• Užimtumo organizavimas: socialinis darbuotojas organizuoja užimtumo veiklas asmenims su protine negalia, siekdamas padėti jiems įgyti įgūdžių, pasitikėjimo savimi ir socialinės integracijos. Užimtumas gali apimti darbinę veiklą, savanorišką veiklą, laisvalaikio užsiėmimus ir sociokultūrinį ugdymą.
• Bendradarbiavimas: socialinis darbuotojas bendradarbiauja su kitais specialistais, tokiais kaip psichologai, gydytojai, pedagogai ir ergoterapeutai, siekiant užtikrinti kompleksinę ir koordinuotą pagalbą asmenims su protine negalia ir jų šeimoms.

Bendravimo Ypatumai su Fizinę Negalią Turinčiais Asmenimis

Bendravimo ypatumai su fizinę negalią turinčiais asmenimis:

• Reiktų kalbėti tiesiogiai su žmogumi, kuris yra vežimėlyje, o ne su jį lydinčiu asmenių
• Bendraujant ilgiau reiktų atsisėsti ar pritūpti, kad veidas (akys) būtų tame pačiame lygmenyje
• Žmogaus vežimėlyje neglostykite
• Nestumkite ir nelieskite vežimėlio, nesiremkite į jį, neatsiklausę savininko.

Bendravimo metu:

• Būti pakankamai arti neįgalaus žmogaus, kad jis matytų veido ir lūpų judesius, stengtis nuolat palaikyti akių kontaktą, neužsidengti burnos, nevalgyti, nevaikščioti.
• Jeigu reikia staiga nutraukti pokalbį, reikia apie tai paaiškinti pašnekovui (pvz.; suskambus telefonui).
• Pokalbio metu naudoti mimiką, kūno kalbą - neverbalinės komunikacijos būdus.
• Jeigu žmogus naudojasi klausos aparatu, nekalbėti labai garsiai, nešaukti, nes klausos aparatas padeda priimti įprasto garso stiprumo informaciją.
• Reiktų paprašyti, kad neįgalus pašnekovas priimtą informaciją pakartotų
• Supažindinti pašnekovą su pokalbio tema, kalbėti trumpais ir tiksliais sakiniais, lėtai ir aiškiai, išlaikant natūralų toną ir tempą.

Šiame kontekste verta paminėti ir socialinio darbuotojo vaidmenį bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tyrime atskleista socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, naujas atsakomybės rūšis, susijusias su vaiku: atsakomybę už vaiko sveikatos būklę, pasirūpinimą, kad būtų suvartoti paskirti medikamentai, ir atsakomybę vykstant viešuoju transportu su vaikais.

Tyrimu nustatyta, kad, vykstant pertvarkai, socialiniams darbuotojams padaugėjo pareigų: bendradarbiauti su medicinos įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su mokyklų ir (ar) ugdymo įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su kitų įstaigų personalu dėl laisvalaikio ir (ar) užimtumo, prižiūrėti šildymo sistemą, teritoriją, pateikti informaciją apie namų skaitiklių rodmenis. Socialinio darbuotojo vaidmuo tampa daugiafunkcis, įvairiapusis.

Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje

"Pojūčių Klinika" - Kompleksinės Pagalbos Pavyzdys

Neįgalius ar elgesio sutrikimų turinčius vaikus auginantys kauniečiai gali atsikvėpti lengviau. Kaune gimsta naujos iniciatyvos kompleksinei pagalbai teikti. „Pojūčiai - tai visa ko pradžia, turinti tiesioginės įtakos vaiko aplinkos vertinimui bei įtakai. Jei mes nematysime, negirdėsime, neliesime ir neragausime, tuomet nesuprasime, jog gyvename šitoje žemėje, pojūčiai mus tiesiog „įžemina“. Atstatant bent vieną iš jų, ima atgyti ir likusieji. Skyrus dėmesį vaiko pojūčių skalei harmonizuoti, stebimas pasikeitęs ne tik vaiko elgesys, bet ir vidinė būsena - ugdoma darni asmenybė", - įsitikinusi Kauno „Pojūčių klinikos“ vadovė L. Samuolytė.

„Pojūčių klinikoje“ dirba gausios kompetentingų specialistų pajėgos: psichoterapeutas, meno terapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, logopedas ir atvejo vadybininkas, kad visiems klinikos pacientams būtų suteikta optimali kompleksinė pagalba. Ji parenkama kiekvienu atveju individualiai. „Vienas iš mūsų išskirtinumų yra būtent tai, jog visi šie specialistai dirba išvien, papildydami vienas kitą. Paprastai tėveliai samdo kiekvieną atskirai. Pavyzdžiui, logopedas dirba viename miesto gale, o kineziterapeutas - kitame, o galiausiai paaiškėja, kad vaikui labiausiai reikia psichologo pagalbos. Tad mūsų įstaigoje vyksta komunikacija tarp visų šių specialistų, jie konsultuojasi tarpusavyje, kad paslaugos būtų maksimaliai naudingos“, - pasakoja L. Samuolytė.

Kita naujosios organizacijos ypatybė - darbas su tėvais. Būtent jie pirmiausiai kviečiami į konsultacijas be atžalų. „Jei sužinome, kad vaikas lanko darželį ar mokyklą, esame pasirengę kviesti net tos ugdymo įstaigos specialistus, dirbančius su vaiku. Jei pasirodys esant svarbu, bendrausime ir su vaiko gydytoju ir netgi seneliais ar kaimynais. Čia svarbi visa jį supanti aplinka, kuri turi vieningai įsijungti į šį procesą, kad jis būtų įvairiapusiškas ir kuo naudingesnis“, - veiklos metodiką pristatė L. Samuolytė.

Kompleksinės paslaugos skirtos vaikams, turintiems fizinę negalią, elgesio, emocijų ir kitus sutrikimus. Paslaugos teikiamos nepriklausomai nuo vaiko negalios lygio ar pobūdžio, o pacientų amžius gali siekti nuo kūdikystės iki pilnametystės. Programos trukmė gali siekti nuo trijų iki devynių mėnesių.

Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ šiemet dalyvauja Kauno miesto savivaldybės programoje „Iniciatyvos Kaunui“. Jų parengtam projektui „Pojūčių klinika - kompleksinių paslaugų teikimas Kauno miesto šeimoms, auginančioms vaikus su negalia“ skirtas finansavimas - 2,4 tūkst. Pasak L. Samuolytės, tai leis sumažinti kauniečiams teikiamų paslaugų kainą.

Trijų mėnesių programoje suplanuoti 24 val. individualios ir 12 val. trukmės grupinės terapijos užsiėmimai, parinkti asmeniškai pagal vaiko poreikius ir ugdymo planą. Šeimai skiriama 3 val. individualių ir tiek pat grupinių susitikimų su socialiniu darbuotoju bei psichoterapeutu. Dar 6 val.

Apibendrinant, svarbu paminėti, kad Lietuvos socialinė politika reglamentuoja pagrindinius neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžia neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą. Tenkinant vaikų specialiuosius poreikius atsižvelgiama į specialios pagal¬bos priemones, vienodai paisoma kiekvieno asmens spe¬cialiųjų poreikių, remiantis jų prioritetu planuojamas neįgaliųjų gyvenimas, socialiniais ištekliais užtikrinamos kiekvieno asmens lygios teisės ir galimybės.

Specialistai labiau linkę pripažinti galimą teigiamą tėvų įtaką neįgalių vaikų raidai negu anksčiau. Tėvai skatinami įsitraukti į savo vaikų ugdymą. Ugdymo įstaiga ir šeima - tai du partneriai, vienodai suinteresuoti vaikų ugdymo kokybe.

Vis dėlto, Utenos rajono specialistams, dirbant su neįgalaus vaiko šeima, dažniausiai kyla šios problemos: tėvų keliami nerealūs lūkesčiai ir reikalavimai, tėvų hipergloba ar hipogloba vaiko atžvilgiu, neadekvatus vaiko negalios suvokimas, tėvų nenoras klausyti rekomendacijų, ugdymo proceso tęstinumo namuose nebuvimas, tėvų pasipriešinimas teikiamai pagalbai.

Norint suteikti pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumus, yra labai svarbu išmanyti specifinius ugdymo metodus, žinoti, kokie yra dažniausiai pasitaikantys sutrikimai, kaip tinkamai prieiti ir užmegzti ryšį su tokiais vaikais, taip pat, kaip sėkmingai bendradarbiauti su mokiniais, klasės pedagogu, mokyklos specialistais ir tėvais.

tags: #darbas #su #neigaliais #vaikais