Danijos socialinės apsaugos sistema yra plati, daugiafunkcinė ir pagrįsta viešųjų paslaugų, mokesčių ir vietos valdžios (savivaldybių) finansavimu. Visi Danijoje legaliai gyvenantys asmenys turi teisę į gydymą ligoninėse, motinystės atostogas ir socialinio draudimo išmokas. Jūs įgyjate šią teisę, kai užsiregistruojate savivaldybėje („Kommune”) ir Jums yra išduodamas socialinio draudimo numeris (CPR).
Finansavimas ir išlaidų mastas
Danijos vyriausybė akcentuoja kokybiškos pagyvenusių žmonių priežiūros užtikrinimą ir didelę sveikatos priežiūros biudžeto dalį skiria pagyvenusių žmonių slaugytojams namuose finansuoti. Danija pagyvenusių žmonių priežiūrai skiria 2,2 proc. savo BVP. Daugiau įneša tik Švedija. Didžiausia Danijos socialinės apsaugos dalis yra finansuojama iš mokesčių.
Pensijos ir išmokos senyvo amžiaus žmonėms
Pagrindinė 65 metų ir vyresnio amžiaus asmens pensija Danijoje yra apie 1075 eurų per mėnesį. Nors kai kuriems tai gali atrodyti daug, tai nėra vienintelis vyriausybės teikiamas finansavimas. Išmokos mirties atveju, priešpensinės pašalpos ir senatvės pensijos yra svarbi socialinės apsaugos dalis. Valstybinė pensija mokama asmenims, išdirbusiems 25 metus Danijoje (arba dalinė pensija, išdirbus bent 5 metus).
Priežiūros pašalpos ir slauga namuose
Danijoje svarbiausia finansinė išmoka nebesavarankiškiems žmonėms yra priežiūros pašalpa. Kokia yra priežiūros išmoka? Priežiūros pašalpa - tai pinigai, kuriuos asmuo gauna už giminaičio, kuris nebegali savarankiškai atlikti kasdienių užduočių, priežiūrą. Kiekvienas, kuriam reikalinga ilgalaikė priežiūra, turi teisę į ją, nepriklausomai nuo pajamų ar turto. Be to, nėra jokių minimalių neįgalumo laipsnio reikalavimų, kad būtų galima gauti praktinę ar asmeninę pagalbą. Atlikus vertinimą, suteikiama reikiama pagalba.
Sistema organizuojama ir finansuojama vietos lygmeniu per savivaldybes. Yra dvi priežiūros išmokos formos. Viena jų skirta nepagydomai sergantiems žmonėms, kita - sunkiomis ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Šis pranešimas skirtas žmonėms, kurie nori rūpintis nepagydoma liga sergančiu asmeniu. Norint pradėti procesą, gydytojas turi patvirtinti, kad gydymas ligoninėje jai nebūtų naudingas. Jie taip pat turi patvirtinti, kad asmeniui dėl jo būklės nereikia būti slaugos namuose ar ligoninėje.
Taip pat skaitykite: Danijos pensijų sistemos apžvalga
Paraiškas gali teikti ir draugai, ir šeimos nariai. Priežiūrą teikiantis asmuo gali būti samdomas darbuotojas (arba savarankiškai dirbantis asmuo), studentas arba pensininkas. Dirbantiems pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims išmokos dydis yra 1,5 karto didesnis už ligos pašalpą, kurią jie turėtų teisę gauti. Pašalpa taip pat negali viršyti 840 eurų per savaitę ir negali būti didesnė už ankstesnes gavėjo pajamas.
Studentams ir pensininkams mokama vienodo dydžio 2010 eurų per mėnesį išmoka. Savivaldybė gali skirti didesnę sumą dėl ypatingų aplinkybių. Priežiūros pašalpa negali būti derinama su kitomis socialinės apsaugos išmokomis.
Šios išmokos galima prašyti, jei slauga prilygsta darbui visą darbo dieną arba jei alternatyva yra stacionari slauga. Suteikiama 2220 EUR per mėnesį. Šią išmoką galima gauti ne ilgiau kaip 6 mėnesius, o ypatingomis aplinkybėmis ji gali būti pratęsta iki 9 mėnesių. Šią pašalpą galima padalyti daugiau nei vienam asmeniui, jei jie atitinka reikalavimus darbui savivaldybėje.
Slaugos pašalpa mokama asmenims, kurie teikia slaugą paciento namuose. Tačiau jei slaugomas asmuo patenka į laikinąją globą arba ligoninę, jie vis tiek turi teisę gauti pašalpą. Savivaldybės taip pat gali teikti finansinę paramą medicinos prietaisams įsigyti.
Medicininė priežiūra ir vaistų kompensavimas
Danijos sveikatos sistema yra finansuojama iš surinktų mokesčių. Bet kuris asmuo, kuris turi leidimą pastoviai gyventi Danijoje ar kuris dirba Danijos laivuose turi teisę naudotis valstybine sveikatos sistema. Kai atvykstate į Daniją ir užsiregistruojate šalies registre, jums suteikiama šalies sveikatos draudimo kortelė (sygesikringskort).
Taip pat skaitykite: Vaikų Išmokos Danijoje
Šeimos gydytojo konsultacijos yra nemokamos, sveikatos draudimas taip pat dalinai kompensuoja kitus gydymo kaštus pagal iš anksto nustatytus skaičiavimus. Vaistų, būtinų gydymui, kainos yra kompensuojamos pagal formulę, kur iki 900 DKK per metus už vaistus turi mokėti pats ligonis, o viršijant šitą sumą ir kaštams augant, didėja kompensuojamoji vaistų išlaidų dalis.
Gydymas ligoninėje yra nemokamas asmenims, priklausantiems abiems kategorijoms (I ir II). Asmenys, priklausantys I kategorijos socialinei apsaugai, pasirenka bendros praktikos gydytoją; prieš vykstant pas specialistus, reikia bendrosios praktikos gydytojo siuntimo. Asmenys, priklausantys II kategorijos socialinei apsaugai, gali pasirinkti ir bendrosios praktikos gydytoją ir specialistus, tačiau tik dalis paslaugų yra nemokamos.
Laikinas ir ilgalaikis ligos išmokos reguliavimas
Ligos (nedarbingumo) išmokos yra skirtos kompensuoti dėl ligos prarastoms pajamoms. Tai reiškia, kad asmuo, gaunantis darbo arba kitokios veiklos pajamas, o taip pat bedarbystės išmokas turi teisę gauti nedarbingumo dėl ligos išmokas. Teisę į išmokas turi dirbantys ir atlyginimą gaunantys asmenys, kurie dėl ligos negali pilnai atlikti savo darbo.
Už kiekvieną nedarbo dieną priskaičiuotos ligos išmokos yra apmokamos darbdavio nuo pirmosios susirgimo dienos tuo atveju, kai darbuotojas pradėjo dirbti darbdaviui anksčiau, negu prieš 8 savaites iki susirgimo dienos ir per tą laikotarpį išdirbo ilgiau negu 74 valandas. Išmokų dydis priklauso nuo dėl ligos prarastų pajamų dydžio, tačiau suma negali viršyti 4.005 DKK per savaitę. Išmokos yra mokamos ir skaičiuojamos kas savaitę. Šios išmokos yra galimos iki 52 savaičių per 18 mėnesių laikotarpį.
Darbo rinkos apsauga, profesinės sąjungos ir darbo santykiai
Profesinės sąjungos Danijoje yra stiprios. Profesinės sąjungos suderina kolektyvines sutartis su darbdaviais dėl atlyginimų, darbo sąlygų, atostogų, apsaugos dėl atleidimų ir pan. Jos taip pat derina socialines paslaugas, tokias kaip darbdavio mokama ligos ar nelaimingų atsitikimų darbe pašalpa. Profesionalios sąjungos administruoja susitarimus dėl profesinio mokymo ir atstovauja darbuotojams ginčuose su darbdaviais.
Taip pat skaitykite: mažos valstybės vaidmuo Arktyje: Danijos pavyzdys
Remiantis aktu “Darbdavio pareiga informuoti darbuotoją dėl įdarbinimo sąlygų“, darbdavys turi suteikti darbuotojui sekančią informaciją: darbdavio vardą ir adresą, darbo vietos adresą, darbuotojo pareigų aprašą, darbo pradžios datą, ar darbas terminuotas ar pastovus, teisę į apmokamas atostogas, įspėjimo terminus, atlyginimą, priedus ir pan. Ši informacija turi būti pateikta raštu - darbo sutartyje ar darbdavio laiške dėl įdarbinimo.
Bedarbystė, perkėlimas ir tarptautinės išmokos
Bedarbio pašalpa gali būti pervedama į Daniją pagal ES reglamentus laikotarpiui iki 3 mėn., tačiau bedarbiu jūsų šalyje reikia būti registruotam mažiausiai 4 savaites prieš išvykstant. Apie ketinimą išvykti ieškoti darbo kitoje ES šalyje turite informuoti instituciją, kurioje gaunate bedarbio pašalpą ir paprašyti formos E303. Formą E303 pristatote Danijos užimtumo tarnybai (Arbejdsformidlingen - AF) ir užsiregistravus kaip ieškantis darbo gaunate pašalpos kortelę.
Išskyrus bedarbystės išmokas, visos kitos socialinės garantijos yra taikomos visiems asmenims legaliai gyvenantiems Danijoje. Išsamią informaciją anglų kalba galima rasti parsisiuntus atitinkamus dokumentus iš Danijos institucijų.
Socialinės apsaugos struktūra ir administravimas
Socialinės apsaugos struktūra Danijoje apima: bedarbio pašalpą, socialines pašalpas ligos ar vaiko gimimo atveju, pašalpas nelaimingo atsitikimo/profesinio susirgimo atveju, priešpensines pašalpas ir senatvės pensijas, išmokas mirties atveju ir šeimos pašalpas. Visos aukščiau paminėtos įmokos yra privalomos išskyrus draudimo nuo nedarbo įmokas.
Teisė naudotis viešomis paslaugomis nepriklauso nuo sumokėtų įmokų. Įmokos į darbo rinkos fondą (darbo rinkos įmokos) yra naudojamos finansuoti paslaugas. Darbuotojai, savarankiškai dirbantys ir darbdaviai turi mokėti įmokas darbo rinkos fondui; ši įmoka darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems sudaro 8 proc. nuo darbo užmokesčio, ją moka darbdavys.
Prieiga prie paslaugų, vertėjai ir kasdienė socialinė aplinka
Viešosiose įstaigose, jei darbuotojas vertina, kad klientas nesusikalba daniškai, darbuotojas gali užsakyti tos kalbos vertėją būsimam pokalbiui. Taip pat vertėjo paprašyti galima ir pačiam klientui iš anksto, patartina raštu per eBoks parašius į atitinkamą įstaigą.
Gyvenimo sąlygos, būsto rinka ir darbo kultūra taip pat įtakoja socialinę aplinką: gali būti sunku surasti būstą nuomai didžiuosiuose miestuose, įprasta mokėti 3 mėnesių avansinį depozitą, maža pajamų turintys gyventojai gali kreiptis dėl nuomos subsidijų. Darbo kultūra orientuota į bendradarbiavimą, daugumoje darboviečių vyrauja horizontali valdymo forma, o profesinės sąjungos vaidina reikšmingą apsaugos ir derybų funkciją.
Tarptautiniai aspektai: mokesčių grąžinimas, kvalifikacijų pripažinimas ir dokumentai
Asmenims, dirbusiems užsienyje, aktualios temos yra mokesčių grąžinimas ir kvalifikacijų pripažinimas. Jei dirbote Norvegijoje ir mokėjote mokesčius, pasibaigus kalendoriniams metams arba grįžus į Lietuvą dažnu atveju galite susigrąžinti permokėtą sumą. Mokesčių permoką gali susigrąžinti asmenys, kurie legaliai dirbo Norvegijoje ir joje sumokėjo pajamų mokestį. Norvegijoje mokesčių grąžinimas paprastai galimas už iki 4 praėjusius metus.
Kvalifikacijų pripažinimui Danijoje dokumentą dėl mokslo diplomo pripažinimo gali išduoti Danijos kvalifikacijų vertinimo centras CVUU. CVUU įvertins jūsų išsimokslinimo lygį remiantis Danijos švietimo struktūra ir išduos jums pažymėjimą.
Praktiniai žingsniai atvykstant į Daniją
- Užsiregistruoti šalyje (Folkeregisteret), turėti pasą, leidimą gyventi ar „šiaurės šalių dokumentą dėl adreso pasikeitimo“.
- Gauti asmens registracijos pažymėjimą (CPR numerį) ir šalies sveikatos draudimo kortelę.
- Kreiptis dėl mokesčių kortelės ir įsitikinti, kad mokate tinkamus mokesčius.
- Jeigu planuojate dirbti - sužinoti apie darbo sutarties reikalavimus ir kolektyvines sutartis.
Apibendrinant (faktai ir gairės)
- Danija skiria 2,2 proc. BVP pagyvenusių žmonių priežiūrai; daugiau lėšų šioms reikmėms skiria tik Švedija.
- Priežiūros pašalpa suteikiama nepriklausomai nuo pajamų ir turto, be minimalaus neįgalumo laipsnio reikalavimų.
- Yra specialios išmokos nepagydomai sergantiems, kurias galima naudoti slaugai namuose ar kaip kompensaciją už namų priežiūrą.
- Visi legaliai gyvenantys Danijoje asmenys turi teisę į tam tikras sveikatos ir socialines paslaugas; bedarbystės išmokų pervedimas ES ribose reglamentuotas.
| Paslauga / išmoka | Pagrindinės sąlygos | Maksimalūs dydžiai (pavyzdžiai) |
|---|---|---|
| Priežiūros pašalpa (nepagydomiems) | Gydytojo patvirtinimas, paraiška savivaldybei | 2010 EUR/mėn (studentams/pensininkams), iki 840 EUR/sav. (darbuotojams) |
| Slaugos pašalpa (visą darbo dieną prilygstanti) | Alternatyva - stacionari slauga | 2220 EUR/mėn, iki 6 mėn. (galima pratęsti) |
| Ligos išmokos | Darbo užmokesčio kompensavimas, darbdavio išmokos pirmosiomis dienomis | Ne daugiau kaip 4.005 DKK/sav. |
Jei jūsų giminaičiui prireiktų slaugytojas, nedvejodami kreipkitės į atitinkamą savivaldybę arba socialines paslaugas savo gyvenamojoje vietoje. Savivaldybė gali suteikti išsamią informaciją apie paraiškos teikimą, reikalingus medicininius patvirtinimus ir galimus finansavimo mechanizmus.
tags: #danijos #socialines #garantijos