Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes. SEU tikslas - padėti mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius ir emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje.
Svarbu prisiminti, kad mokykloje nėra nesvarbių detalių, kad pasiektume išsikeltus tikslus. Viskas, kas, kaip, kada ir kur vyksta mokykloje - svarbu. Socialinio ir emocinio ugdymo modelis ugdymo institucijoje apima visą mokyklos gyvenimą. Emocinis intelektas - „tai gebėjimas būti su savimi ir kitais, su visais, kurie yra patogūs ir ne, gražūs ir ne, priimtini ir ne.“ (V. „Emociškai intelektualus žmogus - tas, kuris išmoksta stebėti save, atpažinti kodėl jaučiasi vienaip ar kitaip, mąsto vienaip ar kitaip bei elgiasi vienaip ar kitaip. Jei apie emocinį intelektą daugiau žinotume ir juo rūpintumės nuo pat mažų dienų - galėtume būti sėkmingesni ir, svarbiausia, laimingesni. (V.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. 1 paveikslas. Penkios socialinių ir emocinių kompetencijų sritys, CASEL. Socialinio Emocinio Ugdymo Programos ir Metodai. Socialinis-emocinis ugdymas - sudėtinė įstaigos vaikų, pedagogų, tėvų lūkesčius atitinkančios ikimokyklinio ugdymo programos dalis. Įstaigoje kuriama ugdymo aplinka, grįsta teigiamais tarpusavio santykiais, pagarba, pasitikėjimu, kurioje kiekvienas vaikas yra laukiamas ir priimamas.
Saugų nuo 2011 m. įgyvendinama nuosekli, ilgalaikė socialines ir emocines kompetencijas ugdanti LIONS QUEST (Laikas kartu. Paauglystės kryžkelės). Programos ikimokyklinio ugdymo įstaigose: „Kimochis“ - socialinio - emocinio ugdymo programa (japonų kalba kimochi reiškia „jausmas“), naudojama nuo 2021 metų rugsėjo. Tai smagios ir lengvai į ikimokyklinio ugdymo programą integruojamos veiklos, padedančios vaikams pažinti savo jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti keblias socialines - emocines situacijas. „Kimochiai“ - skirtingus charakterius turinčios lėlytės, pavyzdžiui, Debesėlis, Vikšrelis, Katė, Balandė Meilė ir kt. Kiekvienas personažas „slepia kokį nors jausmą“ ir moko vaikus apie juos kalbėti, juos įvardinti ir paaiškinti, ką jaučia. „Siautukai“ - socialinio - emocinio ugdymo programa, skirta 3-6 metų vaikams, kuri padeda ugdyti socialinius bei emocinius gebėjimus. Ji parengta remiantis CASEL sistema, kuri pabrėžia sisteminį požiūrį į ugdymą, apimantį grupę, ugdymo įstaigą, namus ir bendruomenę. „Zipio draugai“ - 5 - 7 metų vaikams skirta programa, nuo 2000 metų vykdoma Lietuvos ikimokyklinių ir visų tipų bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinėse grupėse ir pirmosiose klasėse lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Programa „Zipio draugai“ tikslas - pagerinti emocinę vaikų savijautą ir padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. Naratyvinis žaidimas sujungia žaidimą ir pasakojimą į visumą. Naratyvinis žaidimas - tai interpretacinė veikla ir svarbiausia čia yra kiekvieno vaiko individualus, asmeninis požiūris į įvykius. Naratyvinio žaidimo atspirties taškas yra gera pasakojimų ar pasakų knyga. Savo esme, naratyvinis žaidimas yra bendras čia ir dabar išgyvenamo siužeto kūrimas, bet jokiu būdu ne žinomos pasakos dramatizavimas.
Peppy Pals - tai edukacinė platforma vaikams, skirta socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui. Pagrindiniai herojai - gyvūnai draugai (šuo, arklys, pelėda, katinas ir triušis), kurie patiria įvairias kasdienes situacijas. Socialinio emocinio projekto tikslas Padėti vaikams pažinti savo emocijas, mokytis atsipalaiduoti ir geriau suprasti draugus per švelnų prisilietimą bei bendras relaksacines veiklas. Projekto metu vaikai mokysis nusiraminimo būdų, savimasažo bei atliks masažo elementus ant draugo nugaros. Nuo 2025 metų įstaigoje sustiprinta socialinio emocinio ugdymo (SEU) kryptis, siekiant visapusiškai ugdyti vaikų emocinį intelektą, savireguliacijos gebėjimus, bendravimo įgūdžius ir psichologinę gerovę. SEU padeda vaikams pažinti ir įvardinti savo jausmus, suprasti kitų emocijas, spręsti konfliktus taikiai, bendradarbiauti ir formuoti teigiamą požiūrį į save ir kitus.
Taip pat skaitykite: Knyga apie vidaus ligas ir slaugą
Programa „Think Equal“ yra pasaulinė iniciatyva, siekianti transformuoti ikimokyklinio ir ankstyvojo ugdymo praktikikas per socialinį ir emocinį ugdymą. Tai inovatyvi, praktiška ir nuosekli mokymo programa. Socialinių ir emocinių kompetencijų, tokių kaip empatija, bendradarbiavimas, atsakingas sprendimų priėmimas ir emocijų valdymas, ugdymas ankstyvoje vaikystėje turi ilgalaikį poveikį vaikų gerovei. Programa Amžius Tikslas Kimochis Ikimokyklinis Padėti vaikams pažinti jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi, spręsti socialines-emocines situacijas. Siautukai 3-6 metai Ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus, savireguliaciją, bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius, empatiją. Zipio draugai 5-7 metai Įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės emocinės savijautos.
Socialinių Emocinių Kompetencijų Formavimasis ir Įtaka pateikiama kaip aiški įtaka mokinių pasiekimams: iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo. Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu (kūdikis bendrauja šypsniu, žvilgsniu). Ikimokyklinio amžiaus vaikai socialinių įgūdžių įgyja ne tiek iš suaugusiųjų, kiek iš sąveikos su kitais vaikais. Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti. Taip pat gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.
Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio. Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpusmeniniai santykiai.
Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais. Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Mokiniams, kurie geba valdyti savo emocijas, lengviau susikoncentruoja, pozityviau elgiasi klasėje, patiria mažiau neigiamų išgyvenimų dėl to pagerėja akademiniai pasiekimai. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Dar 2002 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbtoje ataskaitoje „Smurtas ir sveikata“ prievarta buvo nedviprasmiškai įvardinta kaip visuomenės sveikatos problema. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą, kuris laikomas viena veiksmingiausių geros vaikų psichikos sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių.
Taip pat skaitykite: Pacientų priežiūra Kretingos ligoninėje
Pasak britų psichologo Stephen Neale, kartais net labiausiai išsivysčiusiose šalyse mokymo sistemos nėra subalansuotos: per daug dėmesio skiriama loginio mąstymo vystymui ir per mažai emociniam intelektui. Tačiau labiausiai reikia lavinti limbines smegenis (emocines smegenis). Limbinė smegenų dalis yra atsakinga už visas mūsų emocijas, įsitikinimus, vertybes, hormonų pokyčius, sprendimų priėmimą ir elgesio pokyčius. Ji gali apdoroti iki 6,000,000,000 bitų informacijos per sekundę, kai tuo tarpu loginė smegenų dalis apdoroja tik iki 100 bitų/s. Kaip mokyti vaiką bendradarbiauti? Vaiko emocinio intelekto ugdymas. Antroji dalis.
Pedagogų vaidmuo SEU yra svarbus: Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Mokymo programos yra perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys, todėl mokytojai jaučiasi apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines kompetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Ieškote, kur rasti pigių knygų internetu? Sena.lt - tai vieta, kur rasite naudotas ir naujas knygas pigiau ir gera kaina, skatinant skaityti įvairias knygas ir plėsti akiratį.
Dar daugiau: SEU įtaka mokiniams yra nuosekliai siejama su geresniu koncentravimosi laiku, didesniu įsitraukimu į pamokas ir mažesniu neigiamų išgyvenimų skaičiumi. Santykiai mokykloje yra mokymosi pagrindas; emocijos turi įtakos tam, kaip ir ko mokomės. SEU gerina mokyklos lankomumą, stiprina priklausymo mokyklai jausmą. Pedagogų bruožai - gebėjimas megzti ir palaikyti asmeninius ryšius su mokiniais, išsiaiškinimas, kaip vaikams patinka mokytis, bei nuolatinė refleksija kaip tobulinti savo darbą. Teigiama energija, atsidavimas ir lankstumas - svarbios savybės, kurios skatina teigiamą mokyklos kultūrą.
Apibendrinant, SEU plėtojimas ir įtrauktis į kasdienį mokyklos gyvenimą yra esminis veiksnys stiprinant vaikų emocinę gerovę ir akademinius pasiekimus. Šeimos, mokyklos ir bendruomenės bendradarbiavimas, adaptuoti programiniai resursai ir nuolatinis pedagogų tobulėjimas užtikrina, kad vaikai mokosi ne tik skaityti ar skaičiuoti, bet ir būti empatiškiems, atsakingai mąstyti ir konstruktyviai spręsti konfliktus.
SEU metodika, įtraukta į ikimokyklinį ir pradinių klasių ugdymą, skatina vaikų savimąstą, savireguliaciją ir bendravimo įgūdžius. Programa „Zipio draugai“, „Kimochis“, „Siautukai“ ir „Pepa Pals“ - tai skirtingos SEU kryptys, pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams ir kalboms Lietuvoje, teikiančios nuoseklų požiūrį į emocijų atpažinimą, jausmų įvardijimą ir sprendimų priėmimą tarpasmeniniuose santykiuose.
Pagrindiniai tikslai ir tikslinės sritys
- Emocinio intelekto plėtra - savęs ir kitų jausmų supratimas, jų įvardijimas ir adekvatus reagavimas.
- Socialinių įgūdžių ugdymas - bendradarbiavimas, empatija, konfliktų sprendimas taikiai.
- Seimyniniai įrankiai - mokymo šeimoje kultūra, humoras ir atviras dialogas apie jausmus.
- Pedagogų kvalifikacija - nuolatinis tobulėjimas, reflekcija ir gebėjimas įtraukti SEU į pamokas.
- Švietimo įstaigų kultūra - saugi, pagarbi ir įtraukianti aplinka, kurioje vaikai jaučiasi laukiamais.
SEU įtaka vaikų gerovei ir sėkmei skalė apima ne tik emocinį gyvenimą, bet ir mokymosi rezultatus, lankomumą ir klasės mikroklimatą. Emocinis intelektas turi reikšmingą įtaką sprendžiant kasdienes situacijas, formuojant santykius ir skatinant atsakingą elgesį visuomenėje.
Taip pat skaitykite: skaityti slaugytojos Daivos Jonaitytės istoriją
tags: #daiva #sukyte #socialinis #emocinis #ugdymas