Vaizdo turinio platformoje „Netflix“ 2025 metais pradėtas rodyti serialas „Nuo roko žvaigždės iki žudiko” ne tik leido sugrįžti į 2003-iųjų Vilnių, bet ir iškėlė į paviršių vieną vis dar aktualią temą - smurto tarp emociškai artimų žmonių. Seriale gvildenami įvairūs šios tragedijos aspektai, tačiau vienas iš jų yra tas, kad Lietuvos teisėsaugos institucijoms nustačius, jog žmogžudystė buvo įvykdyta „iš aistros“, atsakomybė žudikui teko švelnesnė. Toks požiūris gerokai prasilenkia su šių dienų požiūriu į smurtautojus artimoje aplinkoje, todėl akivaizdu, kad daugiau nei per dvidešimt metų įvyko ne tik šių nusikaltimų teisinio, bet ir vertybinio traktavimo pokyčių.
Smurtas artimoje aplinkoje, apimantis visas smurto formas, laikomas pavojingesne smurto forma ir to priežastys yra įvairios, tačiau pagrindinė jų yra ta, kad smurtauja žmogus, su kuriuo sieja artimas emocinis ryšys, kuriuo auka turėtų pasitikėti, todėl daroma žala yra gerokai didesnė. Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka.
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms. Toks požiūris lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pakeitimus.
Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje. Visgi vertinant apsaugą nuo psichologinio smurto artimoje aplinkoje, atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame kodekse yra kriminalizuotos tik pavojingiausios jo apraiškos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, terorizavimas ir kt.). Visiškai neseniai, prieš kelerius metus, įstatymų leidėjas prie psichologinio smurto priskyrė ir persekiojimą. Persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika, sutrikdanti aukos privatų gyvenimą, sukurianti nuolatinę įtampą ir nerimą. Be to, persekiojimas gali būti pavojingas ir tuo, kad tam tikrais atvejais jis gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, pavyzdžiui, fiziniam ar seksualiniam užpuolimui.
Per šiuos dvidešimt metų kokybiškai keitėsi ir valstybės požiūris į šeimą apskritai, o tai yra svarbu suprantant, ką valstybė laiko artima aplinka - ar vien tik šeimą santuokos instituto prasme, ar ir kitus artimus žmones. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 str. 3 d. nuostatose. Tai, kad santuokos ir šeimos instituta yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 str., rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį.“ Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, jos 38 str. 1 d. nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu ir pan.
Taip pat skaitykite: Įdarbinimo subsidijos nepilnamečiams
2020 m. priėmus Baudžiamojo proceso kodekso 38 str. pakeitimus, patikslinta, kad nukentėjusieji nėra tik įrankiai teisėsaugos institucijų rankose, o proceso dalyviai su konkrečiais poreikiais. Tai lėmė specialių apsaugos garantijų įtvirtinimą aukoms, įskaitant specialiuosius apsaugos poreikius. Siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų teises, labiau apsaugoti nuo pakartotinės viktimizacijos, buvo priimtas BPK 36-2 str., nustatantis specialiuosius apsaugos poreikius.
Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujoje redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto orderis - prevencinė priemonė, skirta apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį. Pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti draugiškai su tuo asmeniu ir (ar) bendro gyvenimo, neartinti, nebendrauti. Orderis skiriamas 15 dienų laikotarpiui, o sprendimą priima policijos pareigūnas, gavęs pranešimą ir įvertinęs pavojaus riziką per 12 valandų.
Be pagrindinių reguliavimo pokyčių, Lietuva yra įtrauktiesesnė į tarptautinius žmogaus teisių instrumentus: yra ratifikavęs 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, dalyvauja Konvencijoje dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo, o Stambulo konvenciją pasirašė, nors jos ratifikacija dar nebaigta. Taip pat Lietuva yra Europos Tarybos narė ir dalyvė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos socialinės chartijos (pataisytos) veikloje.
Tačiau svarbiausia, kad greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi ar mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje. Vis dėlto mastas nemažėja: išsprendus teisinio reguliavimo problemas, labiausiai tikėtina priežastis - švietimas, emocinio intelekto stiprinimas ir tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieška.
Nepilnamečių interesų užtikrinimas baudžiamajame procese
LTNepilnamečių interesų užtikrinimo kontekste viena iš svarbiausių užduočių - tiesioginis nepilnamečio asmens atstovavimas, padedantis baudžiamajame procese užtikrinti nepilnamečio teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Siekiant užtikrinti, kad vaiko interesai nebūtų pažeisti, priimant teisės aktus, juos taikant bei atliekant procesinius sprendimus, būtina visada atsižvelgti į vaiko interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai reglamentuojantys nepilnamečių globą
Aktualu trumpai aptarti tendencijas, kaip Lietuva įsipareigoja teisinėmis priemonėmis ginti nepilnamečius nuo jų artimiausių žmonių nusikalstamumo ar neveikimo, įgyvendinant tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus. Smurto artimoje aplinkoje tendencijos ir problematika tampa vis aktualesnė tema, kadangi smurtas artimoje aplinkoje yra plačiai paplitęs reiškinys.
Tendencijos ir praktika
Šiuo metu Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje laikomas pavojingesne forma, o specialių apsaugos poreikių institutas įgalina skubiai apsaugoti nukentėjusiuosius ir vaikų atstovus. Konstitucinė teisė ir tarptautiniai instrumentai skatina tolesnį institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant garantuoti nepilnamečių teises ir saugumą baudžiamajame procese.
Tyrimo problema yra ar sklandžiai vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir ar nepilnamečių nukentėjusųjų apsauga baudžiamajame procese yra tinkamai įgyvendinama. Tyrimo objektas - nepilnamečių asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, apsaugos problematika. Tyrimo tikslas - atskleisti nepilnamečių asmenų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje problemas, išanalizuoti teisės aktus, reglamentuojančius vaiko teises, ir įvertinti institucijų veiklos problemų bei baudžiamojo proceso metu kylančių apsaugos sunkumų intensyvumą.
Smurtas prieš vaikus vystosi įvairiais lygmenimis: fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas. Specialists teigia, kad smurtas prieš vaikus išryškėja kai suaugęs asmuo pažeidžia jų teises, nepaiso jų saugumo ar teikia neigiamą įtaką jų psichinei ir fizinei sveikatai. Tačiau būtina pažymėti, kad vaikams labai svarbu turėti tinkamą teisinį ir institucijų palaikymą baudžiamajame procese, kad būtų užtikrintas jų saugumas ir teisės.“
Teisiniai pagrindai nepilnamečių apsaugai
Lietuvoje teisės aktai numato, kad nukentėję nepilnamečiai turi teisę į atstovavimą ir teisinę pagalbą, o teismų praktika orientuojasi į vaiko interesų saugojimą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tarpinstituciniai mechanizmai veiktų koordinuotai ir užtikrintų vaikų saugumą ne tik teismo salėje, bet ir už jos ribų.
Taip pat skaitykite: Teisinė atsakomybė už tvirkinimą: kas keičiasi?
Smurto artimoje aplinkoje žala dažnai prasideda nuo pasikartojančių elgsenų ir nepakankamos prevencijos, todėl būtina toliau gerinti švietimą visuomenėje ir įtraukti daugiau psichologinės pagalbos priemonių. Pagrindiniai tikslai - užtikrinti vaikų saugumą, skatinti pasitikėjimą institucijomis ir ryšį tarpusavyje tarp šeimos ir pagalbos institucijų.
tags: #nepilnameciu #asmenu #smurto #artimoje #aplinkoje #ir