Būsto pritaikymas - tai gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas, pasitelkiant specialius elementus ir koreguojant neprieinamas erdves bei statybos sprendimus. Šis procesas užtikrina neįgaliajam savarankišką ir saugų gyvenimą, leidžia lengviau judėti, naudotis patalpomis ir patekti į būstą.
Būsto pritaikymui žmonėms su judėjimo negalia taikomi specifiniai reikalavimai. Pritaikymo teisę turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis, taip pat tie, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo arba antro lygio poreikis. Neįgalieji gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama.
Teisės aktai ir parama būsto pritaikymui
Asmenys, turintys negalią, gali kreiptis į savivaldybių administracijas, kurios sudaro būsto pritaikymo asmenims su negalia komisijas. Šios komisijos įvertina būsto pritaikymo poreikį, nustato būtinas atlikti pertvarkas, o vėliau organizuoja pritaikymo darbus arba suteikia galimybę asmeniui atlikti juos savarankiškai.
- Negalią turintys asmenys gali gauti kompensacijas būsto keitimui, kai parduodamas nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas arba iš dalies pritaikytas. Tokiu atveju skirtumas gali būti dengiamas visiškai ar dalinai.
- 2022 m. valstybės biudžete būsto pritaikymui buvo numatyta skirti 4 mln. eurų.
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užtikrina galimybę neįgaliesiems savarankiškai pritaikyti būstą ar pasirinkti tokį, kuris atitiktų jų poreikius, ir gauti išlaidų kompensaciją.
Būsto pritaikymo reikalavimai
Būstas, kuris pritaikomas žmonėms su judėjimo negalia, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:
- Būstas gali priklausyti pačiam negalią turinčiam asmeniui, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
- Jei būstas priklauso ne asmeniui su negalia, būtina gauti būsto savininko raštišką sutikimą pritaikyti būstą.
- Jeigu būstas yra nebaigtas statyti, jo baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.
- Būstas turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas dėl nepritaikymo negalimas naudoti.
- Nekilnojamasis turtas turi būti registruotas Nekilnojamojo turto registre, neareštuotas, ir būsto savininko daiktinės teisės negali būti apribotos (išskyrus hipoteką).
Pavyzdžiui, pritaikymo darbai apima būsto įėjimų pritaikymą, keltuvų įrengimą, sanitarinių mazgų pritaikymą, vidinių durų plotinimą bei vandentiekio ir kanalizacijos įrengimą.
Taip pat skaitykite: Socialinis būstas: deklaracijos pildymo vadovas
Individualūs poreikiai ir sprendimai
Nuo vasario 1 d. daugiau žmonių su negalia galės būti pritaikomas būstas pagal savo individualius poreikius. Būsto pritaikymo poreikis vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir gyvenimo situaciją. Jei pasikeičia asmens sveikatos būklė ar ugdymosi poreikiai, būstas gali būti pritaikomas pakartotinai anksčiau nei po 10 metų.
Taip pat savivaldybės kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu gali priimti sprendimą atlikti papildomus darbus, kurie nėra įtraukti į galimų pritaikymo darbų sąrašą, siekiant užtikrinti geresnį būsto pritaikymą konkrečiam asmeniui.
Būsto pritaikymo organizavimas ir prašymų teikimas
Asmuo arba jo atstovas gali savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus, pateikdamas savivaldybei prašymą su reikiamais dokumentais. Prašyme turi būti nurodyti asmens, kuriam pritaikomas būstas, ir atstovo (jei kreipiasi atstovas) duomenys, prašomo pritaikyti būsto adresas, kontaktai ir pageidaujamas darbų organizavimo būdas.
Dažnai būsto pritaikymo klausimais reikalingas galiojantis išrašas iš medicininių dokumentų, patvirtinantis teisę į prioritetą. Prašymai teikiami savivaldybės klientų aptarnavimo centruose arba elektroniniu paštu.
Administraciniai kontaktai: Daugelio Lietuvos savivaldybių socialinės paramos ir sveikatos skyriai organizuoja būsto pritaikymo procesą, pavyzdžiui, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras ar Pasvalio rajono savivaldybės administracija.
Taip pat skaitykite: Kada galima nutraukti socialinio būsto nuomą?
Pritaikymo darbų organizavimas
- Dėl būsto pritaikymo savivaldybė įvertina būsto būklę ir nustato būtinus darbus.
- Darbus gali organizuoti savivaldybė arba juos gali vykdyti pats asmuo, gavęs atitinkamą leidimą.
- Būstas gali būti pradedamas pritaikyti tik tada, kai yra aiškus jo statusas (nuosavybės teisės, baigtumo lygis, medicininiai įrodymai).
Sensorinės pagalbos priemonės ir papildomos galimybės
Ypač vaikams su sensorinės sistemos sutrikimais gali būti perkamos specialios sensorinės pagalbos priemonės, tokios kaip spaudimo ir supimo įrenginiai, pasunkintos antklodės, liemenės, garso slopinimo įranga, vizualinės stimulinacijos priemonės. Tokios priemonės prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo ir savarankiškumo didinimo.
Būsto pritaikymo dažnis ir atnaujinimai
Tas pats būstas vienam asmeniui gali būti pritaikytas kas 10 metų, jeigu nepasikeičia jo sveikatos būklė ar ugdymosi poreikiai. Tačiau, jei asmuo keičia būstą ar įgyja nuosavybės teisę į naują būstą, pritaikymas gali būti atliekamas anksčiau.
| Būsto pritaikymo aspektas | Reikalavimai / galimybės |
|---|---|
| Nepilnai baigtas būstas | Baigtumas tarp 80-100% ir turi priklausyti pritaikymo prašančiam asmeniui |
| Nuosavybės teisės | Neturi būti apribotos, išskyrus hipoteką |
| Būsimas būsto pritaikymas | Kas 10 metų arba pagal pakitusį sveikatos/poreikių lygį |
| Kompensacijos galimybė | Būsto keitimui (parduodamas nepritaikytas, perkamas pritaikytas) |
Apibendrinant, būsto pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia Lietuvoje yra aiškiai reglamentuotas procesas, suteikiantis galimybę neįgaliesiems gyventi savarankiškai, komfortiškai ir saugiai. Šiai sričiai skiriamos valstybės ir savivaldybių paramos leidžia vykdyti būsto pertvarkymo darbus, pritaikyti įrenginius ir įrengti specialias pagalbos priemones bei suteikti kompensacijas būsto pritaikymui ir keitimui.
Taip pat skaitykite: Sutarties nutraukimas
tags: #busto #pritaikymas #su #judejimo #negalia