Psichologinis smurtas, dar vadinamas emociniu smurtu, yra subtili, tačiau destruktyvi smurto forma, pasireiškianti žeminimu, bauginimu, ignoravimu, kontrole ir kitokiu manipuliavimu. Nors fizinis smurtas dažnai sulaukia didesnio dėmesio, psichologinis smurtas gali palikti gilias emocines žaizdas ir turėti ilgalaikių pasekmių aukos psichinei sveikatai bei gerovei. Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologinio smurto problemą Brazilijos slaugoje, remiantis individualiomis patirtimis ir platesniu socialiniu kontekstu.
Kas yra psichologinis smurtas slaugoje?
Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, izoliavimu, baime, menkinimu ar manipuliavimu. Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Formos ir pavyzdžiai
Psichologinio smurto formos slaugoje apima žodinį įžeidinėjimą ir žeminimą, ignoravimą ir atstūmimą, manipuliavimą ir bauginimą, kontrolę ir ribojimą. Akušerinis smurtas yra viena iš psichologinio smurto formų, pasitaikančių nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Jis gali apimti žodinį įžeidinėjimą, medicinines procedūras be paciento sutikimo ir paciento sumenkinimą iš galios pozicijos.
Viena moteris pasidalino savo patirtimi stacionare, kur gydytoja jai pasakė, kad jos rūgščių kiekis 10 kartų viršija normą ir, atsakydama į klausimą, ar viskas bus gerai, atsakė: „Jūs suaugusi moteris ir nežinote - bijote vilko, tai neikite į mišką.“
Gimdymo metu ši moteris patyrė dar daugiau psichologinio smurto. Gydytojas, nepasisveikinęs, pradėjo minkyti jos vyro klubus ir pasakė: „Taip darykite savo žmonai.“ Vėliau, kai epiduras pradėjo silpnėti ir ji jautė didžiulius skausmus, gydytojas atsisakė atlikti cezario pjūvį, teigdamas, kad jam tai būtų pralaimėjimas. Nepaisant jos maldavimų ir psichikos sutrikimų, gydytojas pareiškė: „Skausmas yra geras dalykas, tai reiškia, kad viskas tuoj baigsis.“ Šios patirtys rodo, kaip medicinos personalas gali piktnaudžiauti savo padėtimi ir daryti žalą gimdyvių psichologinei gerovei.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Psichologinis smurtas prieš slaugytojus: kas jį vykdo?
Psichologinis, žodinis ar net fizinis smurtas gali būti patiriamas tiek iš pacientų, tiek iš bendradarbių. Smurtautojai, priežastys ir padariniai dažniausiai lieka nežinomi, nes smurto atvejai nėra nei registruojami, nei analizuojami. Medicinos personalas yra mokomas valdyti situacijas, kurios gali būti pavojingos, tačiau darbdavio ar kolegų elgesys taip pat gali pasireikšti kaip mobingas.
Mobingas - tai ilgalaikis, sistemingas psichologinis smurtas darbe, kuris pasireiškia piktnaudžiavimu valdžia, asmens socialine izoliacija, nepagrįsta jo ar jo atlikto darbo kritika, darbui būtinos informacijos slėpimu, šmeižtu ar žeminimu, persekiojimu, priekabiavimu, grasinimu. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad mobingas du kartus stipriau nei pacientų smurtas neigiamai veikia medikų psichikos sveikatą.
Psichologinio smurto poveikis
Psichologinis smurtas gali turėti rimtų pasekmių pacientams ir darbuotojams: depresiją ir nerimą, sumažėjusią savivertę, izoliaciją ir vienišumą bei fizinę žalą per streso sukeltus simptomus (galvos skausmai, virškinimo problemos, miego sutrikimai). Slaugytojų veikla sudėtinga, joje vyrauja nuolatinė psichologinė įtampa, fizinis nuovargis bei kontaktai su žmonėmis, kurie ne tik padidina riziką patirti agresyvų elgesį iš savo pacientų, bet dažnai paskatina ir depresiją, irzlumą bei menkina paslaugų kokybę.
Tyrimai ir statistika
Psichologinio smurto prieš slaugytojus paplitimas nustatytas įvairiuose tyrimuose. Klaipėdos universiteto tyrimas parodė, kad net 46 proc. 20-25 m. slaugytojų patyrė emocinį smurtą per pirmuosius savo darbo metus. Tyrimas rodė, kad žodinę agresiją patyrė 80 proc. slaugytojų, beveik 48 proc. - įžeidinėjimus, 45 proc. - žeminimus, 28 proc. - tyčiojimąsi, 19 proc. - priekabiavimą.
2007-2008 m. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje atlikta apklausa parodė, kad dauguma (89,47%) apklaustų slaugos specialistų per 12 mėnesių darbo laikotarpį patyrė psichologinį smurtą. 65,79% jų darbe buvo įžeidinėjami/žeminami, 39,47% - bauginami. Dažniausiai įžeidinėjami/žeminami pacientų bei jų giminių buvo priimamajame (88,89%), ambulatoriniame (71,43%) ir chirurginiame (54,24%) skyriuose.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Tarptautiniai duomenys
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje sveikatos priežiūros specialistai priklauso didelės rizikos patirti smurtą grupei. Nurodoma, kad 8-38 proc. sveikatos darbuotojų per savo karjerą patiria smurtą. Daugelyje šalių verbalinė agresija yra dažniausia smurto forma: pavyzdžiui, Kanadoje verbalinės agresijos dažnis siekia 94 proc., Turkijoje - 91 proc., Didžiojoje Britanijoje - 90 proc.
Priežastys ir socialinis kontekstas Brazilijoje
Psichologinis smurtas Brazilijos slaugoje nėra izoliuotas reiškinys. Jis atspindi platesnes socialines problemas, įskaitant galios disbalansą, profesinį stresą ir perdegimą, nepakankamą mokymą ir priežiūrą, bei toleranciją smurtui visuomenėje. Medicinos personalas, ypač gydytojai, dažnai turi didelę galią pacientų atžvilgiu. Šis galios disbalansas gali būti išnaudojamas psichologiniam smurtui.
Slaugytojai dažnai dirba didelio streso sąlygomis, susiduria su dideliu darbo krūviu ir emociniais iššūkiais. Tai gali sukelti perdegimą ir padidinti psichologinio smurto riziką. Nepakankamas mokymas apie bendravimo įgūdžius, konfliktų sprendimą ir emocinį intelektą taip pat prisideda prie problemos.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą darbe?
Dažniausi psichologinio smurto požymiai: nuolatinė, nepagrįsta kritika; izoliavimas; emocinė manipuliacija ir spaudimas; tyčiojimasis, menkinimas. Atpažinti psichologinį smurtą darbe kartais nėra paprasta, nes jis dažnai slepiasi už „griežtos kontrolės“, „kritikos dėl rezultato“ ar „emocingos komunikacijos“ kaukės. Tačiau tam tikri požymiai gali signalizuoti, kad tai daugiau nei įprasti darbo nesutarimai.
Ką daryti aukai: kur kreiptis?
Norint sustabdyti ar užkirsti kelią psichologiniam smurtui, svarbu žinoti, kokios institucijos gali padėti. Atsakymas priklauso nuo smurto masto ir to, ar bandėte situaciją spręsti viduje.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
- Vidaus pagalbos kanalai: tiesioginis vadovas (jei jis nėra smurto šaltinis), personalo skyrius (HR), darbo taryba arba profesinė sąjunga.
- Išorinės institucijos: Valstybinė darbo inspekcija (VDI) (galima pateikti skundą), Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (jei smurtas susijęs su diskriminacija), Darbo ginčų komisija, teismas, psichologinė pagalba.
Prieš kreipiantis pagalbos, svarbu tinkamai pasiruošti: fiksuokite visus incidentus (datą, laiką, kas vyko, kas dalyvavo), saugokite įrašus (el. laiškai, žinutės, garso ar vaizdo įrašai), pasikalbėkite su kolegomis (liudytojai), kreipkitės į gydytoją (jei smurtas turėjo poveikį sveikatai - psichologo ar šeimos gydytojo išvada padės teisiniame procese).
Prevencija ir valdymas
Daugumos smurto atvejų galima išvengti, tačiau tam būtinos žinios apie smurto prevenciją ir valdymą. Smurto prevencijos mokymai ugdo medikų budrumą, gebėjimą atpažinti grėsmes, t. y. kaip išvengti agresijos, o pasireiškus agresijai moko, kaip taikyti tam tikras technikas ir suvaldyti grėsmingą situaciją (pvz., taikoma deeskalavimo technika).
Gera tarptautinė praktika rodo, kad valstybėse, kuriose smurto atvejai registruojami ir analizuojami, įgyvendinamos strateginės agresijos prevencijos programos makro- (vyriausybės, visuomenės), mezo- (gydymo įstaigų) ir mikro- (komandų, personalo) lygmenimis.
- Švietimas ir mokymas: įtraukti psichologinio smurto prevenciją į slaugos mokymus; organizuoti mokymus apie bendravimo įgūdžius, konfliktų sprendimą, emocinį intelektą; kurti programas streso ir perdegimo prevencijai.
- Politikos pokyčiai: priimti įstatymus ir politiką, draudžiančią psichologinį smurtą slaugoje; sukurti saugius pranešimų mechanizmus; užtikrinti aiškias procedūras reagavimui.
- Parama aukoms: paramos grupės ir konsultacijos; informacija apie teisinius ir medicininius išteklius; prieiga prie teisingumo ir kompensacijos.
Darbdavio vaidmuo ir teisėti reikalavimai
Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo teisėtų darbdavio veiksmų: konstruktyvi kritika, darbdavio reiklumas, reikalavimas pateikti paaiškinimus dėl darbo vykdymo, įspėjimai pagal darbo kodeksą ar pasiūlymai pakeisti darbo sutarties sąlygas yra teisėti veiksmai. Jei darbuotojas mano, kad darbdavio veiksmai yra neteisėti, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą.
Tiriant skundus dėl psichologinio smurto, institucijos vertina ne tik nukentėjusiojo paaiškinimus, bet ir situacijos kontekstą, kitų darbuotojų parodymus, dokumentinius ar techninius įrodymus. Įrodymais gali būti trumpieji pranešimai, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, psichologo ar gydytojo pažymos.
Organizacinės priemonės geresnei darbo aplinkai
Siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų psichologinę gerovę, svarbu įvesti privalomą psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimą gydymo įstaigose, papildyti įstaigų veiklos vertinimo rodiklius psichosocialinio klimato užtikrinimo rodikliu, įvesti vadovų rotaciją bei praplėsti medicinos etikos komisijų kompetenciją sprendžiant vidinius konfliktus.
Slaugytojų saugumas psichiatrijos skyriuose
Tyrimas, atliktas su psichiatrijos skyriuose dirbančiomis slaugytojomis, parodė, kad pagrindinė intervijų tema yra pacientų smurto ir galimybių jam kilti kontrolė. Slaugytojoms sprendžiant smurto tikėtinumo problemą, svarbu išlaikyti realią kontrolę per kvalifikuotą pacientų priežiūrą, komandos santykius ir vidinius išteklius. Tyrimas parodė, kad patiriamas smurtas psichiatrijos skyriuose gali būti „normalizuojamas“, tačiau smurto problemą spręsti svarbu dėl saugesnių darbo sąlygų.
Praktiniai patarimai slaugytojams
- Fiksuokite kiekvieną incidentą: data, laikas, liudytojai, žodiniai ir raštiški įrodymai.
- Pasikonsultuokite su kolegomis ir profesine sąjunga dėl tolimesnių veiksmų.
- Ieškokite profesionalios pagalbos: psichologas ar psichoterapeutas padės įvertinti situaciją ir stiprinti emocinį atsparumą.
- Neleiskite smurtui tapti norma - atpažinę smurtą, reaguokite iškart.
- Naudokite deeskalavimo technikas ir dalyvaukite prevencijos mokymuose.
Kodėl svarbu kalbėti ir veikti?
Tyrimai įrodo, kad slaugytojai patenka į didžiausios rizikos patirti agresyvų elgesį grupę, kadangi bendrauja su pacientais ir jų šeimomis 24 valandas per parą. Smurto prieš slaugytoją problema tampa vis aktualesnė, o daug atvejų lieka neišspręsti, nes aukos mano, kad situacija nepasikeis. Todėl būtina skatinti pranešimus apie smurtą, registruoti incidentus ir diegti prevencines programas gydymo įstaigose.
Interviu apie PSICHOLOGINĮ SMURTĄ
Kaip valdyti, jei niekas nesiima veiksmų?
Jei informavote vadovybę ar HR, bet nieko nevyksta, tai signalas, kad darbdavys ignoruoja savo pareigą užtikrinti saugią darbo aplinką. Tokiu atveju: pateikite oficialų skundą Valstybinei darbo inspekcijai, pasitarkite su profesine sąjunga ar darbo ginčų komisija, kreipkitės į žiniasklaidą ar NVO - kartais viešumas padeda pasiekti teisingumą.
Aukų palaikymas ir prieinamos paslaugos
Sukurti paramos grupes ir konsultavimo paslaugas psichologinio smurto aukoms, teikti informaciją apie teisinius ir medicininius išteklius bei užtikrinti, kad aukos turėtų prieigą prie teisingumo ir kompensacijos. Prieiga prie profesionalios psichologinės pagalbos yra itin svarbi, nes ilgalaikis psichologinis smurtas gali sukelti rimtų psichikos sveikatos sutrikimų.
Naudingi kontaktai ir pagalba
Jeigu norite pasitarti su specialistu, kaip išeiti iš smurtinių santykių ir padėti sau, kreipkitės į vietines arba tarptautines organizacijas, teikiančias psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą. Specialistai teikia pagalbą patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje ir išgyvenantiems krizes; dauguma centro teikiamų paslaugų gali būti nemokamos.
| Problema | Veiksmai |
|---|---|
| Psichologinis smurtas iš pacientų | Fiksuoti incidentus, deeskalacijos mokymai, saugos procedūros |
| Mobingas iš kolegų/vadovybės | Pranešimas HR, profesinė sąjunga, teisinė pagalba |
| Nemokama psichologinė pagalba | Vietinės NVO, savivaldybės paslaugos, paramos grupės |
Psichologinio smurto problema slaugoje reikalauja sisteminių sprendimų: nuo švietimo ir mokymų iki teisinių garantijų ir darbo aplinkos kultūros keitimo. Tik kompleksiškai veikiant galima užtikrinti slaugytojų saugumą, emocinę gerovę ir aukštą pacientų priežiūros kokybę.
tags: #brazilijos #slaugytoju #patirtas #psichologinis #smurtas