Nedarbingumo pažymėjimas - tai oficialus medicininis dokumentas, patvirtinantis asmens laikinąjį nedarbingumą dėl ligos, traumos, profesinės ligos, slaugos ar kitų įstatymuose numatytų priežasčių. Be šio dokumento darbuotojas negali tikėtis ligos išmokos, o neatvykimas į darbą gali būti traktuojamas kaip pravaika.
kas išduoda nedarbingumo pažymėjimą ir kaip veikia elektroninis procesas
Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai ir gydymo įstaigų gydymo komitetai (GKK). Nuo 2018 metų Lietuvoje veikia išimtinai elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (EP). Procesas paprastai atrodo taip: kreipimasis į gydytoją; sprendimas dėl nedarbingumo; elektroninis išdavimas į sistemos E. sveikata, o duomenys automatiškai perduodami Sodrai ir darbdaviui EDAS sistemoje. Darbuotojui nebereikia nešti popierinio lapelio, bet būtina informuoti darbdavį kuo skubiau.
kada išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir kokios yra pagrindinės priežastys
Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas dėl įvairių priežasčių: sava liga ar trauma; profesinė liga ar nelaimingas atsitikimas darbe; sergančio šeimos nario slauga; nėštumo ir gimdymo atostogos; tėvystės, vaiko priežiūros atostogos; donorystė, gydymasis sanatorijoje ar reabilitacijoje; protezavimas. Pirminis nedarbingumo pažymėjimas dažnai išduodamas kelioms dienoms ar savaitei; jei reikia, laikui bėgant jis gali būti pratęstas.
laikino nedarbingumo trukmė ir peržiūra
Vienas gydytojas gali tęsti nedarbingumą iki nustatytos ribos, o ilgesniam laikotarpiui sprendimą gali priimti Gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Jei nedarbingumas užsitęsia, gali būti priimti sprendimai dėl tolimesnio gydymo ar įgalinimo dalyvauti ANTAA. Dėl ilgalaikio nedarbingumo kartais taikoma 364 kalendorinių dienų nuostata motinoms, tėvams ar globėjams.
kaip skaičiuojamos ir išmokamos ligos išmokos
Ligos išmoka apima darbdavio ir Sodros dalis. Už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys (pagal kolektyvinę sutartį arba 62,06% - 100% vidutinio darbo užmokesčio). Nuo trečiosios dienos ligos išmoką moka Sodra: standartinis dydis - 62,06% nuo kompensuojamojo užmokesčio. Kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas per paskutinius 3 mėnesius iki nedarbingumo pradžios.
Taip pat skaitykite: Balsavimo biuletenių kiekis
Svarbios sąlygos gauti Sodros išmoką: socialinio draudimo stažas, būtinas 3 mėnesių stažas per pastaruosius 12 mėnesių (arba 6 mėnesių stažas per 24 mėnesius). Taip pat svarbu turėti galiojantį elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ir, kai reikia, teisingai pateikti prašymą Sodrai (ypač jei tai pirmas kartas ar keičiasi banko sąskaita).
kas darbdaviams ir darbuotojams svarbu žinoti
Darbuotojo pareigos laikinojo nedarbingumo metu: informuoti darbdavį kuo skubiau; laikytis gydytojo nurodymų; nevartoti alkoholio ar neįvykdyti kitaip pavojingų veiksmų; būti pasiruošusiam dalyvauti patikrinimuose. Darbdavio pareigos: užfiksuoti pranešimą, tikrinti EDAS, teisingai apskaičiuoti ir išmokėti išmoką už pirmąsias dvi dienas, pateikti reikiamus pranešimus Sodrai, užtikrinti grįžimą į darbą po nedarbingumo.
dažniausiai pasitaikantys mitai ir tikrosios tiesos
Mitai: „Sodros“ specialistai vaikšto į namus ar tikrina kvitus; „Sodros“ neskaito asmens socialinių tinklų; laikinojo nedarbingumo metu gydytojai ar darbdaviai negali tikrinti ar užtikrinti. Iš tikrųjų: „Sodra“ tikrina įtarimus dėl pažeidimų ir gali kreiptis į gydymo įstaigas arba skirti atsakomybę. Gydytojai ar gydymo įstaigos taip pat gali būti atsakingi dėl neteisingų pažymėjimų ar netiksliai išduotų dokumentų.
praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
Patarimai darbuotojams: laiku informuoti darbdavį, laikytis gydytojo režimo, vengti veiklų, kurios gali prailginti nedarbingumą, įsitikinti, kad duomenys Sodroje atnaujinti; peržiūrėti savo statusą elektroninėse sistemose e.sveikata ar Sodros paskyroje. Patarimai darbdaviams: tikrinti EDAS informaciją, laiku skaičiuoti ir mokėti išmokas, nepriklausomai nuo atleidimo. Specialūs atvejai: sergančio vaiko slauga, kitų šeimos narių slauga; nėštumo ir gimdymo atostogos; nedarbingumo išdavimas slaugytojams ir akušeriams bei galimybė išduoti nedarbingumą esant konkrečioms situacijoms.
- Laiku informuoti darbdavį apie nedarbingumą.
- Laikytis gydytojo nurodymų ir nepakenkti sau.
- Patikrinti savo duomenis Sodroje ir atnaujinti juos nutrūkus darbo santykiams ar pasikeitus banko sąskaitai.
Tyrimai ir kontrolei skirti atvejai
„Sodra“ turi teisę tikrinti pažeidimus: į namus, skambinti ar patikrinti dokumentaciją. Jei nustatoma apgaulė ar neteisingas išdavimo atvejis, gali būti nutraukiamos išmokos arba apskaičiuojama žala grąžinti. Gydytojai, kurie neteisingai išduoda pažymėjimus, rizikuoja licencijų ar kitų nuobaudų praradimu.
Taip pat skaitykite: Editos Rudelienės vaidmuo rinkimų procesuose
Siūloma sekti naujienas ir žinoti, kad nuo metų pradžios slaugytojai ir akušeriai gali išduoti nedarbingumo pažymėjimus konkrečiais atvejais, o ilgiau trukusio nedarbingumo atvejais vėliau sprendžia gydytojas arba GKK. Taip pat svarbu, kad portaluose atsirado galimybė slaugytojams suteikti siuntimus ir pratęsti gydymo, o slaugytojams - skirti laikino nedarbingumo dokumentus ne ilgesniam kaip 7 kalendorinių dienų laikotarpiui šiuo metu.
dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
- Kas išduoda nedarbingumo pažymėjimą? - gydytojai ir gydymo įstaigų GKK, elektroniniu būdu per e.sveikata.
- Kada pradedamos išmokos? - nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos.
- Ką daryti, kai nedarbingumas trunka ilgesnį laiką? - sprendžia GKK ar ANTAA, gali būti plėtojama į ilgesnį darbingumą ar neįgalumą.
- Kaip patikrinti statusą internetu? - prisijungus prie e.sveikata ar Sodros paskyros.
Taip pat skaitykite: Kodėl balsadėžėse randama mažiau biuletenių nei išduota rinkėjams
tags: #biuleteniu #istatymo #pakeitimai