Darbo santykiai ir darbuotojo sveikatos būklė yra itin svarbūs aspektai Darbo kodekso reglamentuojamuose santykiuose. Darbuotojo atleidimas iš darbo sergant ar turint nedarbingumo pažymėjimą (biuletenį) kelia daug klausimų ir reikalauja žinoti tiek teisines, tiek praktines detales. Šioje straipsnyje aptarsime pagrindinius klausimus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu dėl ligos, biuletenio trukme, darbuotojo ir darbdavio teisėmis bei pareigomis.
Darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį dėl ligos
Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, viena iš kurių yra negalėjimas tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl ligos arba neįgalumo. Tai reglamentuojama Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Tokiu atveju darbuotojas turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame nurodoma gydytojo išvada apie negalimumą atlikti darbą. Tai gali būti gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų, pavyzdžiui, iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTAA).
Darbdavys vertina pateiktus dokumentus kartu su pareiškimu ir sprendžia dėl darbo sutarties nutraukimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbdavys negali atleisti darbuotojo vien dėl ligos fakto arba „per dažno“ sirgimo, tai draudžiama Lietuvos įstatymuose.
Biuletenio („laikinojo nedarbingumo pažymėjimo“) trukmė ir pratęsimas
Gydytojas diagnozavęs ligą išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nurodomas laikinas nedarbingumo laikotarpis. Pagal teisės aktus, jei asmuo serga nepertraukiamai ilgiau kaip 122 kalendorines dienas arba kartu su pertraukomis ilgiau kaip 153 kalendorines dienas per pastaruosius 12 mėnesių, jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK).
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
GKK sprendžia dėl tolesnio gydymo ir nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo, o taip pat gali siųsti asmenį dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA). ANTAA sprendimas gali užtrukti 20 ar daugiau dienų.
Darbuotojo teisės ir veiksmai kai baigiasi biuletenis ir negalima grįžti į darbą
Jei dėl sunkios sveikatos būklės darbuotojas jau nebegali dirbti, o nedarbingumo laikotarpis jau išnaudotas, tačiau darbdavys reikalauja grįžti į darbą, darbuotojas turi teisę kreiptis į ANTAA dėl dalyvumo lygio nustatymo.
Gydytojas turėtų pateikti oficialią išvadą, kad darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų. Jei darbuotojas negali grįžti į darbą objektyviai, jis gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl svarbių priežasčių.
Darbdavio teisės atleisti darbuotoją sergant
Darbdavys negali atleisti darbuotojo iš darbo vien dėl ligos turėjimo. Tačiau jei pagal gydytojo išvadas aiškėja, kad darbuotojas objektyviai negali atlikti savo darbo funkcijų net ir pritaikius darbo sąlygas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį.
Darbdavio privaloma laikytis įstatymo nustatytų įspėjimo terminų, kurie pažeidžiamoms darbuotojų grupėms (sergantys, turintys vaikų, prieš pensiją esantys) gali būti dvigubai ar trigubai ilgesni.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Be to, atleisti iš darbo su galiojančiu nedarbingumo pažymėjimu draudžiama pagal Darbo kodekso 61 straipsnį, išskyrus tam tikrus teisėtus atvejus.
Išeitinės išmokos teisės ir skaičiavimas
Atleidžiantis iš darbo dėl sveikatos būklės, darbuotojui priklauso išeitinė išmoka pagal Darbo kodeksą. Darbdavys neturi teisės reikalauti rinktis tarp draudimo išmokos ir išeitinės kompensacijos - abi išmokos yra nepriklausomos viena nuo kitos.
Išeitinė išmoka apskaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamą iš 3 paskutinių kalendorinių mėnesių prieš atlyginimo mokėjimo mėnesį. Jei darbuotojas buvo nedarbingumo laikotarpiu, tai neturi įtakos išeitinės dydžiui.
| Išeitinės išmokos dydis | Darbo stažas pas darbdavį |
|---|---|
| 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis | Mažiau nei 1 metai |
| 2 mėnesių vidutinis darbo užmokestis | Vieneri metai ir daugiau |
Darbo santykių nutraukimas laikinai nedarbingumo metu
Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį darbuotojui esant laikinai nedarbingam tik tam tikrais išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jei nebegali būti perkeltas į kitą tinkamą darbą, kurio nėra darbdavio įmonėje arba nesutikimo būti perkeliamam atveju.
Jeigu darbo sutarties nutraukimo dieną darbuotojas turi galiojantį biuletenį, darbo santykiai nutraukiami tik pasibaigus nedarbingumui (išskyrus specialius atvejus pagal DK 65 straipsnį).
Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą
Darbuotojas, kuris buvo neteisėtai atleistas sergant, turi teisę per 1 mėnesį kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir/arba teismą dėl kompensacijos ar darbo sugrąžinimo.
Darbuotojo teisės prašant darbo sąlygų keitimo dėl sveikatos
Darbuotojas gali raštu prašyti darbdavio sutrumpinti darbo valandas arba pakeisti darbo laiką dėl sveikatos būklės remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 straipsnio nuostatomis.
Taip pat įstatymas numato, kad darbo užmokestis už darbą ne visą darbo laiką mokamas proporcingai dirbtam laikui. Nepaisant to, darbuotojai turi teisę į darbo sąlygų keitimą, jeigu tai būtina jų sveikatos apsaugai.
Darbdavio veiksmai įtarus darbuotojo ligą arba darbo nepajėgumą
Darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikata kelia grėsmę jo ar kitų saugumui, gali siųsti darbuotoją sveikatos patikrinimui, suteikdamas tam pakankamai laiko. Sveikatos būklę vertina tik gydytojas pagal licenciją.
Darbdavys privalo sudaryti saugias, nekenksmingas sveikatai darbo sąlygas, todėl jam svarbu gauti informaciją apie darbuotojo sveikatą, tačiau darbuotojas nėra tiesiogiai įpareigotas darbdaviui informuoti apie ligą.
Darbdavio ir darbuotojo bendradarbiavimas dėl darbo sutarties nutraukimo sergant
Darbdavys negali daryti spaudimo darbuotojui išeiti iš darbo ligos metu ar versti atsisakyti teisėtų išmokų. Darbuotojas privalo laiku informuoti darbdavį apie sveikatos būklę bei aplinkybes, galinčias turėti įtakos darbo vykdymui.
Darbuotojų atleidimo procesas turi būti vykdomas pagal Darbo kodekso reikalavimus, laikantis įstatymų nustatytų terminų ir garantijų, ypatingai sergantiems ar negalią turintiems asmenims.
Cituojamos pagrindinės Darbo kodekso nuostatos
- DK 56 str. 1 d. 3 p. - darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos būklės, kai jis negali atlikti darbo pareigų.
- DK 61 str. - draudimas atleisti darbuotoją su galiojančiu nedarbingumo pažymėjimu.
- DK 127 str. - darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį įspėjus darbdavį pagal nustatytus terminus.
- DK 130 str. - darbdavio teisių ir pareigų įspėjant apie darbo sutarties nutraukimą sąlygos.
- DK 65 str. - darbo sutarties nutraukimo terminų prailginimas darbuotojams su nedarbingumo pažymėjimu.
Praktiniai patarimai darbuotojams su biuleteniu planuojant nutraukti darbo sutartį
- Pasitarkite su gydytoju dėl galimybės nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos būklės ir gauti oficialią išvadą.
- Ruoškite pareiškimą darbdaviui pagal DK 56 straipsnį, pridėdami gydytojo ar specialisto išvadas.
- Apsvarstykite galimybę atlikti dalyvumo lygio nustatymą ANTAA, jei tai aktualu jūsų situacijai.
- Informuokite darbdavį laiku apie savo sveikatos būklę ir ilgalaikio nedarbingumo trukmę.
- Neleiskite darbdaviui spausti išeiti iš darbo ligos metu - tai draudžiama pagal įstatymus.
- Jei neteisėtai atleistas, kreipkitės į Darbo ginčų komisiją arba teismą, laikydamiesi nustatytų terminų.
tags: #biuletenis #isejus #is #darbo