Pilvo sienos išvarža dažniausiai atsiranda dėl šios srities silpno jungiamojo audinio. Kadangi konservatyvaus gydymo nėra, dažniausiai taikomas chirurginis.
Bambos išvarža atsiranda dėl pilvo sienelės silpnumo aplink bambą ir padidėjusio slėgio pilvo ertmėje. Ši sritis yra natūraliai silpnesnė, nes per ją vaisiaus vystymosi metu praeina virkštelė, kuri po gimimo užsidaro, tačiau kartais lieka defektas.
Kokios yra bambos išvaržos priežastys ir rizikos veiksniai?
- Genetiniai veiksniai ir silpnas jungiamasis audinys.
- Nutukimas arba netinkamas gyvenimo būdas, didinantis pilvo slėgį.
- Nėštumas ir didelis skaičius nėštumų, raumenų atsipalaidavimas bei diastazė.
- Ankščiau atliktos pilvo srities operacijos.
Bambos išvaržos simptomai
- Įvairūs bambos sritys pojūčiai, išsipūtimas ar iškilimas.
- Skausmas ar diskomfortas pilvo srityje, ypač judėjimo ar kosėjimo metu.
- Dažnai kūdikiams išvarža gali būti besimptomė, o suaugusiesiems - kliūtys ar diskomfortas.
- Priklausomai nuo amžiaus ir dydžio gali pasireikšti ir vėmimas ar pilvo pūtimas.
Kaip nustatoma diagnozė?
Diagonė dažnai nustatoma fiziniu tyrimu: gydytojas apčiuopia pilvo sritį ir įvertina išvaržos dydį bei turinį. Retais atvejais gali būti atlikti ultragarsiniai tyrimai.
Gydymo pasirinkimai
Po sėkmingos operacijos dauguma pacientų grįžta prie įprasto gyvenimo per kelias savaites. Bambos išvarža gydoma chirurginiu būdu - defekto plastika savais audiniais arba tinkleliu, kuris gali būti įstatytas įvairiose operacijų pozicijose (atvira, laparoskopinė ar endoskopinė). Dažnai pasirinkimas priklauso nuo išvaržos dydžio, paciento amžiaus ir fizinio aktyvumo.
- Atvira išvaržos plastika savais audiniais - paprastai mažiausias komplikacijų dažnis (seroma < 1 %, hematoma ~1 %, infekcija < 1 %).
- Atvira išvaržos plastika tinkleliu su sublay fiksacija - dažnai su mažu komplikacijų dažniu (0-6,7 %), išvaržos atsikartojimo dažnis 0-12 %.
- IPOM technika laparoskopinė ar endoskopinė - gali turėti didesnį išvaržos atsikartojimo dažnį (0-33 %) ir didesnį seromos tikimybę (7,1-58 %).
- SCOLA metodas - trumpiausias vidutinis nedarbingumo laikotarpis (apie 5,2 d.).
Kinoterapijos ir reabilitacijos vaidmuo po operacijos yra itin svarbus. Kineziterapeutė S. Bizauskaitė pabrėžia, kad pooperacinis raumenų aktyvumas, laikysena ir stabilizacijos funkcija keičiasi, todėl reabilitacija būtina siekiant išvengti raumenų disbalanso, nelygios laikysenos, nugaros skausmų ir mažinti recidyvo riziką.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pilvo sienos išvaržas
Reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos
Reabilitacijos metu mokoma teisingų svorių kilnojimo technikų ir kasdienės ergonikos. Pacientas dažnai išleidžiamas namo jau kitą dieną po operacijos ir gali grįžti prie nedidelių fizinių veiklų, tokių kaip vairavimas ar darbas prie kompiuterio.
Pagrindiniai pirmųjų savaičių uždaviniai - skausmo mažinimas ir laikysenos korekcija bei teisingų judesių mokymasis kasdienėse veiklose. Taip pat svarbu palaikyti optimalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą per dozuotą fizinį krūvį.
Pacientas kartu su kineziterapeutu aptaria rizikas ir jų vengimą, mokomas taisyklingos daiktų kilnojimo bei kvėpavimo technikos. Elektrostimuliacijos pagalba gali būti skatinamas lengvas raumenų susitraukimas nepajudant visa atsitraukiančių judesių. Dviejų savaičių po operacijos laikotarpiu didinamas krūvis, siekiant greitesnio atsistatymo.
Specifinės rekomendacijos ir etapai
- 1-2 savaitės: skausmo kontrolė, laikysenos korekcija, teisingos svorio kilnojimo technikos mokymas, diafragminis kvėpavimas, tempimo pratimai.
- 2 savaitės - pradėti didinti krūvį palaipsniui; prijungti kineziterapinius ištyrimus ir pratimų programą, atsižvelgiant į laikyseną, raumenų jėgą ir dubens dugną.
- Po daugiau nei 8 savaičių: gali būti pradėta vandens mankšta; tęsiama intensyvesnė treniruotė su prioritetu pilvo raumenų koordinacijai ir miofascialiniam masažui.
- Jei pasitaiko pooperacinių komplikacijų ar gijimas lėtesnis, krūvis mažinamas ir kartojama 2-4 savaičių programa.
Ką svarbu žinoti prieš operaciją ir po jos
- Atvykus į gydymo įstaigą, pacientas turi kreiptis į vaikų konsultacinės poliklinikos registratūrą; tėvai arba globėjai pasirašo sutikimą operacijai, jei pacientas yra nepilnameisis.
- Procedūra chirurginėje trunka apie valandą.
- Galimos komplikacijos: žaizdos supūliavimas, kraujavimas, žaizdos prasiskyrimas, skausmas.
Maža ir suaugusiųjų bambos išvaržų dinamika
Kūdikiams bambos išvarža dažnai užsidaro savaime iki 2-5 metų amžiaus. Suaugusiesiems išvarža gali pareikalauti operacijos ir gali riboti fizinį aktyvumą ar darbą, tačiau dažnai po operacijos pacientai grįžta prie įprasto gyvenimo per kelias savaites.
Prevencija ir stebėsena
- Valgyti subalansuotai, palaikyti normalų svorį;
- Tinkamai kelti svorius ir vengti per didelio pilvo spaudimo;
- Kontroliuoti lėtinį kosulį ir vidurių užkietėjimą;
- Reguliariai tikrintis, ypač kūdikiams ar rizikos veiksniams turintiems suaugusiems.
Kur kreiptis ir kas laukia prieš operaciją
Affidea klinikose vykdomos dienos chirurgijos operacijos, tarp jų ir bambos išvaržos operacijos. Operacijas atlieka patyrę gydytojai. Registracija telefonu 1811.
Taip pat skaitykite: Kaip ambulatorinė reabilitacija padeda po stuburo išvaržos?
Paprasti faktai apie bambos išvaržą
Bambos išvarža - tai tarp pilvo ertmės audinių išsišakojimas per silpną vietą aplink bambą. Dažnai ji pasireiškia naujagimiams, tačiau gali išsivystyti ir suaugusiems dėl padidėjusio pilvo slėgio ar silpnėjančios pilvo sienelės. Rizikos veiksniai: įgimtų defektų, lėtinis kosulys, vidurių užkietėjimas, sunkus fizinis darbas. Diagnozė - fizinis ištyrimas ir kartais ultragarsas. Gydymas - chirurgija, o pooperacinė reabilitacija - būtina siekiant greitų atsigavimo rezultatų.
Mažiau komplikacijų sukelia operacijos be tinklelio su savais audiniais, o didžiausios rizikos rajonai dažnai susiję su IPOM technika. Didesnis dėmesys laikysenai, pilvo raumenų koordinacijai ir dubens dugno treniravimui gali padėti išvengti recidyvo ir sumažinti skausmą.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija po stuburo išvaržos operacijos
tags: #bambos #isvarzos #slauga #straipsniai