Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Gydytojų teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs. Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi tyrimai rodo stiprų genetinį pagrindą. Dažiau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.
Pradinius požymius galima pastebėti ankstyvoje vaikystėje, bet juos dažnai užgožia stereotipai ir mitai, todėl kreipimaisi į specialistus gali vėluoti. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti pagalbą ir spręsti patiriamus sunkumus.
Simptomai ir jų kaita
Autizmo simptomai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti socialinio ryšio sunkumais, tarpusavio bendravimu ir pasikartojančiu elgesiu. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėlyva kalbos raida, ryškus pasipriešinimas rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams taip pat gali būti nekokybiškas akių kontaktas, nereagavimas į savo vardą, daiktų nerodymas pirštais. Jie gali sunkiai suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažnai jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas. Taip pat pasitaiko pasikartojantys veiksmai (echolalija, stereotypiniai judesiai), jautrumas sensoriniams dirgikliams (garsams, šviesoms, drabužiams) bei regresija po ankstesnės pažangos.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais bruožais. Sunerimti reikėtų, kai vėluoja kalba, trūksta socialinio įsitraukimo, elgesys pasikartojantis arba jo žaidimas yra netipiškas. Diagnostikos metu naudojami klinikiniai išsireiškimai ir stebėjimas; nėra rutiniškai įtrauktų instrumentinių ar laboratorinių tyrimų. Gydymas yra individualus ir daugiausia orientuotas į kalbos, komunikacijos ir socialinių įgūdžių ugdymą, koreguojant pagrindines problemas ir siekiant normalaus vystymosi.
Diagnostika ir gydymas
Autizmas nustatomas remiantis klinikine išraiška bei stebėjimu; vaikams gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės intervencijos, priklausomai nuo sunkumo ir kitų sveikatos sutrikimų. Ankstyva diagnostika padeda pradėti intervencijas anksčiau, naudojant kritinius smegenų vystymosi laikotarpius. Gydymas nėra universalus, nes autizmas nėra liga, o raidos sutrikimas. Pagrindiniai gydymo metodai - kalbos ir kalbėjimo mokymas, socialinių įgūdžių formavimas, situacijų modeliavimas, žaidimas vaidmenimis, elgesio režimo įpratimas ir sensorinių bei motorinių sutrikimų koregavimas. Taip pat taikomi vaistai simptomų kontrolei (pvz., agresijai ar miego sutrikimams), vitaminų ar dietos pokyčiai, logopedija ir ergoterapija. Šeima dažnai yra atsakinga už vaiką ir gali patirti emocinį poveikį, todėl svarbus šeimos ir specialistų bendradarbiavimas.
Tėvų ir aplinkos vaidmuo
Vaikų augimas su autizmu priklauso nuo nuoseklumo, rutinos ir nuolatinės pagalbos. Tėvai gali jausti kaltę dėl diagnozės ar sprendimų, tačiau svarbu priimti ir suprasti vaiko ypatumus. Svarbu mokytis apie autizmą, stebėti vaiko elgesį, rasti ryšį be žodžių, skirti laiko žaidimams ir skatinti vaiko parsinešti mokyklos įgūdžius į namus. Taip pat neriboti gebėjimų ir pasikvainti stiprybėmis, nes daugelis žmonių su autizmu turi unikalių gebėjimų ir talentų.
Naudingi gydymo bei ugdymo požiūriai
- Taikomoji elgesio analizė (ABA) - žinomas ir plačiai pripažintas mokymo metodas, padedantis įgyti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
- Logopedinė terapija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas - padeda ugdyti kalbą, motoriką ir gebėjimą bendrauti.
- Individualūs mokymosi planai ir specializuota pagalba mokykloje - svarbu, kad vaikas mokytųsi pagal savo galimybes, galėtų turėti pagalbininką ar papildomų priemonių.
Turint autizmą, svarbu atskleisti stipriąsias puses ir plėtoti kompetencijas, kurios padeda savarankiškai gyventi ir sėkmingai integruotis į visuomenę. Taip pat būtina švietimo ir informacijos plėtra visuomenėje, kad žmonės būtų supratingi ir palaikantys.
Autizmo simptomų atpažinimas ir ankstyva intervencija gali ženkliai pagerinti prognozes. Tyrimai rodo, kad laiku nustatyta diagnozė ir tinkamas gydymas turi įtakos gydymo rezultatams. Svarbu, jog specialistus, kurie diagnozuoja ir gydo autizmą, sudarytų komanda - psichologai, neurologai ir kiti pediatriniai specialistai. Pirmo vizito metu dažnai atliekami išsami vertinimai, o rekomendacijos grindžiamos individualiais vaikų gebėjimais ir poreikiais.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Autizmas nėra liga - tai raidos sutrikimas. Su tinkama pagalba daugelis vaikų gali pasiekti savarankišką gyvenimą, įsilieti į mokyklos gyvenimą, dirbti ir siekti karjeros. Liga gali būti skirtingai išreikšta skirtingiems vaikams, todėl svarbu individualiai prisitaikyti prie jų poreikių ir stiprybių.
Apibendrinančios mintys
Autizmas - platus ir sudėtingas spektras, kuriame kiekvienas vaikas turi savitų poreikių. Svarbiausia - ankstyva diagnozė, adekvati pagalba ir glaudus šeimos bei specialistų bendradarbiavimas. Žaismas, ugdymas ir nuolatinė parama padeda vaikui vystytis socialiai, kalbėti ir įsilieti į visuomenę. Daugelis autizmu sergančių žmonių turi unikalių gebėjimų, kuriuos verta skatinti ir plėtoti.
| Intervencijos tipas | Pritaikymas |
|---|---|
| ABA | Įrodymais grįstas mokymo metodas, skatinantis įgūdžių įgijimą ir nepageidaujamo elgesio sumažinimą |
| Logopedija | Kalbos įgūdžių lavinimas, komunikacijos gebėjimų stiprinimas |
| Ergoterapija | Sensorinių ir funkcinių gebėjimų atstatymas, kasdienės veiklos įgūdžių lavinimas |
| Socialiniai įgūdžiai | Strategijos bendrauti su kitais, dialogo praktika |
Taip pat skaitykite: Brolių ir seserų patirtys auginant vaikus su autizmu Lietuvoje