Australijos pensijų sistema: iššūkiai ir ypatumai

Australijos pensijų sistema yra viena iš labiausiai vertinamų pasaulyje, tačiau pastaruoju metu ji susiduria su tam tikrais iššūkiais ir kritika. Šiame straipsnyje aptarsime Australijos pensijų sistemos ypatumus, jos privalumus ir trūkumus, taip pat palyginsime ją su kitų šalių sistemomis.

Australijos pensijų sistemos apžvalga

Australijos pensijų sistema užima trečiąją garbingą vietą pensijų reitinge. Šalies pensijų sistemos esmė - privalomos darbdavių įmokos į privataus sektoriaus priemones (daugiausiai nustatytus įmokų planus) ir papildomos savanoriškos darbuotojų ir darbdavių įmokos į pensijų fondus.

Pensijų fondai, skirtingai nei Danijoje ir Olandijoje, daugiausiai investuoja į akcijas (45 proc.), mažiau nei 20 proc. į obligacijas, likusi dalis - į kitus aktyvus.

Australijoje yra dviejų lygių pensijos - valstybinė, suteikiama piliečiams iš bendro valstybės fondo ir „asmeninė“ senatvės pensija - kaupiama priklausomai nuo atlyginimo. Pastarajai mažiausiai 9.25% atskaitoma nuo kiekvieno atlyginimo ir yra kaupiama paties darbuotojo pasirinktame pensijų fonde.

Fondai yra labai įvairūs, skiriasi rizika ir grąža. Darbuotojas pats gali nuspręsti, kaip investuoti savo pensiją. Žinoma, jis neturi visiškos laisvės ir išsiimti pinigus savo reikmėms gali tik pasiekęs pensinį amžių. Tai veikia kaip paprasčiausias investavimas, bet juk toks ir yra tikslas!

Taip pat skaitykite: Našlių pensijos: esminiai aspektai

Kiekvienas darbuotojas elektroninėje erdvėje gali bet kada pasitikrinti, kiek jis yra sukaupęs pensijos, kaip auga (arba traukiasi) jo investicija, kokie yra fondo mokesčiai. Gali bet kada pereiti į kitą fondą. Jei asmuo nusprendžia visam laikui išvykti iš Australijos, jis gali visą savo sukauptą sumą tiesiog išgryninti ir išsivežti. Taip pat, sunkiai susirgus yra leidžiama išgryninti visą sumą, o mirties atveju lėšos yra paveldimos.

Pats naujausias pasikeitimas, įsigaliojęs nuo 2014 mokestinių metų - galimybė iš savo pensinio fondo pirkti nekilnojamąjį turtą arba atidaryti verslą, su sąlyga, kad visos įplaukos bus perinvestuojamos. Tokiu atveju galima žymiai padidinti investicijos grąžą bei sumažinti administracinius kaštus (šie yra taikomi pensijas laikant fonduose).

Kritika ir iššūkiai

Žinomas verslininkas Antanas Guoga socialiniuose tinkluose išreiškė griežtą kritiką Australijos sprendimui nuo 2025 m. liepos įvesti 30 proc. mokestį tiems gyventojams, kurių pensijų fonduose („superannuation“) sukaupta daugiau nei 3 mln. Australijos dolerių (apie 1,5 mln. eurų), net jei jie realiai nepardavė turto ir nepatyrė jokio pelno.

Guoga pabrėžia, kad toks mokestis yra fundamentalus mokesčių principo „mokesčiai mokami už gautą naudą“ pažeidimas. Jis kritikuoja, kad žmonės apmokestinami už turtą, kurio jie faktiškai neišgrynino, ir kuriam realiai galbūt niekada nebus suteikta piniginė išraiška. Pasak jo, tai gali priversti gyventojus likviduoti turimą turtą tik tam, kad galėtų sumokėti mokesčius už pinigus, kurių neturi.

Tokie sprendimai, įspėja A. Guoga, gali stabdyti ilgalaikes investicijas, skatinti kapitalo nutekėjimą užsienin, o ilgainiui - sukelti gyventojų pasitikėjimo mokesčių sistema ir valstybe praradimą. Be to, nustatytas 3 mln. slenkstis nėra indeksuojamas pagal infliaciją, todėl laikui bėgant vis daugiau žmonių, atsakingai kaupusių savo finansinį saugumą, pateks į papildomas mokesčių naštas.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai slaugai Australijoje

Tokie pavyzdžiai rodo, kad papildomi mokesčiai už nerealizuotą pelną gali tapti stipriu stimulu rinktis trumpalaikes finansines strategijas ir mažinti ilgalaikį taupymą.

A. Guogos kritika iš dalies galėtų būti aktuali ir Lietuvoje, kur nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo sistema remiasi vidutinės rinkos vertės nustatymu. Pagal dabartinę tvarką, NT mokesčio bazė yra nustatoma pagal masinę vertinimo metodiką, kuri atliekama ne rečiau kaip kas penkerius metus. Tai reiškia, kad net jei žmogus neparduoda savo turto ir jis tiesiog gyvena jame, tačiau rinkos vertė „popieriuje“ padidėja, jis gali būti priverstas mokėti didesnį NT mokestį.

Taigi, net jei žmogus neplanuoja parduoti savo būsto, tačiau jo rinkos vertė padidėja dėl rinkos svyravimų, jis gali būti priverstas mokėti didesnį mokestį už savo turtą turtą. Reikia paminėti, kad infliacija veikia nekilnojamojo turto vertes, tačiau įstatymų nustatyta neapmokestinama riba nekinta ir nuo infliacijos nepriklauso.

Palyginimas su kitų šalių pensijų sistemomis

Kompanijos „Mercer" kasmet sudaromas „Melbourne Mercer Global Pension" indeksas palygina skirtingas pensijų sistemas, kurios apima daugiau kaip pusę pasaulio gyventojų populiacijos. Analizė atliekama taikant net 40 skirtingų rodiklių.

Štai keletas pavyzdžių:

Taip pat skaitykite: Reikalavimai slaugytojams Australijoje

• Danija: Danijos pensijų sistema, anot „Mercer" indekso, yra geriausia pasaulyje. Ji susideda iš valstybinės bazinės pensijos ir privalomų privačių pensijų, kurias kaupia dideli fondai, o ne atskiros bendrovės.
• Olandija: Olandijos pensijų sistema reitinguojama kaip antra geriausia sistema po Danijos. Ji sudaryta iš valstybinės pensijų dalies ir pusiau privalomų su darbo užmokesčiu susijusių pensijų fondų, dalyvavimas juose dažnai apibrėžtas darbo sutartyse.
• Švedija: Švedijos pensijų sistema, užėmusi ketvirtąją vietą, buvo reformuota 1999 m. Naujoji sistema yra pagrįsta nuo darbo užmokesčio priklausančiomis įmokomis, kurios kaupiamos individualiose sąskaitose.
• Čilė: Čilė pasižymi tuo, kad yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių perėjusi nuo taip vadinamos „pay-as-you-go" į privačiai kaupiamas pensijas.

Geriausias sistemas vienija ryškus bruožas: devyniose iš dešimties aukščiau paminėtų lyderiaujančių EBPO pensijų sistemų dalyvavimas kaupime yra privalomas ar dalinai privalomas, dešimtojoje taikomas automatinis įtraukimas.

Šiose šalyse sukauptas pensijų fondų turtas viršija 100 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lietuvos perspektyvos

A. Guoga išreiškia viltį, kad Lietuva neseks Australijos pavyzdžiu ir išsaugos mokesčių sistemą, grindžiamą realia verte, tikru pelnu bei sveiku protu, o ne hipotetiniais ir popieriniais skaičiais.

Australijos sprendimas apmokestinti net negaunamą - „popierinį“ - pelną pensijų fonduose yra signalas, kuris gali dar labiau skatinti žmones Lietuvoje išsigryninti sukauptas lėšas ir atsisakyti kaupimo.

Tyrimo duomenimis, nuo 2007 iki 2012 metų Lietuvos valstybės skola išaugo daugiau nei dvigubai - nuo 20 iki daugiau nei 40 proc.

Pasak V.Mirkės, Lietuva pagal pensijų sistemos tvarumą nuo kaimynių atsilieka dėl kelių priežasčių. „Lietuvoje dirbantieji turi teisę rinktis, ar jie nori kaupti ateičiai antros pakopos pensijų fonduose. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje kaupimas antros pakopos pensijų fonduose yra privalomas visiems naujai įsidarbinusiems.

Be to, šios dvi šalys praėjus sunkmečiui kompensavo pervedimų pensijų fondams sumažinimus, o Lietuvoje tai buvo padaryta tik iš dalies.

Apibendrinant: Australijos pensijų sistema turi savo privalumų ir trūkumų. Svarbu atidžiai stebėti pokyčius ir įvertinti jų poveikį ilgalaikiam taupymui bei investicijoms.

Taigi jau žinome, kokie pažangių pensijų sistemų bruožai, kokie - stringančiose.

Australijos mokesčių sistema yra labai teisinga ir sustyguota. Aprašiau tik kelis pagrindinius jos bruožus, tačiau taisyklių ir įstatymų, reguliuojančių kiekvieną mokestinį aspektą yra begalė.

tags: #australijoje #mokamos #pensijos