Tėvų skyrybos ir vaikų dalybos skaudžiai paliečia ir senelius. Mažamečiai neretai tampa ir keršto įrankiais norint įskaudinti globos teises praradusią pusę. Štai močiutė iš Bulgarijos dėl galimybės matytis su į užsienį išvežtu anūku kreipėsi net į Europos Teisingumo Teismą. Skaičiuojama, kad ir Lietuvoje šimtams senjorų yra kliudoma lankyti vaikaičius.
Vilnietė Aldona ilsisi Palangoje. Visgi ir saulėtą šiltą popietę pajūryje moteris negali pamiršti savo širdgėlos. Po sūnaus ir marčios skyrybų jai uždrausta lankyti savo anūką. Aldona atvirauja, jog ketverių mažylį matė vos kelis sykius, o dovanėles tenka perduoti per giminaičius. Esą buvusi marti nenori, kad močiutė susitiktų su anūkėliu. „Nuo sausio mėnesio jam ketvirti metukai eina. Net nežinau, kaip jis atrodo, nemačiau. Tik nuotraukas brolis persiunčia į kompiuterį. Mažutėlio Jokūbėlio. - Bet norėtumėte matytis? - Norėčiau. Kitą kartą pagalvoju gal ir man prisiteisti lankyti anūką, bet iš kitos pusės - kam man sveikatą gadinti“, - pasakoja Aldona Mikalauskienė.
O štai močiutė iš Bulgarijos, susidūrusi su tokia problema teisminiams procesams pasiryžo ir nukeliavo net iki Europos Teisingumo Teismo. Neli Valčeva iškėlė bylą dėl galimybės matytis su vaikaičiu ir laimėjo. Teismas nusprendė - kad išsiskyrę tėvai negali trukdyti seneliams matytis su anūkais. Teismas įpareigojo į Graikiją savo atžalas išsivežusį tėvą sudaryti sąlygas bent vieną savaitgalį per mėnesį anūkus nuvežti seneliui. Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvoje. Seneliai turi teisę reikalauti ne tik pasimatymo valandų, bet ir bent kelių dienų per mėnesį, kuomet vaikaičiai lankytųsi pas juos.
Visgi dažną senjorą teismo salės atbaido. Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, jog besiskundžiančių senelių šalyje daug, mat net keli tūkstančiai skyrybų kasmet yra vertinamos probleminėmis ir dažnai vienas iš tėvų kliudo vaikams matytis su giminaičiais. Taip pat šią piktžaizdę gilina ir emigracija. „Vaikas yra paverčiamas kovos įrankiu, keršto įrankiu. Negalvojama, kad vaikui emociškai ir socialiai vystytis ir būtinas bendravimas su išplėstine šeima. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikas, kuris turi galimybę nuolat saugiai ir normaliai bendrauti su savo seneliais, turi mažesnę riziką vėliau patirti socialinių problemų, elgesio, emocijų sutrikimų“, - pasakoja ji.
Teisinis užtikrinimas - teisė į bendravimą ir jo ribos
Kaip vertybė anūkų ir senelių ryšys pripažįstamas bei ginamas ir teisiškai. Esą, net ir giminystės ryšiais su vaiku nesusijęs asmuo gali prašyti teisės matytis su juo, jei teisme įrodoma, kad tą asmenį su mažyliu siejo emociškai svarbus ryšys. Visgi teismai taip pat atlieka ir ekspertizę, ar asmens aplinka, kurioje vaikas lankysis, kad ir kartą per pusmetį, yra tinkama. „Vienas iš principų - gyventi ir vystytis sveikai. Tai ar galės išmaitinti, ar vaikui ten buvo saugu fiziškai ir emociškai. Tai atsakymai, kuriuos turi atsakyti teismas sau pirmiausiai. Tada tuo pagrindu yra priimamas sprendimas“, - sako Mykolo Romerio universiteto profesorė Brigita Kairienė.
Taip pat skaitykite: senelių teisė į bendravimą su anūkais įvaikinimo atveju
Bulgarės laimėta byla Europos Teisingumo Teisme, anot Dovilės Šakalienės pasitarnaus ir mūsų tautiečiams, kovojantiems dėl teisės matytis su anūkais. Tai lyg įpareigojimas Lietuvos teismams. Kaip alternatyvą teismams vaiko teisių specialistai įvardija mediaciją. Tai ginčų sprendimo procedūra, kai stebint nešališkam teisininko bei psichologo išsilavinimą turinčiam ekspertui konfliktuojančios pusės savanoriškai susėda prie vieno stalo ir bando išspręsti nesutarimus.
O jei santykiai išsiskyrę tėvai visgi aiškinasi teisme - jo nutarimą jie vykdyti privalo. O jei to nedaro, mama ar tėvas, ar seneliai, kuriems su anūgu matytis trukdoma, gali kreiptis į baudas skiriančius antstolius. Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
Įvaikinimas, įtėvių teises ir senelių vaidmuo
REKOMENDUOJAME TOLIAU SKAITYTI. Įvaikinimo procedūra susideda iš kelių etapų ir užtruks ne mažiau kaip metus. Jei norite įsivaikinti, privalote laikytis Civiliniame kodekse nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai nustato apribojimus galimiems įtėviams, kurie yra skirti apsaugoti vaiko interesus. Įvaikinimo procedūra prasideda pateikus prašymą bendrosios kompetencijos teismui. Jei teismas yra patenkintas per tyrimą gauta informacija, jis gali nuspręsti suteikti pareiškėjui įvaikintojo statusą. Svarbi sąlyga norint rasti ir pasirinkti tam tikrą vaiką įvaikinimui yra vaiko biologinių tėvų ar jo globėjo sutikimas. Jei vaikas sulaukęs 10 metų, jis taip pat turi duoti sutikimą įvaikinti. Prieš įvaikinimo užbaigimą teismas savo nuožiūra ar suinteresuotos šalies prašymu gali perkelti vaiką į šeimą nuo šešių iki dvylikos mėnesių. Valstybės institucija įvertins ir pateikia savo nuomonę, ar įvaikinimas atitinka vaiko interesus. Remdamasi šiuo įvertinimu, teismas nuspręs ar leisti įvaikinti. 108 straipsnis. 109 straipsnis. 110 straipsnis. 111 straipsnis. 112 straipsnis. 113 straipsnis. 115 straipsnis. 116 straipsnis. 117 straipsnis. 118 straipsnis. 119 straipsnis. 120 straipsnis. 122 straipsnis. Įtėvių prašymu įvaikiui suteikiama įtėvių pavardė ir jų nurodytas vardas. 123 straipsnis. 124 straipsnis. 125 straipsnis. 126 straipsnis. 127 straipsnis. 128 straipsnis. 129 straipsnis. 130 straipsnis. Panaikinus įvaikinimą, teismas priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams. 131 straipsnis. 134 straipsnis.
Praktiniai patarimai dėl ikiteisminės mediacijos ir teismo veiksmų
Vis dažniau tenka teikti teisines konsultacijas seneliams, kurie po jų vaiko skyrybų su antra puse, netenka galimybės matytis su savo nepilnamečiais anūkais. Jei, pavyzdžiui, sūnus po skyrybų išvyksta gyventi į užsienį arba užsienyje dirba didelę laiko dalį, galimybė seneliams matytis su nepilnamečiais anūkais praktiškai priklauso tik nuo anūkų motinos nusiteikimo ir geranoriškumo. Skaitytojos klausimas: „Sūnus, būdamas santuokoje, susilaukė dviejų vaikų - jie šiuo metu yra 4 ir 6 metų amžiaus. Po sūnaus skyrybų vaikai liko gyventi su savo motina. Kadangi sūnus dažnai dirba užsienyje, mes, seneliai, anūkus matome labai retai, tik tada, kai vaikus pasiima į Lietuvą sugrįžęs sūnus. Buvusi marti yra priešiškai nusiteikusi mūsų atžvilgiu ir neleidžia susitikti su anūkais, o šie yra per maži, kad galėtume su jais bendrauti tiesiogiai, be motinos pagalbos. Skauda širdį, kad nematome, kaip auga anūkai, kuriuos labai mylime. Pastaruoju metu tokios situacijos pasitaiko vis dažniau, ypač įtemptų skyrybų ir po jų metu. Teismo sprendimu nustatoma tik vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pavyzdžiui, nustatoma, kokiomis konkrečiomis dienomis su vaikais bendrauja tėvas. Vaiko teisė augti šeimoje, jausti meilę ir artumą - tai esminis principas, įtvirtintas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje pabrėžiama, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik šeimos aplinkoje. Todėl akivaizdu, kad vadovaujantis įstatymu, seneliai, kaip artimiausi giminaičiai, turi teisę būti vaiko gyvenime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko bendravimas su artimais giminaičiais yra labai svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl vaiko tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai nepilnamečiai vaikai atskiriami nuo savo artimųjų, pavyzdžiui, senelių, taigi kartu taip apribojama nepilnamečių vaikų teisė žinoti savo kilmę bei palaikyti ryšius su giminėmis. Toks elgesys gali pažeisti ne tik vaiko emocinį saugumą, bet ir jo tapatybės formavimąsi. Siekiant nustatyti senelių bendravimo tvarką su nepilnamečiais anūkais, pirmiausia seneliai turi pasinaudoti ikiteismine mediacija, kuri šeimos ginčuose yra privaloma. Mediacija - tai alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kurio metu nepriklausomas ir nešališkas tarpininkas - mediatorius abiem šalims padeda rasti kompromisą. Dėl ikiteisminės mediacijos galima kreiptis: 1) į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurioje gali būti suteikta iš valstybės lėšų apmokama 8 valandų mediacija, arba 2) į tiesiogiai pasirinktą mediatorių, kuris yra įrašytas Viešajame mediatorių sąraše. Kad visas procesas dėl bendravimo tvarkos su anūkais nustatymo vyktų sklandžiau, seneliams reikėtų jam pradėti ruoštis kuo anksčiau. Pirmiausia, svarbu apmąstyti savo lūkesčius dėl bendravimo su anūkais - kaip dažnai, kokiomis dienomis ir kokiu būdu (gyvai, telefonu, internetu) norėtų matytis ar bendrauti su anūkais. Antra, svarbu įvertinti vaikų amžių, gyvenamąją vietą, jų dienotvarkę. Jei seneliams ir anūkų tėvams pavyksta susitarti taikiai, tokiu atveju galima sudaryti sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Sutartyje numatoma, kaip bus organizuojamas bendravimas - įskaitant susitikimų dažnumą, trukmę, vietą, taip pat bendravimo tvarką per kalendorines šventes (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir kt.), kasmetines mokinių bei vasaros atostogas ir kitas reikšmingas datas. Tačiau jei nepavyksta susitarti taikiai dėl bendravimo tvarkos ikiteisminėje mediacijoje, tada gavus pažymą dėl mediacijos pabaigos, reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo su anūkais. Kreipiantis į teismą reikėtų žinoti, kad teismas vertins ne tik senelių norą bendrauti su anūkais, tačiau pirmiausia vaikų interesus ir poreikius, jei vaikai pakankamai brandūs - gali būti išklausyta ir jų nuomonė dėl bendravimo su seneliais. Todėl nusprendus kreiptis į teismą, rekomenduojama visų pirma surinkti įrodymus, kurie patvirtina senelių ryšį su anūkais, vieno iš tėvų trukdymą bendrauti su jais, kad būtų galima pagrįsti senelių aktyvų dalyvavimą nepilnamečių anūkų gyvenime bei norą palaikyti emocinį ryšį. Tokie įrodymai gali būti nuotraukos, susirašinėjimai ar kiti dokumentai, kurie atspindi bendravimą su anūkais. Teismui nustatant senelių bendravimo su anūkais tvarką, svarbiausia yra užtikrinta anūkų emocinė gerovė. Dėl nepilnamečių vaikų nutrauktų santykių su mylinčiais seneliais, vaikai gali netekti svarbios emocinės atramos, augdami gali pamiršti senelius, jei jų nemato, nepraleidžia laiko kartu ir nejaučia ryšio. Seneliai turi visapusišką teisę dalyvauti anūkų gyvenime, net jeigu po anūkų tėvų skyrybų bendravimas tampa neįmanomas dėl vieno iš tėvų elgesio ar gyvenimo užsienyje, egzistuoja teisiniai sprendimai, padedantys stiprinti šį ryšį. Taigi, atsakant į skaitytojos klausimą, teisinių galimybių užtikrinti kokybišką ir nuolatinį bendravimą su anūkais, yra. Tačiau pirmiausia reikia inicijuoti mediaciją, kurioje abi šalys - seneliai ir vaikų motina - galėtų bandyti susitarti taikiai dėl bendravimo sąlygų ir tik nepavykus pasiekti susitarimo, seneliai turi teisę kreiptis į teismą, prašydami nustatyti konkrečią bendravimo su anūkais tvarką.
Taip pat skaitykite: kaip teisiškai atleisti globėją: LAT praktikos apžvalga
Taip pat skaitykite: 35% darbingumo lygis
tags: #auksciausiasis #teismas #ivaikinimas #seneliai