Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: baudžiamoji atsakomybė asmenų su psichikos sutrikimais ir tyčios reikšmė

Mieli kolegos, skaitykim, apgalvokim, vertinkim ir patobulėkim kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu. Materialiosios baudžiamosios teisės požiūriu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę: (a.) priminė (tiesa, labai abstrakčiai ir formaliai) „riboto pakaltinamumo“(BK 18 str.) sampratą ir požymius, (b.) pažymėjo „asmens apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“, kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 9 p.), esminius požymius ir įrodinėjimo principus, (c.) išaiškino nužudymo sudėtį privilegijuojantį požymį „staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusio asmens poelgio“ (BK 130 str.) bei (d.) tradiciškai aptarė „pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės“ reikšmę parenkant bausmės rūšį ir dydį (BK 54 str. 3 d.).

Riboto pakaltinamumo samprata ir požymiai

BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, t. y. išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai - medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais - intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras - asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus.

Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia. Vien psichikos sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti.

Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį, teismas asmenį pripažįsta „ribotai pakaltinamu“, jei darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų; išskiriami du riboto pakaltinamumo kriterijai - medicininis ir juridinis; asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu šie būtini kriterijai; medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu, o juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais - intelektiniu ir valiniu: pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras - asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus.

Apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų medžiagų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų.

Taip pat skaitykite: teisinės pasekmės už Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimą

Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: (i.) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir (ii.) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, t. y. ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nužudymas labai susijaudinus: BK 130 aiškinimas

Pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal kasacinio teismo praktiką šis BK straipsnis asmens veikai kvalifikuoti taikomas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis.

Konstatuojant, kad nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti būtent pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo.

Neteisėtas asmens poelgis - tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu - grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismai nenustatė tikrosios smurto naudojimo priežasties, tačiau esminis požymis, lemiantis veikos kvalifikavimą pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymą, padarytą labai susijaudinus, yra laiko tarpas nuo smurtą sukėlusios priežasties iki smurto panaudojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nužudymas pripažįstamas padarytu staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai.

Taip pat skaitykite: 35% darbingumo lygis

Jei po nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas „staiga labai susijaudinus“, nes šios aplinkybės rodo, kad „staigaus didelio susijaudinimo“ būsena jam jau buvo praėjusi.

Pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės reikšmė bausmės parinkimui

BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismų praktikoje viena iš tokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių įgyvendinti bausmės paskirtį ir suteikiančių pagrindą švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, yra pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė.

Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone. Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybių nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą.

Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, paprastai yra: (i) konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai), (ii) asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys, (iii) institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą ir (iv) taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas. Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecijos teisė.

Taip pat skaitykite: Kaip apskųsti pensiją teisme?

Baudžiamojo proceso požiūris: ekstradicijos išlaidų priteisimas

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ima slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ima slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo ekstradicijos išlaidos paprastai yra pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš nuteistojo (BPK 103 str. 6 p., 105 str.).

Praktiniai pastebėjimai ir teisėsaugos bei teismų vaidmuo

  • Asmens psichikos sutrikimo nustatymas baudžiamajame procese reikalauja ir medicininių įrodymų, ir teisinio vertinimo - abu kriterijai turi būti nustatyti kartu.
  • Įrodinėjant apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų medžiagų būseną teismas taiko bendrąsias įrodinėjimo taisykles: matuoklių duomenys, liudytojų parodymai, kaltininko parodymai ir kiti įrodymai.
  • Kai vertinama, ar nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus, ypatingas dėmesys skiriamas laiko tarpui tarp provokuojančio poelgio ir smurto, taip pat provokacijai būtinai privalo būti pagrindine nužudymo priežastimi.
  • Teismui skiriant bausmę, svarbu subalansuoti teisingumo principą ir Konvencijos garantijas; pernelyg ilgos bylos trukmės atvejai gali pagrįsti švelnesnę bausmę.

Rekomendacijos praktikai

  1. Kreipiant dėmesį į riboto pakaltinamumo reikšmę, gauti išsamų medicininį ekspertizės vertinimą ir aiškiai formuluoti juridinius kriterijus byloje.
  2. Rengiant bylą, dokumentuoti visus apsvaigimo požymius: matuoklių duomenis, liudytojų parodymus, medicininius įrašus bei kitus susijusius duomenis.
  3. Vertinant BK 130 taikymą, kruopščiai nustatyti laiko intervalą tarp provokacijos ir veikos, analizuoti kaltininko psichofiziologinę būseną bei galimą pasiruošimą veiksmui.
  4. Procesų vadovams ir teisėjams užtikrinti bylos nagrinėjimo efektyvumą ir dokumentuoti bet kokias delsimą lemiančias priežastis, nes tai lemia bausmės parinkimą.

Audros apokalipsė: plaukė medžiai, griuvo užtvanka, kelias virto praraja

Santrauka praktikams

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas primena, kad riboto pakaltinamumo vertinimas yra dviprasmis procesas, reikalaujantis medicininio ir juridinio kriterijų nustatymo; apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų medžiagų gali būti sunkinanti aplinkybė tik tada, kai jo įtaka nusikalstamai veikai yra patvirtinta; nužudymas „staiga labai susijaudinus“ turi griežtus laiko ir priežasties- pasekmės kriterijus; o pernelyg ilga bylos trukmė gali sudaryti pagrindą švelninti bausmę, vertinant bylos konkrečią situaciją.

Tematika Pagrindiniai kriterijai Teisinė reikšmė
Ribotas pakaltinamumas (BK 18) Medicininis (psichikos sutrikimas), juridinis (intelektinis ir valinis) Gali būti lengvinanti aplinkybė (BK 59.1.11)
Apsvaigimas (BK 60.1.9) Apsvaigimas + įtaka veikai; įrodoma bendr. taisyklėmis Gali sunkinti atsakomybę
Nužudymas labai susijaudinus (BK 130) Provokacija, afektas, priežastinis ryšys, trumpas laiko tarpas Gali privilegijuoti kaltinimą
Procesų trukmė (BK 54.3) Bylos sudėtingumas, elgesys, institucijų veiksmai, prievartos priemonės Gali sudaryti pagrindą švelninti bausmę

Pagarbiai, Advokatas doc. dr. Remigijus Merkevičius

tags: #auksciausias #teismas #tycia #psichikos #ligonis