Atvejo vadybos procesas yra vienas iš svarbiausių socialinio darbo metodų, skirtas koordinuoti įvairių institucijų veiklą, teikiant kompleksinę pagalbą vaikui ir jo šeimai. Šio proceso esmė - orientacija į vaiko poreikius, jo saugumą bei gerovę. Atvejo vadybininkai yra specialistai, kurie sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje. Taip užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba.
Atvejo vadybininko vaidmuo įvaikinimo procese
Vadybininkas tampa tuo asmeniu, kuris užtikrina, kad informacija neliktų stalčiuje, kad kiekvienas specialistas žinotų savo vaidmenį, o klientas gautų realią pagalbą, o ne tik pažadus. „Atvejo vadybininko darbas - sujungti žmones, kurių tikslas tas pats, bet keliai skirtingi“. Atvejo vadyboje viskas prasideda nuo susitikimo - tiesiogine prasme. Prie vieno stalo susėda socialinis darbuotojas, mokyklos atstovas, sveikatos specialistas, galbūt pareigūnas ar psichologas. Kiekvienas mato situaciją iš savo pusės, bet tik bendras pokalbis leidžia pamatyti visumą. „Kai išgirstame vieni kitus, pradedame kalbėti ne apie problemas, o apie sprendimus“.
Funkcijos, kurias atlieka atvejo vadybininkas
- Koordinuoti skirtingų specialistų ir institucijų veiklą, kad pagalba vaikui būtų kryptinga ir kompleksiška.
- Sukurti sąlygas, kad vaiko nuomonė būtų išgirsta ir tinkamai įvertinta.
- Užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su vaiku ir šeima, taikyti emocinio jautrumo ir suprantamos kalbos principus.
- Rinkti ir keistis informacija tarp institucijų, laiku reaguoti į novos situacijas (pvz., kai pažeidžiamos vaiko teisės).
- Motyvuoti paslaugų gavėjus priimti siūlomą pagalbą ir bendradarbiauti proceso įgyvendinime.
- Sudarinėti ir koordinuoti pagalbos planus, užtikrinti, kad jie būtų vykdomi ir peržiūrimi priklausomai nuo poreikių.
- Užtikrinti, kad pagalbos priemonės būtų veiksmingos, įtraukiant vaiką į procesą ir suteikiant jam galimybę išsakyti nuomonę.
Vaiko teisė dalyvauti ir jos svarba
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad išklausyti ir išgirsti vaiką - kiekvieno žmogaus, esančio šalia vaiko, pareiga. Visai nesvarbu kaip - raštu, žodžiu, piešiniu ar meno kūriniu vaikas išreiškia savo nuomonę, svarbiausia ją išgirsti ir būti šalia, kai vaikui to labiausiai reikia. Kad pagalbos priemonės būtų veiksmingos, būtina, jog vaikas būtų įtrauktas į procesą, turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę ir matytų, kad ji turi įtakos sprendimams.
Vaiko teisė dalyvauti atvejo vadybos procese remiasi tiek tarptautiniais, tiek nacionaliniais teisės aktais. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (1989) 12 straipsnis nustato, kad kiekvienas vaikas, galintis suformuluoti savo pažiūras, turi teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais. Į kiekvieno vaiko nuomonę atsižvelgiama pagal jo amžių ir brandą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2000) 24 straipsnis nurodo, kad vaikai gali laisvai reikšti savo nuomonę, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja, kad vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.
Atvejo vadybos tvarkos reikalavimai ir praktika
Vykdant atvejo vadybą, Atvejo vadybos tvarkos aprašas (2018) įpareigoja, kad vaikas, jei tai neprieštarauja jo interesams ir jei jis pagal amžių ir brandą geba išreikšti nuomonę dėl savo ir (ar) šeimos situacijos, yra kviečiamas dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Vaiko dalyvavimas atvejo vadybos procese turi didelę praktinę reikšmę tiek sprendimų kokybei, tiek vaiko emocinei gerovei. Atvejo vadybininko ir kitų specialistų atsakomybė - sukurti sąlygas, kad vaiko nuomonė būtų išgirsta ir tinkamai įvertinta. Tai reikalauja gebėjimo užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį, emocinio jautrumo, gebėjimo kalbėti vaikui suprantama kalba. Vaiko dalyvavimas atvejo vadybos procese yra esminis kokybiškos pagalbos kriterijus. Tai ne tik teisinė vaiko teisė, bet ir praktinė būtinybė, leidžianti priimti pagrįstus, vaikui palankius sprendimus.
Taip pat skaitykite: Atvejo vadybos metodai
Bendradarbiavimas tarp institucijų - būtinybė ir iššūkiai
Socialinis darbas šiandien neįsivaizduojamas be bendradarbiavimo. Vienos institucijos ribose sprendimų dažnai nepakanka - žmogaus gyvenimo situacijos yra kompleksinės, o problemos susipina tarpusavyje. Atvejo vadyba nėra tik administracinė funkcija ar formalus procesas. Tai - gyvas bendradarbiavimo mechanizmas, kuris padeda skirtingoms institucijoms veikti kryptingai ir koordinuotai. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas šiuo požiūriu tampa ne priedu prie socialinio darbo, o jo šerdimi.
Efektyvus bendradarbiavimas tarp specialistų ir institucijų yra svarbus elementas pasiekti atvejo vadybos tikslui - suteikti pagalbą vaikui ir jo šeimai sprendžiant iškilusias problemas, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir saugumas. Bendradarbiavimas skamba gražiai, bet praktikoje jis kelia nemažai iššūkių. Vienas jų - informacijos dalijimasis. Duomenų apsauga, skirtingos informacinės sistemos, institucijų baimė „peržengti savo ribas“ dažnai trukdo matyti visą žmogaus situaciją. „Kartais atrodo, kad visi norime padėti, bet kiekvienas stovime už savo tvoros“.
Praktinės problemos keitimasis informacija ir atsakomybė
Kalbant apie keitimąsi informacija tarp specialistų, vis dar turime šioje vietoje problemą, kad stokojame informacijos vykdydami atvejo vadybos procesą. Į išsiųstas užklausas ne visada gauname atsakymą laiku, trūksta informatyvumo gaunamuose raštuose / atsakymuose. Teisės aktai numato, kad surinkti informacijai turime 10 darbo dienų, tačiau ne visas įstaigas ar institucijas įpareigoja Atvejo vadybos tvarkos aprašas, vadovaujamasi ir aukštesnės hierarchijos teisės aktais, kaip pavyzdžiui Viešojo administravimo įstatymu, kai atsakymas paruošiamas per 20 darbo dienų. Apie svarbias aplinkybes, kaip patirtą galimą smurtą artimoje aplinkoje, informacijos dažnu atveju negauname, tad įgyvendinti Atvejo vadybos tvarkos aprašo VI skyrių, kuris numato, atvejo vadybos procesą esant galimam smurto artimoje aplinkoje atvejui, mums yra sudėtinga.
Atvejo vadybininko atsakomybės motyvavimo procese
Atvejo vadybininko funkcijų dalis - paslaugų gavėjo motyvavimas priimti siūlomą pagalbą. Atvejo vadybos proceso metu pastebimas momentas, kad specialistai vieni iš kitų tikisi, jog kažkas kitas motyvuos asmenį (šeimą) priimti siūlomą pagalbą bei siekti teigiamų pokyčių. Tad vėl galima prisiminti atvejo vadybininką, kaip centrinę atvejo vadybos proceso figūrą, jo funkcijas ir atsakomybes dėl paslaugų gavėjo motyvavimo naudotis esama pagalbos sistema, savarankiškai spręsti kylančias problemas. Šioje situacijoje labai svarbiu aspektu tampa kitų specialistų palaikymas, atvejo vadybininko nenuvertinimas ar supergalių jam nepriskyrimas. Kolegų ir partnerių pagarba vienas kitam, jų veiksmų komentavimas gerąja prasme, žinojimas kokias funkcijas atlieka kolega ar partneris galėtų padėti efektyvesniam atvejo vadybos metodo, kaip įrankio užtikrinant vaikų gerovę ir saugumą, vykdymui.
Konfliktai šeimoje ir darbo su tėvais specifika
Akcentuotina sudėtinga situacija įgyvendinant Atvejo vadybos metodą vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, kai tėvai skiriasi ir konfliktuoja tarpusavyje spręsdami su vaiku susijusius klausimus. Tikrai neužtenka, kad pirmajame šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvautų bent vienas iš tėvų, o po to sekančiuose posėdžiuose galėtų visai nedalyvauti. Praktika rodo, kad tokiais atvejais reikalingi dalyvaujantys abu tėvai, nes, kaip teisiniai atstovai, jie abu atsakingi už vaiko saugumą ir gerovę. Reikalinga specialistui dirbti su abiem tėvais kartu, kad būtų užmegztas dialogas tarp tėvų sprendžiant su vaiku susijusius klausimus.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai įgyvendinant atvejo vadybą Lietuvoje
Praktikuojame du posėdžius vienai šeimai su atskirais pagalbos planais mamai ir tėčiui, atsižvelgdami į tėvų išreikštas priešiškas nuostatas vienas kito atžvilgiu, nenorą būti kartu vienoje erdvėje, baime, kad bendru pagalbos planu vienas iš jų gali pasinaudoti teisme sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos, išlaikymo prisiteisimo klausimus. Sutinkame su dviem posėdžiais ir dviem pagalbos planais tam, kad nepaleisti tėvų iš savo rankų jiems nesuteikus pagalbos. Juk darome tai dėl vaiko gerovės.
Laiko ir proceso trukmė, motyvacijos svarba
Motyvacija yra vienas iš veiksnių, kuris sąlygoja mūsų veiklos rezultatus. Tiek mano mokslinis tyrimas, tiek dalyvavimas intervizijų, supervizijų procesuose, tiek asmeninė patirtis atskleidė, kad specialistus dalyvaujančius atvejo vadybos procese motyvuoja šeimos problemų identifikavimo iššūkiai, geriausių pagalbos priemonių šioms problemoms spręsti suradimas, matomi vykstantys teigiami pokyčiai šeimose, kurioms taikoma atvejo vadyba, viena kryptimi žvelgiančių specialistų komanda, vidinis pasitenkinimas prisidėjus prie vaiko ir jo šeimos gerovės užtikrinimo, galimybė išsaugoti vaiką šeimoje. Taip pat motyvuoja ir nuolatinis tobulėjimas ir gebėjimų stiprinimas, besikeičiantis visuomenės požiūris į specialistus teikiančius pagalbą sunkumus patiriantiems vaikams ir jų šeimoms.
Taip pat pastebime, kad laikas, reikalingas atvejo vadybos procesui, kurio metu būtų galima išspręsti iškilusias problemas šeimoje ir suteikti reikalingą pagalbą vaikui ir jo šeimai, yra labai individualus. Bandomas išskirti optimaliausias laikas - iki vienerių metų, tačiau turime nemažai atvejų, kuriems atvejo vadyba taikoma daugiau nei vienerius metus, o išsitęsusio proceso priežastis galima įvardinti kaip netinkamai parinktos pagalbos priemonės ir nemotyvuoti paslaugų gavėjai.
Asmeninė praktika ir įžvalgos
Esu atvejo vadybininkė Aida. Dešimtus metus dirbu Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriuje. Mano darbovietė yra vienintelė organizacija, kuri vykdo atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoja atvejo vadybos procesus šeimoms Kauno mieste. Noriu pasidalinti įžvalgomis dėl atvejo vadybos metodo naudingumo ir reikalingumo bei su kokiais trikdžiais susiduriame minėto metodo vykdyme. Įžvalgas pagrindžiau ne tik savo praktine patirtimi, tačiau ir 2021-ais metais savo atliktu moksliniu darbu (vadovaujant prof. dr. ...). Atvejo vadybos metodas, kaip įrankis sprendžiant vaikų gerovės ir saugumo užtikrinimo klausimą, kaip žinome, Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2018 m. liepos mėnesio. Tad, pradėjome kartu - aš ir atvejo vadyba. Džiugu, kad dauguma mano kolegų taip pat tebedirba šį darbą, kuris reikalauja iš mūsų nuolatinio žinių kaupimo, kompetencijų stiprinimo, kitų gebėjimų panaudojimo.
Motyvavimo ir tarpusavio pagarbos vaidmuo
Motyvavimo procese vis dar tikimasi, kad vienas iš specialistų pamos burtų lazdele ir bus įgyvendinti šeimai labai svarbūs pokyčiai, tačiau... Motyvavimo procese labai svarbu išlaikyti vientisumą ir pagarbą vienas kitam. Šioje situacijoje labai svarbiu aspektu tampa kitų specialistų palaikymas, atvejo vadybininko nenuvertinimas ar supergalių jam nepriskyrimas.
Taip pat skaitykite: Magistro studijos: atvejo vadyba
Atvejo vadybos reikšmė užtikrinant vaiko gerovę
Atvejo vadybos metodas yra naudingas ir reikalingas užtikrinant vaikų saugumą ir gerovę, tačiau dar pilnai nesusiformavęs, besivystantis. Atvejo vadyba išmoko mus kalbėtis. Atvejo vadyba - tai ne dokumentai, o žmonės. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas šiuo požiūriu tampa ne priedu prie socialinio darbo, o jo šerdimi. Kai šie principai tampa darbo kasdienybe, atvejo vadyba iš formalaus proceso virsta realiu pagalbos modeliu.
Pirmieji žingsniai karjeroje. Darbo pokalbis: klausimai, kuriems verta pasiruošti iš anksto
Praktiniai patarimai ir rekomendacijos specialistams
- Stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir informacijos dalijimąsi, užtikrinant laiku pateikiamą ir informatyvią informaciją.
- Užtikrinti vaiko dalyvavimą sprendimuose, prisilaikant jo teisės būti išklausytam pagal amžių ir brandą.
- Motyvuoti šeimas, aiškiai komunikuojant pagalbos naudą ir veiksmų planą.
- Dirbti su abejomis tėvų pusėmis konfliktiškose situacijose, siekiant dialogo ir vaiko interesų apsaugos.
- Planuoti realistišką proceso trukmę ir reguliariai vertinti pagalbos priemonių efektyvumą.
| Funkcija | Praktinė reikšmė |
|---|---|
| Koordinavimas | Kryptinga pagalba, vengiamas paslaugų dubliavimas |
| Informacijos rinkimas | Laikinas reagavimas į rizikas, teisės apsauga |
| Motyvavimas | Padidintas paslaugų priėmimas, geresni pokyčiai šeimoje |
| Vaiko įtraukimas | Sprendimų kokybės ir vaiko emocinės gerovės gerinimas |
Paveikslėlyje vizualiai pavaizduota, kad atvejo vadybininkas tampa svarbiu subjektu koordinuojant ir numatant reikiamą pagalbą šeimai ir vaikui, siekiant vaiko ir šeimos gerovės. Akcentuotina tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmė atvejo vadyboje, kaip pagrindinio veiksnio įtakojančio proceso sėkmę.
tags: #atvejo #vadybininkas #ivaikinimo #procese