Socialinė politika šiuolaikinėje visuomenėje tapo pagrindine viešosios politikos sritimi. Dėl viešųjų finansų, užimtumo, sveikatos apsaugos, socialinės atskirties, pensijų, studijų ir kitų socialinės politikos dalykų vyksta karšti politiniai debatai. Šiame straipsnyje apžvelgsime socialinės politikos studijas Lietuvoje, jų ypatumus, studentų atsiliepimus ir darbo rinkos perspektyvas.
Socialinės politikos studijų programos
Socialinės politikos studijų programa yra nauja, parengta vadovaujantis pakankamai turtinga Europine patirtimi. Ji orientuota į tyrimais grįstų socialinės politikos žinių ir principų taikymą praktikoje. „Socialinės politikos studijos tinka tiems, kuriems rūpi efektyviai veikianti socialinės gerovės sistema - žmonių gerbūvio ir socialinio teisingumo užtikrinimas švietimo, migracijos, užimtumo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. Studijų metu įgijau reikiamų teorinių ir praktinių žinių, padedančių ne tik kritiškai analizuoti kylančias socialines problemas, bet ir rasti efektyvius būdus šioms problemoms spręsti.
VDU dabar siūlo net 2 naujas į politikos mokslus panašias programas - „Tarptautinės politikos ir vystymo studijas“ (anglų kalba) bei „Socialinę politiką“. Štai vienas iš atsiliepimų: Studijuoju ir labai džiaugiuosi :) kai stojau prieš metus buvo bumas stoti į TSPMI politiką. Šiais metais turbūt tas pats, tačiau džiaugiuosi patekus į vu socialinę politiką, nes mūsiškių yra tik 50, o politikų tspmi kas metus 150. Taigi darbo vietų klausimu jau aišku, kad mes turime daugiau šansų. kalbant apie pačias studijas, tai studijuoti ir smagu ir gera. kažkas čia rašė, kad labai daug kalimo.kažkaip tai nelabai suprantu iš kur tas kalimas. mūsų reikalojasupratimo, o ne sausos medžiagos. dėstytojai būna savo srities profesionalai, tik vienas gal pasitaikė toks ne koks, bet šiaip tikrai labai kompetetingi ir snausti pes paskaitas ar seminarus netenka. Turime ir "popaskaitinės" veiklos. visi norintys vedami į seimo konferencijas, susijusiais su mūsų studijuojamais dalykais, taip pat ir į kitas konferencijas su delegatais iš užsienio šalių. Patinka tiems, kas domisi ir dirba. Nepatinka ir nepatiks ši programa tinginiams. nors tiek pastudentauti tiek pastudijuoti ši programa atveria visas galimybes.
Studijos Šiaulių valstybinėje kolegijoje
Studijos Šiaulių valstybinėje kolegijoje gali būti derinamos su darbu - tiek studijuojant nuolatine, tiek ištęstine formomis. Stojančiuosius konsultuojame telefonu +370 615 97 114, el. Absolventai gali siekti studijų rezultatų įskaitymo, jei ketina studijuoti pagal universitetines pirmosios pakopos studijų programas. Nuolatinės studijos - 3 m. Fizinės, estetinės ir socialinės gerovės katedros lektorė Aristida Čepienė, el. p. Fizinės, estetinės ir socialinės gerovės katedros vedėja Indrė Skirmantaitė, el. p.
Pokalbiai su socialinės politikos alumnais apie studijas ir profesinį kelią. Darbo rinkos perspektyvos: įgiję socialinio darbuotojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti socialiniu darbuotoju valstybinėse ir privačiose socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos institucijose: socialinės rūpybos skyriuose, vaikų teisių tarnyboje, vaikų, neįgaliųjų, pagyvenusių ir senų žmonų dienos centruose, vaikų globos namuose, pensionatuose, ligoninėse, reabilitacijos skyriuose, mokyklose, pataisos namuose, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose ar bendruomenėse.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Pastaba: Iš esmės, tai žiauriai trūksta soc.darbuotojų, kurie lanko senelius, neįgalius jų namuose, atlieka "apeivių" darbą. Aukštesnio išsilavinimo (ne profesinio) soc.darbuotojų Lietuvoje gana daug ruošia, kokia bus situacija po kelerių metų, aš nežinau. Tačiau, nors studijų programose ateities perspektyvos yra gan gražiai aprašytos, neapsigaukite: universitetams Jūsų interesai tikrai ne pirmoje vietoje - mažiau nei 10 proc. mano kursiokų VDU ketvirtakursių turi realių galimybių dirbti bent kažką susijusį su politikos mokslais. Tokia „< 10 proc.“ tendencija VDU politikos moksluose pastebima jau daugelį metų.
Socialinės politikos modeliai
Lietuvos socialinės politikos raidoje galime pastebėti visų trijų Esping-Anderseno išskirtų modelių bruožų: socialdemokratinio, konservatyvaus ir liberalaus. Lietuvos gerovės valstybės tipas, anot A. Guogio, yra tarpinis tarp liberalaus marginalinio tipo, kuriam priklauso anglosaksiškos šalys, ir korporatyvinio tipo, kuriam priklauso daugiausiai ne angliškai kalbančios kontinentinės Europos šalys. Tai - viena iš priežasčių, kodėl socialinės išmokos Lietuvoje yra tokios mažos. Tačiau Lietuvos gyventojų pajamų nelygybė yra net didesnė ir už anglosaksiškojo modelio socialinės gerovės sistemų šalių pajamų nelygybę.
Liberalisis gerovės modelis yra išsamiau analizuojamas: Pradedant rašyti apie liberalųjį modelį reikėtų truputį susipažinti ir su kitais socialiniais modeliais, kurie Lietuvoje buvo naudojami ir yra persipynę su liberaliuoju modeliu, tai socialdemokratinis ir konservatyvusis modelis. Liberalus - marginalinis socialinis modelis pasižymi darbo rinkos lankstumu ir atsparumu demografiniams pokyčiams, kadangi rinkai yra paliekama spręsti socialinės rizikos problemas. Silpnosios pusės - minimali parama šeimai, neišvystytos valstybinės ir brangios privačios vaiko priežiūros paslaugos, mažos socialinės išmokos, trumpos nemokamos motinystės atostogos, kurios neskatina gimstamumo. Tačiau Lietuvoje yra geros vaiko priežiūros atostogų sąlygos (nėštumo ir motinystės atostogų), kurios palyginti su kitomis Europos šalimis yra vienos ilgiausių, taip pat mokamos dosnios motinystės išmokos, tačiau kitos priemonės skirtos šeimai yra palyginti naujos ir ribotos. Lietuvoje nėra pakankamai išplėtota parama tėvams, kuri padėtų derinti šeimą ir darbinę karjerą. Taigi vertinant Lietuvos vykdomą šeimos politiką galima rasti ir liberalaus marginalinio, ir konservatyviojo - korporatyvinio modelio bruožų. Norint iš esmės skatinti šeimas ir remti gimstamumą, reikėtų keisti: moterys ir vyrai turi turėti tas pačias finansinės nepriklausomybės galimybes.
Gerovės valstybės socialinė politika - tai socialinių institutų visuma, leidžianti valstybei reguliuoti ekonomiką, socialinę sferą, dirbančiųjų ir darbdavių santykius, socialinį ir materialinį aprūpinimą, darbo, sveikatos ir socialinę apsaugą. Kiekvienos gerovės valstybės politikos sudedamąji dalis yra socialinė politika. Ši politika įtakoja ir stengiasi pakeisti gyventojų socialinę padėtį, dėl to kiekviena valstybė turėtų nuspręsti kam teikia pirmumą - ekonomikos vystymuisi ar socialinei politikai. Akcentuojama, kad socialinės teisės turi būti įtvirtintos kaip pagrindas žmogaus saugumui ir socialinei gerovei.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę valstybės socialinė politika buvo vykdoma dviem pagrindinėmis kryptimis, t.y. formuojant ir įgyvendinant socialinę apsaugą ir darbo politiką. Visos išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių narių kuriamos „gerovės valstybės“ pasižymi keliomis bendromis charakteristikomis. Paprastai tai yra įsipareigojimas siekti socialinio teisingumo, pripažinimas, kad socialinio teisingumo siekis netrukdo ekonominei plėtrai bei progresui išvystytais ryšiais tarp vyriausybės ir jos socialinių partnerių. Plačiai paplitęs principas, kad visuomenė privalo solidariai rūpintis tais, kam nepavyksta adaptuotis prie labai dinamiškai besikeičiančių gyvenimo aplinkybių. Visuomenė turi užtikrinti viso užimtumo, sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugas, socialinio draudimo užtikrinimą nedarbo, ligos, invalidumo ir senatvės atvejais, minimalaus pragyvenimo lygio užtikrinimą, siekiant išvengti skurdo bei socialinės atskirties atvejų.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Palangoje: ką reikia žinoti
Galime konstatuoti, kad visos Lietuvoje veikiančios politinės partijos, kurios buvo valdžioje, daugiau ar mažiau vykdė socialinei teisinei valstybei būdingą socialinę politiką. Nors „Gerovės valstybės“ arba “Socialinės teisinės valstybės” negalima tapatinti tik su valstybės vykdoma socialine politika. Socialinė politika, be abejo, yra vienas svarbiausių tokios valstybės požymių. Tačiau jis nėra jos skiriamasis požymis, nes totalitarinės valstybės irgi vykdo socialinę politiką (buvusios Sovietų Sąjungos pavyzdys).
Skirtumas tarp „Gerovės valstybės“ ir socialinės teisinės valstybės yra tas, kad “gerovėsi valstybė” siekia apibūdinti valstybę per jos galutinį rezultatą - asmens teigiamą socialinę savijautą, o “teisinė valstybė” - per asmens socialinę gerovę kuriančias priemones - teisės viešpatavimą, nes manoma, kad tik įtvirtinus valstybės organizacijoje teisės viešpatavimą galima siekti asmens socialinio saugumo ir visapusiškai atpalaiduoti patį žmogų savo gerovės kūrybai.
Socialinis saugumas arba socialinė gerovė suprantama ne tik kaip pakankamas asmens materialinių poreikių patenkinimas, bet ir kaip visapusiškas jo saugumas tiek nuo valstybinės valdžios savivalės, nuo kriminalinės agresijos, tiek ir nuo negatyvių gyvenimo netikėtumų (bedarbystės, ligos, susižalojimų, maitintojo netekties, infliacijos, gamtos stichijų ir kt.), keliančių grėsmę asmens teisėms. Teisės viešpatavimo pripažinimas suteikia asmeniui teisę šių ir kitų grėsmių atvejais kreiptis paramos į valstybę.
Preliminariais duomenimis, šiemet Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bakalauro ir vientisosiose studijose po pagrindinio priėmimo etapo studijuoti kviečiami 1466 asmenys. Jie nuo šiandien iki rugpjūčio 14 d. 12 val. turi pasirašyti sutartis su universitetu. Daugiausiai pirmakursių šiais metais sulauks Psichologijos bakalauro studijų programa, tapusi viena populiariausių visoje Lietuvoje - joje pakviesta studijuoti net 130 stojančiųjų. Didžiulio susidomėjimo sulaukė ir Mokomojo dalyko Pedagogikos studijos, į kurias iš viso pakviesta 118 stojančiųjų. Toliau pagal pakviestųjų skaičių rikiuojasi Sporto, Marketingo ir Viešosios komunikacijos studijos. Pakviestieji studijuoti VDU džiugina puikiais rezultatais - iš viso tarp jų yra 225 šimtukininkai, kurie pelnė net 270 šimtukų. Papildomas priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapas vyks nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 19 d. Dėmesio! Papildomame LAMA BPO priėmimo etape gali dalyvauti ir stojantieji, kurie nedalyvavo pagrindiniame priėmimo etape. Atkreipiame dėmesį, kad, jei pagrindinio etapo metu stojantysis sudarė sutartį dėl valstybės finansuojamos vietos (VF) arba valstybės nefinansuojamos vietos su studijų stipendija (VNF/ST), papildomo priėmimo pirmo etapo metu stojantysis galės į prašymą įtraukti tik valstybės nefinansuojamas studijų vietas (VNF).
Taip pat skaitykite: "Socialines Garantijos": ką turėtumėte žinoti
tags: #atsiliepimai #apie #socialine #gerove #vdu