Atestuoti socialiniai darbuotojai Lietuvoje: kas tai?

Socialinis darbas - tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu.

Socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai.

Ir nors jau daugiau nei 22 metus gyvename nepriklausomoje šalyje, esame ES narė, pirmieji socialiniai darbuotojai pradėti rengti prieš 20 metų, jų profesija įtvirtina prieš 17 metų, tačiau socialinis darbas neretai daugeliui visuomenės narių lieka nežinomas, neaiškus, nesuprastas ir nepakankamai įvertintas.

Taigi kas yra socialinis darbas?

Socialinių darbuotojų profesinė veikla daro įtaką pokyčiams visuomenėje, žmonių tarpusavio santykių sprendimui; padeda stiprinti funkcinio egzistavimo visuomenėje ir žmonių išlaisvinimo gebėjimus, siekiant jų gerovės augimo.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Remdamasis žmogaus elgesio ir visuomenės sistemų teorijomis, socialinis darbas padeda žmonių sąveikai su jų aplinka.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jau 1991 metais savivaldybėse įsteigtos socialinės pagalbos namuose tarnybos, socialinės apsaugos skyriai, vėliau steigėsi įvairios socialinių paslaugų įstaigos, aktyviai socialinių paslaugų kūrime dalyvavo ir tebedalyvauja nevyriausybinis sektorius.

Kas yra socialinis darbas kaip profesija | Karjera socialinio darbo srityje 2026 m.

Socialinių darbuotojų klientai ir iššūkiai

Socialiniai darbuotojai savo profesinėje veikloje susiduria su asmenimis, priklausomais nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio, grįžusiais iš laisvės atėmimo vietų, neturinčiais kur gyventi, vienišais, neįgaliais ir senyvais žmonėmis bei jų šeimos nariais, socialinės rizikos šeimomis, jų elgetaujančiais, valkataujančiais ir neprižiūrėtais vaikais, bedarbiais, skurstančiais piliečiais.

Dažnai vadinu socialinį darbą pirmąja fronto linija.

Būtent šie darbuotojai turi atlaikyti ne tik nusivylusių, bet dažnai piktų ir agresyvių žmonių spaudimą.

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Kokių situacijų patiria socialiniai darbuotojai, parodo psichologinio ir fizinio smurto atvejai.

Psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas atsimena, kaip, atvykus į klaipėdiečio, turinčio psichinę negalią, butą, šis užsimojo kirviu.

2005 metais Socialinės paramos centro darbuotoją, grįžusią po pietų pertraukos, lankytoja užpuolė kabinete.

Parvertusi ją ant stalo, badė peiliu, supjaustė darbuotojos rūbus ir ją sužalojo.

Moterį išgelbėjo kolegė, nes, kol atvažiavo apsauga, nežinia kuo viskas galėjo baigtis.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Vienai darbuotojai, atsakingai už vienkartinių pašalpų skyrimą, prieš keletą metų supykusi klientė iš ausies išplėšė auskarą.

Nakvynės namuose 2004 m. gegužę vienas gyventojas šovė į socialinį darbuotoją.

Ir dabar ten gyvenantis sergantis AIDS žmogus vaikšto ir savo atviromis kraujuojančiomis žaizdomis grasina užkrėsti kitus gyventojus ir socialinius darbuotojus.

Nakvynės namuose galima būtų atidaryti ginklų, atimtų iš šių namų gyventojų, muziejų.

Klaipėdos miesto socialinės paramos centre vis dar prisimename lankytoją, kurį švelniai vadinome Raimundėliu.

Jis kelerius metus terorizavo ne tik mūsų centro, bet ir savivaldybės administracijos darbuotojus prašydamas išmaldos, o kai išmaldos negaudavo - grasindavo.

Vieną kartą užsimojo kumščiu matant kitiems centro darbuotojams.

Gerai, kad tuomet neišsigandau.

Paskui dar turėjome nemažai laiko sugaišti bendraudami su policijos kvotėja, nes parašėme pareiškimą dėl grasinimo.

Buvo ir kitas atvejis su įmitusiu vyruku.

Nepatenkintas, kad negaus vienkartinės pašalpos tą pačią dieną, kai sugrįžo iš įkalinimo įstaigos, jis sėdėjo mano kabinete ir grasino, kad neišeis, kol negaus to, kas jam priklauso.

Kai buvo paaiškinta, kad neturime lėšų, klientas teiravosi, kur gyvenu, ir grasino, kad artimiausiu metu bus apvogtas mano šeimos butas.

2006 m. žiemą mūsų centro socialinio darbuotojo padėjėja buvo apiplėšta: atimta jos rankinė, kurioje buvo dokumentai, pinigai ir asmeniniai daiktai.

Atsimename ir tokį įvykį, kad prieš trejetą metų romų tautybės moteris taip šaukė ant vyresniosios specialistės, kuri paaiškino jai, kad turėsianti nusistatyti tėvystę visiems savo vaikams, kad triukšmas girdėjosi visame Liepų g. 15 pastate.

Moteris šaukė, grasino, prakeikė visus tame pastate dirbančius darbuotojus ir nenurimo net įsikišus centro administracijai.

Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė buvo užpulta ir pargriauta koridoriuje.

Kiek kartų socialiniai darbuotojai buvo užpulti šunų, apstumdyti ir apspjaudyti, bet niekam apie tai nepasakė.

O kaip buvo reaguota į šiuos atvejus, kokią paramą gavo tie socialiniai darbuotojai?

Ar įstaigų vadovai turi kokių nors finansinių galimybių padėti nukentėjusiems darbuotojams?

Ar įstaigose dirba psichologai?

O gal įstaigos turi lėšų, kad galėtų pasamdyti psichologą, kuris vestų paramos grupę?

Ar šie atvejai pakankamai atsakingai analizuojami Lietuvoje?

Ar visi socialiniai darbuotojai turi galimybę susipažinti su darbo metodikomis, kaip dirbti su agresyviais klientais?

Ar savivaldybėse sudaromi į agresiją linkusių klientų sąrašai?

Ar nustatytos taisyklės, kaip elgtis su tokiais klientais?

Ar įstaigos turi lėšų darbo vietų ir profesinės rizikos, t.t. psichosocialinių veiksnių įvertinimui?

Gaila, bet į daugumą šių klausimų atsakymas yra ne.

Čia ta juodoji mėnulio pusė, kuri nuolat veikia visų lygių socialinius darbuotojus.

Stresas yra nuolatinis mūsų profesijos žmonių palydovas.

Džiaugiamės, kad buvome išgirti ir mūsų profesija įtraukta į pavojingų darbų sąrašą, kad prailgintos kasmetinės atostogos iki 35 kalendorinių dienų, tačiau atlyginimai ir toliau išlieka vieni mažiausių iš biudžetinių sektoriaus darbuotojų; negauname priemokų už pavojingą darbą kaip, pvz.

Gal kas pagalvos ar pasakys, kad esame naivuoliai, jei vis dar dirbame čia, Lietuvoje, ir teikiame klientams socialines paslaugas, kad esame per dideli altruistai.

Mes mylime savo darbą, mums svarbu padėti tiems, kuriems ši pagalba yra būtina.

O kodėl dirba pedagogai, gydytojai, kultūros darbuotojai?

Jie, kaip ir mes, socialiniai darbuotojai, yra profesionalai.

Šiandien dauguma socialinių darbuotojų jau įgijo arba netrukus įgis aukštąjį universitetinį socialinio darbo išsilavinimą.

Uždirbdami apie 1000 Lt ar kiek daugiau per mėnesį, socialiniai darbuotojai dar sugeba už studijas mokėti po 1500 ar daugiau už semestrą.

tags: #atestuoti #socialiniai #darbuotojai #savoka