Ataskaitos po įvaikinimo užsienyje: integracija ir reikalavimai

Šiame straipsnyje analizuojama, kaip vykdomos ataskaitos po įvaikinimo užsienyje, kokie teisės aktai ir procedūros taikomos, kas lemia teismų ir valstybinių institucijų kompetenciją bei kokie praktiniai žingsniai ir rizikos aspektai būdingi situacijoms, kai įvaikintieji ar įtėviai gyvena kitoje valstybėje.

Teisinis pagrindas ir tarptautinės sutartys

Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, pirmenybė yra teikiama taikomos tarptautinės sutarties nuostatoms, o ne Lietuvos vidaus teisės nustatytoms teismingumo taisyklėms. Todėl, atsakant į klausimą, ar yra galimybė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo Lietuvoje, kai atsakovas nuolat gyvena Norvegijoje, visų pirma, svarbu nustatyti, ar yra tarptautinė sutartis tarp Lietuvos ir Norvegijos, kurioje būtų sureguliuoti teismingumo klausimai.

Lietuva yra Europos Bendrijose narė, todėl jai galioja Europos Bendrijos sudarytos tarptautinės sutartys. Norvegijai, kaip ir Europos Bendrijai, vadinasi, ir Lietuvai, nuo 2010-01-01 įsigaliojo 2007-10-30 Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

Lugano konvencijos taikymas ir išimtys

Remiantis šioje konvencijoje pateikta bendra teismingumo taisykle, Norvegijoje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos Norvegijos teismuose. Tačiau kaip ir kiekviena taisyklė, minėta Lugano konvencijos bendroji teismingumo taisyklė turi savo išimtis.

Pavyzdžiui, konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje gali būti iškelta byla dėl sutarties, jeigu toje valstybėje yra prievolės įvykdymo vieta. Prievolės įvykdymo vieta, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo teismo išaiškinimais, turi būti nustatoma pagal teismo, kuriame iškelta byla, valstybės normas, reglamentuojančias taikytiną teisę (kolizines normas).

Taip pat skaitykite: Kaip teisingai pildyti SODROS ataskaitas

Atitinkamai, klausime pateiktos situacijos atveju, remdamasis Lugano konvencijoje įtvirtinta aukščiau minėta išimtimi, ieškovas galėtų kreiptis į teismą Lietuvoje. Tokiu atveju, Lietuvos teismas pagal Lietuvos kolizines normas ir ieškovo pateiktus dokumentus nustatinėtų, kokia teisė yra taikytina šalių santykiams bei kur, remiantis taikytina teise, yra prievolės įvykdymo vieta, o tai nustatęs spręstų, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą.

Pagal kitą Lugano konvencijoje numatytą bendrosios teismingumo taisyklės išimtį jurisdikciją turi šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismas, į kurį atvyksta atsakovas. Tačiau ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas atvyksta į teismą tik tam, kad užginčytų jurisdikciją. Tai reiškia, jog ieškinys dėl skolos priteisimo iš asmens nuolat gyvenančio Norvegijoje remiantis ir šia išimtimi gali būti paduotas Lietuvos Respublikos teismui. Tačiau, jeigu atsakovas neatvyks į teismą arba atvyks tam, kad paprieštarautų dėl Lietuvos teismo jurisdikcijos, ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Tokiu atveju ieškovui tektų atlyginti savo ir atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kas reiškia, jog pinigus paskolinęs asmuo klausime pateiktos situacijos atveju rizikuotų kreipdamasis į Lietuvos teismą.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos rolė po įvaikinimo

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo, tą pačią dieną šį pareiškimą išsiunčia tą sutikimą patvirtinusiam teismui ir, jei byla dėl įvaikinimo nagrinėjama teisme, tuoj pat raštu arba žodžiu praneša bylą dėl įvaikinimo nagrinėjančiam teismui.

Tėvai, globėjai (rūpintojai) gali atšaukti savo duotą sutikimą įvaikinti. Jei sutikimas įvaikinti nepilnamečių ar neveiksnių šioje srityje tėvų vaiką buvo duotas jų tėvų ar globėjų (rūpintojų), tai, kai vaiko tėvai tampa pilnamečiais ar veiksniais šioje srityje, sutikimas įvaikinti netenka galios.

Pareiškimo dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo nagrinėjimas

Pareiškimas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškimas dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo išsprendžiamas teismo nutartimi. Praktikoje tai reiškia greitesnį procedūrinį etapą, tačiau kartu - būtinybę pateikti aiškius ir dokumentuotus argumentus bei įrodymus.

Taip pat skaitykite: Mažosios bendrijos ir Sodra: svarbi informacija

Praktiniai aspektai: dokumentai, įrodymai ir įvaikinimo ataskaitos

Svarbu turėti omenyje, kad ataskaitos po įvaikinimo užsienyje gali apimti informaciją apie vaiko gyvenimo sąlygas, sveikatą, socialinę ir šeimos integraciją, taip pat apie ugdymo ir priežiūros sąlygas. Tokios ataskaitos, ypač jei rengtos užsienyje, turi būti patikimos ir dokumentuotos, nes jų vertinimas priklausys nuo taikomų teisės normų bei kolizinių nuostatų, jeigu kils klausimas dėl jurisdikcijos ar prievolės įvykdymo vietos.

Atveju, kai ieškovas Lietuvoje nori kreiptis dėl tam tikrų teisių gynimo, susijusių su įvaikinimu arba su asmenine atsakovo atsakomybe, Lietuvos teismas turi nustatyti, kuri teisė taikytina šalių santykiams. Lietuvos teismas pagal Lietuvos kolizines normas ir ieškovo pateiktus dokumentus nustatinėtų, kokia teisė yra taikytina šalių santykiams bei kur, remiantis taikytina teise, yra prievolės įvykdymo vieta.

Rizikos ir galimybės kreiptis į Lietuvos teismus

Nors nemaža dalis užsienyje gyvenančių lietuvių savo investicijas nukreipia į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, atrodytų, kad varginančio ir brangaus bylinėjimosi Norvegijoje paskolos davėjas klausime aprašytos situacijos atveju gali išvengti. Tačiau reikia turėti omenyje minėtas tarptautines sutartis ir jų išimtis.

Jei siekiama kreiptis į Lietuvos teismą, reikėtų įvertinti riziką, kad atsakovas neišvyks į teismą arba atvyks tik tam, kad užginčytų jurisdikciją. Tokiu atveju ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu ir ieškovui tektų atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Praktiniai patarimai pareiškėjams ir įtėviams

• Rinkite ir saugokite visus susijusius dokumentus: sutikimus, teismo nutarčių kopijas, vaiko sveikatos pažymas, socialinių darbuotojų ataskaitas.
• Jei įtariate teisinių problemų kilimą užsienyje, iš anksto pasitarkite su teisininku, turinčiu patirties tarptautinėje šeimos teisėje ir Lugano konvencijos taikymo srityje.
• Apsvarstykite, kur yra prievolės įvykdymo vieta pagal galimas taikytinas teisės normas - tai gali lemti, kuriame valstybės teisme verta kelti bylą.
• Jei reikalinga, kreipkitės į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją: ji turi procedūras ir informavimo mechanizmus bylose, susijusiose su įvaikinimo sutikimo atšaukimu.
• Venkite skubotų sprendimų: jei tai yra žalos atlyginimo klausimas (pavyzdžiui, serviso atveju), nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais patvirtinama, kad pretenzijų nebeturima.

Teismų praktika ir analogijos

Teismų praktikoje matome, kad ne kiekvienas ginčas, susijęs su tarptautine situacija, automatiškai priskiriamas užsienio valstybės jurisdikcijai. Pavyzdžiui, automobilio garantinis aptarnavimas daugeliui vairuotojų siejasi su saugumu ir pasitikėjimu. Būtent tokią situaciją neseniai nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Byloje vartotojas naują automobilį pristatė į oficialų servisą dėl garantinio stabdžių sistemos patikrinimo. Atliekant bandomąjį važiavimą gatvėje, serviso darbuotojas pateko į eismo įvykį, o automobilis buvo apgadintas.

Taip pat skaitykite: Sužinokite apie „Swedbank“ socialinę pažangą

Teismai nustatė, kad automobilis pirkėjui buvo perduotas tinkamos kokybės. Vėliau atsiradę pažeidimai nebuvo susiję su gamykliniu broku ar garantiniu defektu - juos sukėlė eismo įvykis, įvykęs dėl serviso darbuotojo veiksmų. Todėl toks ginčas, pasak M., negali būti sprendžiamas vien garantijos taisyklių pagrindu; servisas atsako už savo darbuotojų veiksmus, todėl tokiais atvejais gali būti reiškiamas reikalavimas atlyginti patirtą žalą.

Teismo pozicija parodo, kad nagrinėjant bylas reikšmę turi ne tik procesinė padėtis (kur gyvena atsakovas), bet ir esminiai faktai apie priežastis, dėl kurių atsirado ginčas, taip pat atsakovo ryšys su ginčo objektais ar jų įvykdymo vieta.

Rekomenduojama veiksmų seka prieš kreipiantis į teismą

1. Išsiaiškinkite, ar tarp Lietuvos ir tos valstybės yra taikoma tarptautinė sutartis (pvz., Lugano konvencija) ir kokios jos nuostatos aktualios jūsų situacijai.
2. Surenkite visus dokumentus, pagrindžiančius prievolės atsiradimą, vietą ir įvykdymą (sutartys, kvitai, laiškai, vaiko bei šeimos dokumentai, socialinių darbuotojų ataskaitos).
3. Pasitarkite su teisininku dėl galimos jurisdikcijos, prievolės įvykdymo vietos nustatymo ir kolizinių normų taikymo.
4. Apsvarstykite galimybę taikyti alternatyvias ginčų sprendimo priemones (dėl tam tikrų dalykų tai gali būti efektyviau ir pigiau).
5. Jei kreipsitės į Lietuvos teismą, būkite pasirengę įrodyti, kad Lietuvoje yra prievolės įvykdymo vieta arba kad atsakovas pats pripažįsta Lietuvos teismo jurisdikciją.

Pavyzdinė lentelė: kada kreiptis į Lietuvos teismą, o kada - į užsienio

Sąlyga	Tinkamiausia jurisdikcija
Atsakovas nuolat gyvena užsienyje, bet prievolės įvykdymo vieta yra Lietuvoje	Lietuvos teismas (jei kolizinės normos tai leidžia)
Atsakovas nuolat gyvena užsienyje ir prievolės įvykdymo vieta yra toje šalyje	Užsienio teismai pagal Lugano konvenciją
Atsakovas atvyksta į Lietuvos teismą ir nesiekia tik suabejoti jurisdikcija	Lietuvos teismas turi jurisdikciją
Atsakovas atvyksta tik dėl jurisdikcijos užginčijimo	Lietuvos teismas gali palikti bylą nenagrinėtu

Praktinė santrauka

Ataskaitos po įvaikinimo užsienyje ir su tuo susijusios teisinės procedūros reikalauja atidaus tarptautinių sutarčių bei nacionalinių teisės normų suderinimo vertinimo. Lugano konvencija reiškia, kad apskritai bylos keliamos valstybėje, kurioje asmuo nuolat gyvena, tačiau konvencijos išimtys leidžia retais atvejais kreiptis ir į Lietuvos teismus, jeigu čia yra prievolės įvykdymo vieta arba atsakovas pats pripažįsta Lietuvos teismo jurisdikciją. Visuomet rekomenduojama dokumentuoti situaciją, konsultuotis su teisininku ir apsvarstyti galimas procedūrines rizikas prieš pradedant bylinėjimąsi.

tags: #ataskaitos #po #ivaikinimo #integracija #uzsienio