Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie smurto artimoje aplinkoje problemą, jos priežastis ir pasekmes visuomenei. Nors visuomenė tampa vis labiau sąmoninga, o įstatymai griežtinami, statistika vis dar išryškina skaudžią realybę - smurtas šeimoje išlieka viena iš labiausiai paplitusių nusikalstamų veikų rūšių mūsų šalyje.
Kaip plačiai paplitęs smurtas ir kokios jo formos?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2024 m. lapkričio mėn. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 16 proc. Lietuvos gyventojų (20 proc. moterų ir 11 proc. vyrų) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje (SAA). Dažniausiai buvo patiriamas fizinis SAA (paminėta 11 proc. Lietuvos gyventojų) ir psichologinis (10 proc.).
Apklausos duomenimis dažniausiai buvo patiriamas fizinis (patyrė 69 proc. apklaustų asmenų), psichologinis (62 proc.), žymiai rečiau - seksualinis (5 proc.) ir ekonominis (2 proc.) SAA. Respondentai beveik po lygiai minėjo, kad patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Seksualinį smurtą sakosi patyrusios 8 proc. moterų ir 0 proc. vyrų, ekonominį - 8 proc. vyrų ir 4 proc. moterų.
Nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ji taip pat parodė, kad 90 proc. gyventojų mano, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas reiškinys.
Registruoti pranešimai ir atpažįstamumo tendencijos
Registruotų nusikaltimų tendencijos rodo didėjantį SAA atpažįstamumą. 2024 m. policijoje registruoti 54 602 pranešimai dėl galimo SAA, 2025 m. sausio-vasario mėn. - 8 483 pranešimai. Lietuvos policijos departamentas kasmet pateikia duomenis apie užregistruotus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Pastarieji skaičiai rodo, kad ši problema įgauna vis didesnį mastą. Pavyzdžiui, 2023 metais buvo užregistruota per 58 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje - tai beveik 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Taip pat skaitykite: kaip teisingai pateikti pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje
Nuo 2020 m. iki 2023 m. stebimas pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus augimas (nuo 39,4 tūkst. iki 57,5 tūkst. per metus). 2024 m. šių pranešimų skaičius buvo šiek tiek mažesnis (55 554), 68,8 proc. pranešimų pasitvirtino.
Latentiškumas ir pagalbos nesikreipimas
Posėdžio metu akcentuota, kad SAA būdingas latentiškumas. Pagal minėtos apklausos duomenis pagalbos niekur nesikreipė 58 proc. patyrusių SAA, o į policiją ar kitas teisėsaugos įstaigas kreipėsi tik 17 proc. patyrusių SAA. Ministrė pabrėžė, kad žmonės, nesikreipdami pagalbos, padeda smurtautojams išvengti atsakomybės.
Smurto artimoje aplinkoje priežastys yra kompleksinės ir susijusios tiek su individualiomis, tiek su socialinėmis aplinkybėmis. Pagrindinės priežastys - baimė, gėda, kaltės jausmas ir informacijos trūkumas apie egzistuojančias pagalbos galimybes.
Visuomenės požiūris, stereotipai ir žiniasklaidos vaidmuo
Lietuva yra tarp pirmaujančių valstybių pagal toleranciją smurtui: Eurobarometro 2024 m. atliktos apklausos duomenimis, 29 proc. apklaustų asmenų Lietuvoje linkę sutikti su teiginiu, kad moterys dažnai linkusios sugalvoti arba perdėti, kalbėdamos apie prievartą ar išžaginimus. Lietuvos visuomenė išlieka giliai paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą prieš moteris.
Tyrimas atskleidė, kad tik 55 % lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92 %. Pastebima ir tai, kad viešojoje erdvėje pasirodžius smurto artimoje aplinkoje istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų, o naudojama kalba - menkina smurto problemą. Antraštėse ir straipsniuose kartais naudojami romantizuoti ar smurtinius veiksmus pateisinantys posakiai, kurie nukreipia dėmesį nuo nusikaltimo esmės.
Taip pat skaitykite: Socialinės Atsakomybės Ataskaitos svarba
Tokia visuomenės reakcija ne tik kenkia nukentėjusiam asmeniui, bet ir apsunkina pastangas užkirsti kelią smurtui. Užuot sutelkusi dėmesį į smurto priežastis - smurtautojo elgesį, visuomenė siunčia klaidingą žinią, kad kaltas yra ne pats smurtas, o aplinkybės ar nukentėjęs asmuo.
Institucinės problemos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkiai
Daroma išvada, kad kai kurios institucijos vis dar stokoja resursų, o tarpžinybinio bendradarbiavimo trūkumai neleidžia pasiekti efektyviausių rezultatų. Per metus SAA prevencijai nacionaliniu lygiu yra skiriama vos 170 tūkst. eurų. SADM teigimu, finansavimas pagalbos teikimui nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje per pastaruosius metus išaugo du kartus.
Akcentuota, kad labai svarbus visų institucijų įsitraukimas į SAA problemos sprendimus, siekiant efektyviau teikti kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo SAA, ypač asmenims su negalia, vaikams, augantiems smurtinėje aplinkoje. Taip pat svarbu ieškoti būdų mažinti SAA pasikartojamumo problemą.
Daug dėmesio skirta tarpinstitucinio bendradarbiavimo iššūkiams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovių teigimu, reikalinga didesnė ir aktyvesnė savivaldos įtrauktis į smurto klausimų sprendimą, prisidėjimas prie finansavimo.
Apsaugos orderių situacija ir teismų praktika
Policijos duomenimis 2024 m. 15,1 tūkst. SAA pavojų keliantiems asmenų buvo skirta 21 tūkst. apsaugos nuo SAA orderių (3 ir daugiau orderių per metus gavo 1262 asmenys). Dar viena labai aktuali problema - apsaugos nuo SAA orderio panaikinimo atvejų tendencijos. 2024 m. iš 21 tūkst. paskirtų apsaugos nuo SAA orderių buvo apskųsta 11 proc. orderių. Teismų sprendimu panaikinti 8 proc. paskirtų orderių, tai sudaro 74 proc. apskųstų orderių.
Taip pat skaitykite: „Swedbank“ įsipareigojimai ir veikla
„Apsaugos nuo SAA orderio panaikinimo atvejai kelia rimtų klausimų, ar visos institucijos tinkamai vykdo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Komisija tęs parlamentinę kontrolę ir sieks išsiaiškinti, kodėl teismai nevienodai aiškina įstatymo nuostatas ir apsaugos nuo SAA orderį - prevencinę priemonę - panaikina kaip nepagrįstai paskirtą“, - apibendrino komisijos pirmininkė J. Rojaka.
Akcentuota, kad tikslinga stiprinti policijos, orientuotos į nukentėjusio asmens apsaugą, ir teismų, neturinčių tokio požiūrio (traktuojančio orderį kaip per griežtą priemonę), bendradarbiavimą, inicijuoti mokymus ir tarpinstitucines diskusijas.
2026-06-17 Diskusija „Augančio kreipimųsi skaičiaus poveikis viešajam administravimui“
Prevencijos priemonės, pagalba nukentėjusiems ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Lietuvoje nuo 2011 metų galioja įstatymas, numatantis smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą nukentėjusiems. Įstatymas leidžia pareigūnams nedelsiant imtis veiksmų - iškeldinti smurtautoją, net jei būstas jam priklauso. Vis dėlto, nors teisinė bazė atrodo pakankamai išplėtota, praktikoje kyla iššūkių dėl priemonių įgyvendinimo.
Norint mažinti smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių, būtina investuoti į švietimą ir visuomenės sąmoningumo didinimą. Prevencinės programos, skirtos mokykloms, bendruomenėms ir darbovietėms, padeda žmonėms geriau suprasti, kaip atpažinti smurto požymius ir kaip tinkamai reaguoti.
Lietuvoje veikia specializuotos pagalbos centrai, kurie siūlo nemokamas konsultacijas, teisinę pagalbą ir psichologinę paramą. Nors Lietuvoje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), daugelis moterų vis dar nedrįsta ieškoti pagalbos. Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (SPKC) konsultantė Vilija Žukauskaitė informavo, kad institucija teikia kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims: konsultuoja teisininkas, psichologas, SPKC specialistas.
Jei matote ar girdite smurtą artimoje aplinkoje, svarbu nedelsti ir pranešti apie įvykį policijai arba artimiausiam pagalbos centrui. Aukos turi teisę į apsaugą nuo smurtautojo, teisinę pagalbą, emocinę paramą bei socialines paslaugas. Nukentėję asmenys gali kreiptis į savivaldybių socialines tarnybas arba specializuotus pagalbos centrus. El. www.pagalbosmoterimslinija.lt (chat, el.).
Rekomenduojami žingsniai siekiant mažinti smurtą
- Užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir užtikrinti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
- Investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą.
- Stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir savivaldos įsitraukimą į smurto prevenciją bei pagalbą.
- Inicijuoti mokymus policijai, teismams ir socialinėms tarnyboms dėl prevencinių priemonių taikymo ir aukos apsaugos principų.
- Sudaryti efektyvias motyvavimo schemas, kad SAA pavojų keliantys asmenys dalyvautų smurto elgesio keitimo programose.
- Skatinti žiniasklaidą atsakingai perteikti informaciją apie smurto atvejus, vengiant aukas kaltinančių naratyvų.
Regioninė statistika ir pavyzdžiai
Šakių rajono policijos komisariate vykusio tarpinstitucinio susitikimo metu specialistų iš skirtingų institucijų nuomonės dėl smurtautojo ir aukos atsakomybės bei teisių išsiskyrė, tačiau reziumuota, kad smurtui mažinti būtinas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas. Kaip susitikimo pradžioje informavo Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė, nuo šių metų sausio 1 d. iki lapkričio 4 d. apie smurtą artimoje aplinkoje buvo gauti 455 pranešimai, pradėti 53 ikiteisminiai tyrimai. Per šį laikotarpį išduoti 158 apsaugos nuo smurto orderiai.
| Rodiklis | Skaičius (Šakių rajonas, 2024 m. saus.1 - lapkr.4) |
|---|---|
| Pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje | 455 |
| Pradėti ikiteisminiai tyrimai | 53 |
| Išduoti apsaugos nuo smurto orderiai | 158 |
| Nukentėję asmenys | 31 (6 vyrai ir 25 moterys) |
Profesionalų nuomonės apie prevenciją ir bausmes
Posėdyje dalyvavusi Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus Šakiuose vyriausioji specialistė Edita Matusevičienė kalbėjo: „Kalėjimas - ne išeitis. Mes dirbame su probuojamais asmenimis ir taikome smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programas. Vien su kontrole, bausme, manau, mes niekaip nepasiekiam jokio pokyčio žmogaus elgesyje. Be abejo, šimtu procentų sėkmės atvejų nėra. Probacijos sėkmės atvejis, kai probuojamasis asmuo pakartotinai neateina“.
Vilija Žukauskaitė pabrėžė: „Smurto tema yra labai jautri. Dažnai šeimoje, kurioje pasireiškia smurtas, asmenys nori konfidencialumo ir policijos kvietimas yra jau tik kritiniu atveju. Smurtas dažniausiai prasideda nuo nepagarbos ir kontrolės. Statistika yra tokia: 78 proc. nukentėjusiųjų yra moterys, virš 20 proc. - vyrai, bet nuo moterų nukentėję tik 8 proc., kitais atvejais nukenčia nuo brolių, kitų vyrų ir visa kita, - pastebi V. Žukauskaitė. - Ir dar, aš manau, kad smurtautojai jaučiasi nebaudžiami. Aš labai norėčiau griežtesnių priemonių jiems. <...> Moteris sužalota, įrodymų krūva, turėtų būti taikomas baudžiamasis persekiojimas, o tas negerietis gauna šešias valandas smurtinio elgesio keitimo kursų paklausyti. Nu juokinga. Atlikti tyrimai rodo, kad iš apklaustų smurtavusių asmenų nepilnai keturi procentai buvo motyvuoti keisti savo elgesį.“
Kaip visuomenė gali padėti ir kur kreiptis?
Kovojant su smurtu artimoje aplinkoje, itin svarbu keisti visuomenės požiūrį. Būtina pripažinti, kad smurtas niekada nėra pateisinamas ir kad tylėjimas tik skatina jo tęstinumą. Skatinti žmones netylėti ir kreiptis pagalbos - labai svarbi prevencinė priemonė. „Labai svarbu, kad didžioji dauguma Lietuvos žmonių netoleruoja smurto artimoje aplinkoje. Deja, daugiau nei pusė patyrusių smurtą gyventojų nesikreipė pagalbos. (...) Noriu padrąsinti žmones netylėti ir kreiptis pagalbos“, - pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Jei matote ar girdite smurtą artimoje aplinkoje, svarbu nedelsti ir pranešti apie įvykį policijai arba artimiausiam pagalbos centrui. Aukos turi teisę į apsaugą nuo smurtautojo, teisinę pagalbą, emocinę paramą bei socialines paslaugas.