Nuo 2026 m. II pensijų pakopa taps lankstesnė, bet ir toliau išliks patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Tačiau, kaip šis papildomas kaupimas veikia jūsų Sodros išmokas? Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius scenarijus ir pateiksime pavyzdžius, kaip skirtingi sprendimai dėl kaupimo II pensijų pakopoje gali paveikti jūsų ateities pajamas.
Šaltinis: Lietuvos bankas
II Pensijų Pakopos Lankstumas ir Sprendimų Įtaka
Jei svarstote dalinai ar visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos, įvertinkite, kaip šie sprendimai paveiks Jūsų ateities pajamas. Sužinokite, kokią įtaką jūsų pensijai gali turėti jūsų sprendimas dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, įveskite realius savo kaupimo duomenis. Svarbu atsiminti, kad skaičiuoklės rezultatai yra orientacinio pobūdžio, o prognozuojamas išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojamas.
Pavyzdžiai ir Scenarijai
Panagrinėkime keletą pavyzdžių, kaip skirtingi sprendimai veikia pensijų išmokas:
- Jonas: II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 25 metai. Darome prielaidą, kad visą kaupimo laikotarpį jis gauna vidutinį atlyginimą, kuris kasmet auga 4 %. Jo pensijų fondas uždirba vidutinę 4 % metinę grąžą.
- Petras: II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 15 metų. Jis nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams.
- Laura: Šiuo metu nedalyvauja II pensijų pakopoje ir nusprendė prisijungti. Ji pradeda kaupti nuo 2026 metų, kai jai yra 30 metų.
- Ona: II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jai buvo 30 metų. Ji nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai.
- Andrius: II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 20 metų. Jis nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus.
Valstybės Įmoka ir Kaupimo Principai
Asmuo visuomet mokės 3 proc. dydžio įmokas, skaičiuojamas nuo asmens darbo užmokesčio (iki mokesčių) ir gaus 1,5 proc. Asmens pensijų fonde kaupiamos ir sukauptos lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo principus, t. y. Prognozuojama grąža: obligacijų - 3 proc., akcijų - 7 proc. Taikomi pensijų kaupimo įstatyme nustatyti maksimalūs pensijų fondų atskaitymai nuo valdomo turto 0,5 proc. Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2025 m. ji siekia 30,33 Eur/mėn.
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmokos gavimo sąlygos
Sprendimų Priėmimo Datos ir Galimybės
Nuo 2026 m. Po 2026 m. Prašymą bus galima pateikti nuo 2026 m. Taip, galėsite. Taip, galėsite. Ne, negalite. Nutraukus kaupimą 2013 m. arba 2019 m. Taip, galite. Taip, galite. Nuo 2026 m. Taip, galite.
Šaltinis: manopinigai.lt
Sukčiavimo Rizika
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
Gyventojų Nuomonės
Vilnietis Alvydas „Sodros“ aptarnavimo skyriuje laukia savo eilės. Vyras čia atėjo, nes nenori kaupti pinigų antroje pensijų pakopoje: „Norėčiau sustabdyti. - Dėl ko? - Esu jaunas pakankamai, dar toli ta pensija, daug neaiškumų ir, manau, galiu pats pataupyti.“ Alvydas dirba staliumi. Vyras aiškina, kad yra geresnių būdų, kaip investuoti savo pinigus: „Į nekilnojamą turtą. - Sakot, patikimesnė, saugesnė investicija? - Aš, manau, taip. Tariausi su pažįstamais, su žmonėmis, kurie daugiau nusimano finansiniuose dalykuose.“
"Sodros" Pastebėjimai
„Sodros“ aptarnavimo skyriaus darbuotojai pasakoja, kad tokių žmonių kaip Alvydas, kurie čia atėjo spręsti pensijos kaupimo klausimų, pastarosiomis dienomis padaugėjo. Esą jei anksčiau per dieną šiame Vilniaus skyriuje per dieną pasikonsultuoti ateidavo pora žmonių, dabar lankytojus galima skaičiuoti dešimtimis. Žmonės domisi ne be reikalo. Iki birželio 30-osios reikia apsispręsti, ar jie nori dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Iš 89-ių tūkstančių šiemet įtrauktų, dar niekad pensijos privačiai nekaupusių gyventojų, dalyvauti atsisakė 54-i tūkstančiai. Tokius pat pranešimus gavo ir 175 tūkstančiai gyventojų, kurie dar 2019-aisiais nusprendė nekaupti antrojoje pakopoje. 131-as tūkstantis nusprendė neatnaujinti įmokų.
„Atsisakė kaupti šiai dienai apie 60 procentų, atsisakė būti automatiškai įtraukti. Gal jie apsigalvos ir kokiu kitu metu, gali patys savo iniciatyva ateiti ir pradėti kaupti“, - teigia „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė. Dešimtys tūkstančių iki birželio 30-osios neapsisprendusių gyventojų bus automatiškai įtraukti į sistemą ir iš ten negalės pasitraukti visą gyvenimą, mokės 2 ir 7 dešimtąsias procento, o 2023-aisiais ir vėlesniais metais - 3 procentus nuo savo atlyginimo popieriuje.
Šiuo metu sprendimą priimti turi dar 77-i tūkstančiai gyventojų „Jeigu neatsisako, nuo liepos pirmosios dienos, jie tampa kaip ir kiti pensijų fondų dalyviais, aktyviais dalyviais ir kiekvieną mėnesį nuo jų darbo pajamų, kurios apmokestinamos valstybinio socialinio draudimo, yra mokamos įmokos“, - aiškina D. Gerulytė.
Anuitetai ir Jų Poveikis
Žmonės dažniausiai renkasi standartinius pensijų anuitetus su garantija - pastovaus dydžio išmokas su paveldėjimo teise. „Sodra“ jau antrus metus moka anuitetus - periodines pastovaus dydžio išmokas pirmiesiems pensininkams, kurie dalyvavo 2-ojoje pakopoje ir kaupė papildomai. Papildomas išmokas prie pagrindinės pensijos Lietuvoje gauna 1342 gyventojai. Vidutinė išmoka siekia beveik 64-is eurus, mažiausia - beveik 9 eurai, didžiausia - beveik 340-imt eurų.
„Sodra“ skelbia, kaip anuitetus paveikė karas ir infliacija. Atidėtąjį pensijų anuitetą, kuris leidžia fondams toliau investuoti sukauptus pinigus, renkasi tik vienas iš 8-ių gyventojų. Bet šiais metais ši rizika neatsiperka. Pasak „Sodros“, 65-erių metų gyventojas, kuris antrojoje pakopoje sukaupė 10 tūkst. eurų ir nuo pernai naudojasi atidėtuoju anuitetu, šių metų pradžioje per mėnesį gavo 37 eurus, o dabar gauna 3 eurais mažiau.
Taip pat skaitykite: Pensijų gavimo sąlygos
„Deja, jų išmokos mažėjo, kadangi finansų rinkose tiek akcijų, tiek obligacijų vertė krenta. Infliacija kyla, infliacija labai neigiamai veikia finansų rinkas“, - komentuoja D. Gerulytė.
„Tai pirmiausia karas Ukrainoje, pasekmės, kurias mes matome energetikos sektoriuje, kuomet yra didelės kainos, jos įtakoja, kad yra didelė infliacija, atitinkamai centriniai bankai planuoja kelti palūkanas. Tai irgi prisideda“, - sako investicinių ir pensijų fondų atstovas Tadas Gudaitis.
Rinkos Svyracijos ir Ekonomistų Patarimai
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per pirmuosius tris metų mėnesius pensijų fondų vertė vidutiniškai smuko 4-iais su puse procento. Pavienių bendrovių rezultatai rodo, kad nuo metų pradžios dalies fondų vertė smuko ir dešimčia procentų. Tiesa, visi ekonomistai ragina nenukabinti nosies. Esą pensijų fondai įveikia visas krizes.
„Pensijų kaupimas fonduose yra maratonas, todėl vertinti trumpojo laiko rezultatų nereikėtų, nereikėtų pergyventi dėl jų. Aš priminčiau, kad prieš tai metais buvo uždirba rekordinė grąžą, vieneto vertė pakito 21 procentą, tai tiesiog šitie kritimai galima sakyti, jie tiesiog sumažina praėjusių metų uždarbį“, - tikina Lietuvos banko vyriausioji specialistė Viktorija Didžpinigaitienė.
„Prisminkime ir 2008, 2009 metų krizę, kai buvo nusmukimai. COVID19 pradžioje buvo nusmukimai, bet ką rodo: tikrai grąža yra uždirbta, yra didesnė to laikotarpio infliacija“, - tvirtina T. Gudaitis.
„Atidėtas anuitetas yra geresnis pasirinkimas, tas lėšas galima ir investuoti, nepaisant to, kad šiandien dienai jos mažėja, ilgesniu periodu ten grąžos bus didesnės“, - teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Šiuo metu antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja milijonas 390-imt tūkstančių Lietuvos gyventojų.