Kalbant apie globos namų panaikinimą ar jų skaičiaus mažinimą, ne visur globos institucijos visiškai eliminuojamos, bet daugelyje šalių paslaugos organizuojamos taip, kad globos įstaigose gyventų nedaug vaikų arba gyventų specializuotose mažose įstaigose. Anot Dainos Urbonaitienės, nėra šalies, kurioje visai nebūtų globojamų vaikų. Tačiau yra šalių, kuriose paslaugos organizuojamos taip, kad globos įstaigose gyventų ne daugiau kaip 6-8 vaikai, dažniausiai paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar jau yra nusikaltę.
Lietuvos tikslas: uždaryti tradicinius globos namus ir perkelti vaikus į šeimas ar bendruomenės namus
Ambicingą tikslą uždaryti globos namus turi ir Lietuva. Iki metų pabaigos institucinių globos namų apskritai turėtų nelikti. Tai reiškia, kad vaikai arba bus įvaikinti, arba bus apgyvendinti bendruomenės namuose. „Tikslas būtų, kad visi Lietuvos vaikai gyventų šeimose, būtų priimti į šeimas ir būtų suteikta visa įmanoma pagalba, kurios reikia tiek globėjams, tiek vaikams“, - tvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Vaikai, gyvenantys savivaldybei priklausančiuose vaikų globos namuose, bus perkeliami į šeimynas ir šeimas, o tuščiuose pastatuose įsikurs darželiai. Iki metų pabaigos Lietuvoje bus įkurta per 80 bendruomeninių mažų namų, kur bus apgyvendinti visi likusieji, šiuo metu dideliuose globos namuose gyvenantys, vaikai. Įsteigta virš 60 bendruomeninių vaikų globos namelių, kuriuose apsigyvena vaikai, iškeliami iš didžiulių institucijų. Iš jų keturi su puse tūkstančio vaikų jau yra perkelti į bendruomenės namus. „Net ir tie bendruomeniniai globos namai dar nėra šeima. Dar yra kur augti ir užaugti“, - sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Pertvarkos pradžia Lietuvoje ir rezultatai
Vaikų globos namų pertvarkos ėmėsi prieš 4 metus. „Prieš ketverius metus Lietuvoje buvo liūdna vaikų, patenkančių į globą, statistika. Vaikų, esančių be tėvų globos, buvo apie 10 tūkst., iš jų apie 40 proc. gyveno dideliuose, stacionariuose vaikų globos namuose, apie 60-100 vaikų viename pastate. Kasmet į globą patekdavo po 3 tūkst. naujų vaikų. Skaičiai liūdino“, - sako D. Urbonaitienė.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos vaikų klausimais Dainos Urbonaitienės, nors problemų vis dar kyla, regionuose stinga specialistų, iš esmės pertvarka pasiteisino: „Pradžia nebuvo lengva, - sulaukėme pasipriešinimo ir iš savivaldybių atstovų, ir iš gyventojų, visuomenės. Tačiau pastarieji pora metų davė rezultatų: atsiranda budinčių globotojų, šeimų, kurios imasi globoti be tėvų likusius vaikus, visoje šalyje pradėti steigti nedideli bendruomeniniai vaikų globos namai. Tikiuosi, kad net ir pasibaigus pertvarkos projektui jo metu atliktas įdirbis duos gerų rezultatų artimiausioje ateityje.“
Taip pat skaitykite: Lyčių stereotipų įtaka smurtui
Skaičiai ir statistika
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Iš viso 2019 m. pabaigoje globojami vaikai | 7244 |
| Globojami šeimose | 4775 |
| Šeimynose | 349 |
| Pas budinčius globotojus | 219 |
| Vaikų globos institucijose | 1365 |
| Bendruomeniniuose vaikų globos namuose | 536 |
Nuolatinė globa pernai Lietuvoje nustatyta 772 vaikams. 547 vaikai apgyvendinti globėjų šeimose, 15 - šeimynose, 1 - globos centre, 154 - globos institucijoje, 55 - bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Prevencinių paslaugų svarba ir globos centrų įsteigimas
Pertvarkos esmė - padėti šeimoms, kad vaikai nepatektų į globą, t. y. sukurti prevencines paslaugas šeimoms. Pavyzdžiui, įdiegėme naujų paslaugų, kuriomis gali panaudoti šeimos, patekusios į sudėtingą situaciją; globėjai ar budintys globotojai gali bet kuriuo momentu kreiptis į globos centro specialistus, jeigu susiduria su iššūkiais globodami vaiką. Globos centrai įsteigti siekiant padėti tiek globėjams, tiek globojamiems vaikams.
„Paprastai globojamas vaikas yra išgyvenęs ne vieną traumą. Ne veltui jis negali gyventi savo biologinėje šeimoje - ten patirdavo nepriežiūrą, psichologinį ar fizinį, net ir seksualinį smurtą. Tokiems vaikams ypač reikia pagalbos, taip pat pagalbos reikia ir globėjams, pasiryžusiems atiduoti visas jėgas, kad vaikas galėtų mėgautis vaikyste“, - teigia pašnekovai.
Globėjų ir budinčių globotojų vaidmuo
Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 200 budinčių globotojų, nuolat vyksta naujų globotojų mokymai. Atsiranda vis daugiau šeimų, kurios nėra su vaiku susijusios giminystės ryšiais, bet apsisprendžia globoti vieną ar net kelis vaikus. Dėl šios priežasties ir imta intensyviai steigti globos centrus, kurių pagrindinis tikslas - padėti esamiems globėjams ir ieškoti naujų.
Tačiau vaiko teisių specialistai atkerta, kad problema - ne neigiamas visuomenės požiūris, o per mažos išmokos budintiems globėjams. Vaiko iki šešerių metų priežiūrai per mėnesį skiriami 254 eurai. O už vyresnio nei dvylikos metų vaiko priežiūrą valstybė skiria ir kiek daugiau nei tris šimtus. „Jie gauna tam tikras išmokas ir tai lyg kompensuoja jų išlaidas. Bet jeigu žiūrėti į vaiko poreikius, tai jie kasdien auga. Ir mes puikiai suprantame, kad vaikui reikia ir būrelius lankyti, ir šviestis, o visa tai kainuoja“, - kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama kurtiesiems Europoje
Globėjų parengimas ir laikinų globėjų statuso trūkumai
Pažymima, kad Lietuvoje dar nėra sutvarkyta teisinė bazė, kad būtų galima plėtoti alternatyvas kūdikių ir globos namams - t.y., nėra apibrėžtas laikinų globėjų statusas. Globėjų parengimas nėra savivaldybių atsakomybė. Globėjų parengimas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto. Paslaugų teikimas yra savivaldybių, bet globėjų parengimas arba tų, kurie paimtų vaiką globoti - valstybės reikalas.
Socialinis priėmimas, įvaikinimo situacija ir regionų patirtys
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi, kad iki metų pabaigos visi vaikai jau gyvens bendruomenės namuose. „Šių metų pabaigoje bus užbaigti visi projektai. Daugiau kito laikotarpio ES lėšų skirti nenumatoma“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
Po kilusių skandalų keliuose vaikų globos namuose, prezidentė inicijavo įstatymų pataisas dėl didesnio finansavimo globėjų šeimoms ir šeimynoms. Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nors apie įsivaikinimą galvoja kas antras apklaustasis, kasmet įvaikinama tik apie šimtas vaikų. „Nes kitos šalys, jų paslaptis, kodėl ten žmonės labiau globoja. Nes visa aplinka palaiko globėją, nes jeigu šeima globoja vaikus, tai yra pati gerbiamiausia šeima tame miestelyje, tame rajone, toje gatvėje“, - tvirtino V. Augienė.
Vilniaus savivaldybė nusprendė iki 2020-ųjų atsisakyti globos įstaigų. Vilniaus miesto socialinių įstaigų pertvarka pradėta planuoti 2012 m., tačiau realūs darbai - pirmiausia, Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų reorganizacija - prasidėjo po metų, savivaldybei skyrus butus. Dabar Vilniaus Pilaitės mikrorajone šeimynoje jau metus gyvena devyni trylikos-keturiolikos metų vaikai, daugiausia - broliai ir seserys. „Kaip ir kiekvienoje šeimoje, jie keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Taip pat jie su socialinių darbuotojų padėjėjais gamina valgyti, jie eina apsipirkti, jie planuoja, jie susikuria, jie tvarkosi - tiesiog gyvena kaip įprasta šeimyna“, - pasakojo Žolyno vaikų globos namų direktorė Ieva Norkienė.
Regionų pavyzdžiai: Druskininkai, Kupiškis, Šiauliai
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Druskininkų meras sako, kad Druskininkai vaikų globos namų sistemos atsisakė prieš dešimt metų. Šiuo metu Druskininkuose 38 vaikai apgyvendinti šeimose, keturiems ieškomi globėjai. Meras Ričardas Malinauskas teigia, kad artimiausiu metu globos įstaigų pertvarkos imsis ir daugiau šalies savivaldybių.
Taip pat skaitykite: Šalių susitarimas dėl darbo sutarties
Kupiškio rajone veikiantys vaikų globos namai yra vieni paskutiniųjų šalyje, kai dar ne visi globotiniai gyvena šeimose ar bendruomenės namuose. Šiuo metu institucijoje gyvena 11 vaikų, o bendruomeniniuose namuose gyvena 12 vaikų. Turime du padalinius, - kalba Šv. Kazimiero vaikų globos namų direktorė Regina Urbanovičienė. Tačiau vaikų globos namų direktorė pasakoja, kad iki metų pabaigos šių globos namų neliks. Dalį vaikų, tikimasi, įsivaikins šeimos, kiti bus apgyvendinti vadinamuosiuose bendruomenės namuose. Ten įprastai vienoje patalpoje gyvena iki aštuonių vaikų.
Šiaulių mieste globos namuose šiuo metu auga 80 vaikų, kūdikių globos namuose - 17. Šiaulių miestas turi keturias šeimynas, kurios dar turi laisvų vietų. R. Ambražūnės duomenimis, Šiauliuose, anot jos, yra 179 globėjų šeimos, kuriose auga 221 vaikas, ir 4 šeimynas, kuriose auga 33 vaikai.
Iššūkiai: sveikatos, paslaugų prieinamumas ir ukrainiečių vaikų įvaikinimas
Kol kas ne visose savivaldybėse yra pakankamai pagalbos vaikui ir šeimai specialistų, tačiau bendraujame su savivaldybėmis, matome, kad jų vadovai supranta tarpinstitucinio bendradarbiavimo - švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų srityse - svarbą. Savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė nurodo, kad didžiausia problema savivaldybėms iškyla su nesveikais vaikais, kurių nuo šių metų negalima siųsti į globos įstaigą.
„Mus neramina, kad pagal tą sveikatos apsaugos ministro įstatymą nurodytos tik keletą indikacijų, pagal kurias tie kūdikiai gali būti nukreipti į globos namus. Savivaldybės nebežino, kur kreiptis dėl tokių vaikų, kurie turi rimtų raidos sutrikimų, tačiau neatitinka įstatyme apibrėžtų išimtinių atvejų, pagal kuriuos vaikai gali būti siunčiami į globos įstaigą. Tokiu atveju yra problemų savivaldybėms - nei atiduoti tokį vaiką laikinam globėjui, nei ką daryti“, - kalbėjo A. Vareikytė.
Be to, kaip didelį iššūkį vaiko teisių specialistai mato ukrainiečių vaikų įvaikinimą. Šiuo metu globos ar bendruomenės namuose auga beveik aštuoni šimtai ukrainiečių. Kaip vieną didesnių iššūkių vaiko teisių specialistai mato ir ukrainiečių vaikų įvaikinimą.
Prevencija kaip pagrindas: šeimų stiprinimas ir krizių centrai
Svarbiausia - prevencinės paslaugos šeimoms. R. Dičpetrienės teigimu, iš 60 savivaldybių 2016 m. 23-ys nė vieno vaikučio į kūdikių namus neatidavė - jie jau turėjo alternatyvas. O pagrindinės alternatyvos, pasak pašnekovės, yra dvi: krizių centrai, kuriuose padedama šeimoms, kurios rizikuoja atiduoti savo vaikus į kūdikių namus, ir darbas su globėjais bei jų paieška.
„Kai besilaukianti mamytė yra rizikos zonoje, kad ji gali nenorėti auginti vaiko pati, nes, pavyzdžiui, neturi būsto arba yra didelis skurdas ar pašliję santykiai su kūdikio tėvu, ji patenka į šeimų krizių centrą. Tokiame centre gali apsigyventi visa šeima, vieniša mama su vaiku ar vienišas tėtis ir tokiame centre tiems žmonėms diena iš dienos padedama įveikti tą krizę, padeda gyventi vienybę, mokytis rūpintis kūdikėliu, virti košes, nes kartais žmonėms trūksta elementarių tėvystės įgūdžių“, - sako pašnekovė.
„Valdiškas“ požiūris: Jeigu krizių centras negali padėti, tada yra globėjai arba laikini globėjai, pas kuriuos vaikai būna tol, kol specialistai padės biologinei šeimai. Tik globėjus reikia atrasti, o čia vėl atsimušame į žmogiškąjį faktorių. Molėtų raj. savivaldybėje pati Vaiko teisių skyriaus vedėja perskambino trečdaliui Lietuvos Vaiko teisių skyrių, kad surastų globėjus, kurie galėtų paimti vaiką, ir rado. Tai tokie ir būna rezultatai, kai į darbą žiūri ne valdiškai“, - sako R. Dičpetrienė.
Tolesni žingsniai ir iššūkiai: finansavimas, specialistų trūkumas, visuomenės požiūris
Penkerių metų globos sistemos pertvarkai įgyvendinti prireiks ne tik savivaldybės, bet ir valstybės, bei Europos Sąjungos lėšų. Skaičiuojama - apie 50 mln. eurų. „Tai turi būti tinkamos vaikų gyvenimo sąlygos, todėl įrengti tuos naujus butus - tai jau bus papildomos išlaidos. Tačiau einamosioms išlaidoms: vaikų maitinimui, komunalinėms paslaugoms, darbuotojų atlyginimams išlaidas mes esame suplanavę ir lėšų tam turime“, - sakė Vilniaus m. savivaldybės departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė.
Ministerija pripažįsta, kad įvaikintų vaikų vis dar per mažai. Esą visuomenė neigiamai žiūri į globotinius. Tačiau vaiko teisių specialistai atkerta, kad problema - ne neigiamas visuomenės požiūris, o per mažos išmokos budintiems globėjams. Be to, kaip didelį iššūkį vaiko teisių specialistai mato ukrainiečių vaikų įvaikinimą.
Apie tai, ko dar reikia
- Didinti galimų globėjų skaičių ir skatinti visuomenę įsivaikinti;
- Stiprinti prevencines paslaugas šeimoms ir plėtoti krizių centrus;
- Užtikrinti specialistų prieinamumą regionuose - psichologų, raidos specialistų, ankstyvosios korekcijos paslaugas;
- Pakeisti teisinę bazę dėl laikinų/budintų globėjų statuso, jų apmokėjimo ir garantijų;
- Užtikrinti pastovų finansavimą pertvarkos įgyvendinimui ir šeimų palaikymo paslaugoms.
„Tai kelią, kad mažėtų globos namų įstaigų, pradėjome prieš gerą dešimtmetį, nes per naktį tokie sudėtingi dalykai nepasikeičia. Kai prezidentė pateikė susijusias pataisas, kad kūdikiai nebepatektų į globos namus, savivaldybės tam turėjo pusantrų metų pasiruošti. Per visus praėjusius metus vyko apskričių susitikimai Prezidentūroje: buvo ir vaiko teisių atstovai, ir savivaldybių atstovai, kurie diskutavo ir pasidalino gerąja patirtimi - kaip jiems pavyko padaryti taip, kad globos namuose kūdikių nebeliktų. Tad savivaldybės turėjo, iš ko mokytis, o dabar dalis jų sukilo, nes neturi, kur dėti kūdikių. Trečdalis Lietuvos žino receptus, kaip tai padaryti - tiesiog reikia atsisukti į juos“, - teigia R. Dičpetrienė.
Šiandien laikoma, kad geriausia siekti modelio, kuriame vaikai gyvena šeimose arba mažose bendruomenės namų grupėse, o institucinių globos namų funkcija yra minimalizuota ir orientuota tik į sudėtingiausius atvejus, kai būtina specialistų priežiūra. Tačiau visur reikia derinio - finansavimo, teisinės bazės, specialistų paruošimo ir visuomenės palaikymo.