Šį ketvirtadienio rytą, gegužės 21-ąją, Lietuvos Respublikos Seimas renkasi į lemiamą plenarinį posėdį, kuriame bus galutinai nuspręsta dėl Valstybinių pensijų įstatymo pataisų. Jei parlamentarai pritars Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, jau nuo 2026 m. liepos 1 d. tūkstančiai Lietuvos senjorų, pareigūnų ir nukentėjusių asmenų sulauks didesnių išmokų. Pagrindinis pokytis - papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies.
Šis sprendimas yra Vyriausybės plano dalis, kuria siekiama amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Šiandienos balsavimas laikomas tik formalumu, nes projektui jau vienbalsiai pritarta komitetuose, tačiau būtent po jo paaiškės galutinės sumos, kurios pasieks gavėjų sąskaitas vasaros viduryje. Data: Naujos sumos bus pradėtos skaičiuoti nuo 2026 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams.
Kam ir kiek didės pensijos
Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį. Pareigūnų valstybinės pensijos, kurios ilgą laiką nebuvo sparčiai didinamos, taip pat bus koreguojamos į viršų, siekiant išlaikyti jų perkamąją galią. Svarbu pabrėžti, kad šis didinimas yra papildomas. Tai reiškia, kad jis pridedamas prie jau įvykusio metinio sausio mėnesio indeksavimo.
Ministerija pabrėžia, kad tikslus kiekvieno asmens padidėjimas bus apskaičiuotas individualiai, tačiau žemiau pateikiama orientacinė skaičiavimų lentelė pagal ministerijos prognozes. Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu.
Galimi atidėjiniai ir techniniai sprendimai
Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data. Papildomas indeksavimas viduryje metų reikalauja operatyvaus „Sodros“ informacinių sistemų perprogramavimo. Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai.
Taip pat skaitykite: Statistinis socialinės paramos palyginimas Lietuvoje
Kaip pokyčiai veikia skurstančius pensininkus ir šalpos pensijas
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad asmenims, gaunantiems šalpos pensijas, šis konkretus įstatymo pakeitimas gali turėti mažesnę įtaką, nes jų išmokos susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris dažniausiai keičiamas nuo kalendorinių metų pradžios. Apie skurstančiųjų pensininkų problemą kalbama daug, užsimenama, kad sprendimas didinti pensijas nuo perviršio neatsilieptų taip stipriai skurstantiems, kaip tiems, kurie gauna didžiausias pensijas.
Reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje yra socialinės apsaugos sistema ir pensijų sistema, arba išmokų sistema. Jeigu žmogus gauna mažas pajamas, įsijungia ir socialinės apsaugos sistema: tai yra kompensacija už vandenį, kompensacija už šildymą, dar kitokios išmokos - visa tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, valstybė apie tai galvoja ir visi šie dydžiai yra indeksuojami. Be to, bazinė pensija tikrai bus didinama, tai jau įdėta į indeksavimą.
Praktiniai pastebėjimai iš politikų ir ekspertų
„Tai nėra masinis ar dramatiškas pokytis“, - teigė G. Bendrai šiai reformos krypčiai pritariame, tikrai yra gerų dalykų, kurie mažintų socialinį neteisingumą. Taip pat atsirastų daugiau lėšų biudžete, - žurnalistams po susitikimo su G. Palucku pirmadienį sakė A. Prielaidos, jei (..) sumos būtų skiriamos ne tik gynybai, bet ir socialinei apsaugai, kad ilgainiui būtų galima mažinti skurdo riziką. Pasak A., pensininkai yra nuolatiniame skurde ir tas labai aiškiai atsispindi ir statistikoje.
DIENOS PJŪVIS. Kaip vertinti Nausėdos pasiūlymus dėl šeimų ir pensijų – tai popsas ar ne?
Finansiniai šaltiniai: „Sodra“, perviršiai ir alternatyvos
Nors politinė valia didinti pensijas yra stipri, ekonomistai įspėja apie ilgalaikį fiskalinį spaudimą. Prezidentas siūlo pensijų kėlimą iš „Sodros“ perviršio. „Sodros“ rezervas yra formuojamas tik iš pačios „Sodros“ biudžeto ir perviršio. Perviršis paskutinius du metus buvo 700 mln. Aš tai matau čia ne tiek kažkokio stebuklo, bet tai yra planavimo klausimas. Tu visada gali vidurkį šiek tiek didesnį padaryti ir perviršio gali neturėti, nes tai bus pilnos „Sodros“ pajamos ir gali suplanuoti didesnį pensijų didinimą ir bus išlaidos, bet visada visos vyriausybės daro biudžetus su rezervu.
A. Sysas: Galima tiesiog statyti spėjimus: o kiek gi žmonių pasitrauks ir kokia suma papildomai ateis į „Sodrą“? Ji gali būti nuo euro iki milijono. Aš tik spėlioju - iki milijardo tikrai nesieks, bet milijonais tikrai gali būti. Ekspertai sako, kad 40 proc. žmonių gali pajudėti, tai tų 40 proc. žmonių įmokos, kurią už juos įmoka valstybė ir „Sodra“, grįžtant į „Sodrą“, ar tai gali būti planinės, ar tai bus perviršis?
Taip pat skaitykite: Kartų Skirtumai Socialiniuose Tinkluose
Antros pakopos pensijų naudojimo galimybės
M. Lingė: Antros pakopos pensijų pinigai, ko gero, yra visai kitas žanras - jis turės labai skirtingus etapus. Matysime vieną efektą, kur žmonės pinigus deda ir kur jie nukeliauja: ar investicijoms į ateitį kitomis formomis, kaupti senatvei, ar vis dėlto trumpalaikiam vartojimui? Trumpalaikis ekonomikos pagyvėjimas, matyt, bus, tą matėme ir Estijoje, tačiau numatytas mechanizmas, kad ta valstybės dalis, kuri buvo skirta prisidėti prie kaupimo, grįžta į „Sodrą“.
A. Sysas: Jeigu valstybės pinigai grįžta, tai čia kaip „Sodros“ papildomas finansavimas, bet žmonių įmokos, kurias mokėjo iki 2019 metų, ir buvusi sumažėjusi pensija dabar bus atstatyta. Jų pensija automatiškai mažėjo dėl to, kad dalis lėšų buvo pervedama į antrą pensijų pakopą. Šie žmonės „Sodrą“ išlošė, jau Mindaugas minėjo, kad vartojimas šiek tiek gali padidėti.
Pensijų skyrimo tvarkos keitimai: pavėlavusių kreipimosi problema
Prieš kurį laiką Seimas pradėjo svarstyti kelių parlamentarų registruotas įstatymo pataisas. Jomis siūloma keisti pensijų skyrimo tvarką, kai dėl jos žmogus kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad tokiais atvejais pinigus žmonės praranda. Pavyzdžiui, jei atšventęs pensinio amžiaus gimtadienį žmogus į „Sodrą“ kreipiasi praėjusius 13 mėnesių, tuomet jis praranda 1 mėnesio pensiją.
Svarstomomis pataisomis siūloma atsisakyti tokios tvarkos ir nustatyti, kad pavėlavus kreiptis pensijos, pinigai nebūtų prarandami. Minėtomis pataisomis Seimo nariai siūlo ne tik atsisakyti pensijų mažinimo vėluojant jų paprašyti. Kitas jų siūlymas - nustatyti, kad tokiais atvejais pavėlavimas paprašyti pensijos būtų prilygintas prašymui pensiją atidėti.
Atidėjimo mechanizmas ir ribos
Pagal dabartinę tvarką, paprašius pensijos mokėjimą atidėti, būsima senatvės pensija didėja po 8 proc. už kiekvienus atidėtus metus. Tačiau atidėjimas galimas ne daugiau kaip 5 metams. Taigi, atidėta pensija negali padidėti daugiau kaip 40 proc. Vis dėlto naujomis įstatymo pataisomis Seimo nariai nori panaikinti ir šį ribojimą. Paprastai kalbant, jeigu jos būtų priimtos, tuomet pensijos atidėjimo terminui nebūtų taikoma 5 metų riba.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Lietuvoje
Teikdama Vyriausybės išvados projektą dėl minėtų pataisų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, kiek maksimaliai didėtų pensija ją atidedant. Priešingu atveju, anot ministerijos, tai reikštų, kad asmenims, kurie pavėluotai kreiptųsi dėl senatvės pensijos skyrimo, ji galėtų būti didinama už visą laiką po 1995 m. sausio 1 d. Pavyzdžiui, asmenims galėtų būti taikomas atidėtas senatvės pensijos skyrimas už 31 atidėtus metus, tokiu atveju padidinant senatvės pensiją iš viso 248 proc.
Palyginimas su kitomis ES šalimis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pastebi, kad Lietuvoje taikomas senatvės pensijos padidinimo, pasibaigus jos skyrimo ar mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, procentas yra vienas didesnių visoje ES. Kaip minėta, Lietuvoje atidėtos pensijos padidinimas ribojamas 40 proc. Kitose šalyse esą nustatyti tokie didinimo procentai: Austrijoje - 5,1 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 15,3 proc.; Kroatijoje- 5,4 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 27 proc.; Kipre, Vokietijoje, Slovakijoje ir Čekijoje - 6 proc. už kiekvienus metus.
| Šalis | Padidinimo procentas už metus | Maksimalus padidinimas |
|---|---|---|
| Lietuva | 8% | 40% |
| Austrija | 5.1% | 15.3% |
| Kroatija | 5.4% | 27% |
| Kipras | 6% | Nėra duomenų |
| Vokietija | 6% | Nėra duomenų |
| Slovakija | 6% | Nėra duomenų |
| Čekija | 6% | Nėra duomenų |
Praktinė informacija gaunantiems pensijas
Pensija paprastai vadinama senatvės pensija arba valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) pensija. Tai yra fiksuota pinigų suma, kuri kas mėnesį mokama pensijos gavėjui. „Sodra“ moka ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijas. Be to, kai kuriems gyventojams priklauso valstybinės pensijos, mokamos ne iš „Sodros“, bet valstybės biudžeto.
Ką svarbu žinoti ruošiantis pensijai: Nuo 2026 m. Lietuvoje ir vyrai, ir moterys senatvės pensiją gali gauti sulaukę 65 metų. Toks yra pensinis amžius ir moterims ir vyrams. Jei žmogus nedirba ir neturi pajamų, likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, jam gali būti skiriama išankstinė senatvės pensija. Tačiau ji mažinama po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki pensinio amžiaus.
Svarbu žinoti, kad pensija skiriama ir mokam tik tuo atveju, jeigu žmogus dėl jos pateikia prašymą „Sodrai“. Tą galima padaryti internetu arba užsukus į „Sodros“ skyrių. Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau. Jei kreipėtės vėliau, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos.
Mažiausios pensijos ir priemokos
Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Jei žmogus nėra sukaupęs minimalaus stažo, jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija. 2026 m. jos dydis yra 261 euras per mėnesį. Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už minimalių vartojimo poreikių dydį (MVPD), mokama priemoka iki jo. Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su MVPD, kuris 2026 m. yra 468 eurai.
Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo. Pvz., jei pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 38 eurų, kad suma būtų 468 eurai (1 MVPD). Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2026 m. yra 327,91 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro.
Kiti socialinių išmokų pavyzdžiai ir didėjimai nuo 2026 m.
Nuo šių metų sausio 1 d. visoje Lietuvoje didėja socialinės išmokos gyventojams. Vienas svarbiausių pokyčių - didėjantys vaiko pinigai. Nuo šiol kiekvienam vaikui kas mėnesį bus mokama 129,50 euro. Auga ir papildoma išmoka vaikui. Didėja ir kitos šeimoms svarbios išmokos. Vienkartinė išmoka gimus ar įvaikinus vaiką auga nuo 770 iki 814 eurų, o nuo birželio mėn. - iki 1 036 eurų.
Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, nuo 2026 m. birželio 1 d. keičianti pavadinimą į išmoką vaiko priežiūrai (periodinė išmoka), didės nuo 420 iki 444 eurų per mėnesį. Globos (rūpybos) išmokos priklausomai nuo vaiko amžiaus ar neįgalumo sieks 481 euro per mėnesį bei globos (rūpybos) tikslinis priedas didės iki 296 eurų per mėnesį.
Praktiniai pavyzdžiai pensijų padidėjimo dydžių
Šiomis dienomis gyventojai sulauks didesnių pensijų. Pavyzdžiui, žmogus, gavęs 200 eurų pensiją gruodį, sausį jau turėtų gauti 215 eurų. 300 eurų pensija padidės iki 322 eurų. 400 eurų pensija sausį pasieks 430 eurų. Nuo šių metų „Sodra“ iš savivaldybių perima šalpos pensijų mokėjimą.
Kas toliau: Seimo ir Prezidento žingsniai
Jei Seimas šiandien, kaip prognozuojama, priims pataisas, dokumentas keliaus ant Prezidento Gitano Nausėdos stalo. Prezidentas turi 10 dienų pasirašyti įstatymą arba jį vetuoti. Atsižvelgiant į tai, kad šalies vadovas ne kartą pasisakė už spartesnį pensijų didinimą, veto tikimybė yra minimali. Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą.
Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų priimti nutarimą dėl išvados ir ją teikti Seimui dėl kitų svarstytinų pataisų, pavyzdžiui, pensijų skyrimo tvarkos pakeitimų. Tokiu būdu bus sprendžiami tiek vidutiniai pensijų didinimai nuo perviršio, tiek administraciniai klausimai dėl pavėlavusių kreipimųsi dėl pensijų.