Nuo 2026 m. pradžios daugiau kaip 1,4 mln. šalies gyventojų atsivers naujos pasirinkimo galimybės dėl II pensijų pakopos, bet tuo pačiu metu teks prisiimti ir didesnę atsakomybę dėl savo ateities. Nuo dabar padaryto pasirinkimo gali priklausyti, kaip atrodys mūsų ateitis vyresniame amžiuje. Skaičiavimai rodo, kad ji, priklausomai nuo tolesnės kaupimo formos, gali būti labai skirtinga.
Nauji pasirinkimai ir jų reikšmė
Šių metų vasarą „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šiuo metu aktyvių veiksmų dėl kaupimo II pensijų pakopoje ketina imtis bent 2 iš 5 jos dalyvių. Dažniau svarstoma atsiimti visas lėšas ir nutraukti kaupimą visiškai, rečiau - atsiimti dalį sukauptų lėšų. Be to, gyventojams atsiveria ne tik šios dvi galimybės - jie taip pat gali atsiimti lėšas ir vėl pradėti kaupti iš naujo II pakopoje, nukreipti visas ar dalį atgautų lėšų į III pakopos pensijų fondą, kitą taupymo ar investavimo įrankį, taip pat sustabdyti kaupimą neribotam laikui, paliekant sukauptas lėšas dabartiniame fonde.
Galiausiai, svarbu pastebėti ir tai, kad pagrindinės kaupimo II pensijų pakopoje sąlygos nesikeičia - išlieka valstybės paskata, toliau taikomi palankūs valdymo mokesčiai, o investuotos lėšos valdomos taikant gyvenimo ciklo investavimo strategiją. Skaičiavimai parodo, kad tie, kurie tęs kaupimą ir nesiims jokių veiksmų, turėtų užsitikrinti geriausią finansinį rezultatą. Vis dėlto verta panagrinėti ir kitus pasirinkimus bei jų „kainą“ mūsų senatvei.
Kiek jau vidutiniškai sukaupta?
Norėdami išnagrinėti kiekvieno pasirinkimo finansinį rezultatą ateičiai, turime pasiremti aiškiai apibrėžtomis prielaidomis. Lietuvoje II pakopos sistema pradėjo veikti 2004 m., o per pastaruosius 20 metų buvo kelis kartus reformuota suteikiant daugiau lankstumo ir pasirinkimo galimybių kaupiantiesiems. Šiuo metu kaupiantieji nuo savo atlyginimo perveda 3 proc. ir papildomai gauna 1,5 proc. vidutinio atlyginimo dydžio valstybės paskatą. Kaip matysime vėliau, pastaroji itin svarbi galutiniam finansiniam kaupimo rezultatui.
Jei darome prielaidą, kad II pakopos pensijų fondų dalyvis prie sistemos prisijungė pačioje pradžioje ir visą laiką joje kaupė maksimalia apimtimi, šiandien tokioje pensijų fondo sąskaitoje turėtų būti sukaupta apie 18,7 tūkst. eurų. Ši suma gaunama įvertinus tai, kad per visą ligšiolinį kaupimo laikotarpį kaupiančiojo atlyginimas prilygo vidutiniam darbo užmokesčiui, o faktinė vidutinė metinė pensijų fondo grąža sudarė 7,25 procento.
Taip pat skaitykite: Ar gaunama bedarbio pašalpa sustabdžius IV?
Žvelgiant į ateitį, darome prielaidą, kad šiandien tokiam dalyviui iki pensijos dar likę 23 metai. Kuo galėtų virsti dabartinė suma esant 4,8 proc. tikėtinai vidutinei metinei grąžai, o vidutiniam atlyginimui kasmet paaugant po 4 procentus?
Kaupiant toliau - skaičiai ir scenarijai
Jei kaupiantysis nusprendžia nieko nekeisti ir tęsti kaupimą, tai atsižvelgus į minėtas prielaidas, laikotarpio pabaigoje jo pensijų fonde galėtų būti sukaupta daugiau kaip 130 tūkst. eurų. Vadinasi, dabartinė lėšų suma išaugs apie 7 kartus. Pagal dabartinę anuitetų apskaičiavimo metodiką, tokia suma galėtų virsti apie 590 eurų per mėnesį siekiančia išmoka.
Kaip galutinį rezultatą galėtų paveikti dalies lėšų atsiėmimas? Skaičiavimai rodo, kad poveikis būtų mažesnis nei galima manyti iš pirmo žvilgsnio. Atsiėmus ketvirtadalį lėšų (kurios neviršija paties dalyvio įmokų), „nuostolius“ būtų galima atstatyti per 2-3 metus ir toliau auginti finansinį turtą. Per ateinančius dešimtmečius galima sukaupti beveik 117 tūkst. eurų siekiančią sumą, kuri užtikrintų apie 530 eurų per mėn. sudarančią anuiteto išmoką. Vadinasi, atsiėmus ketvirtadalį lėšų dabar, tačiau aktyviai kaupiant toliau, galutinė išmoka bus mažesnė apie 10 procentų.
Net tuo atveju, jei dabar nusprendžiama atsiimti sukauptas lėšas, t. y. savo įmokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, bet pradėjus kaupti II-oje pakopoje iš naujo, ateinantys keli dešimtmečiai nuoseklaus kaupimo vis tiek padės pasiekti gana neblogą rezultatą - galutinė suma siektų apie 76 tūkst. eurų. Tokia suma turėtų užtikrinti apie 340 eurų per mėn. siekiančią anuiteto išmoką.
Prasčiausią rezultatą, neįskaitant visiško pasitraukimo, lemtų įmokų mokėjimo sustabdymas ir fonde paliktos lėšos. Nepervedant naujų įmokų, kaupiama suma per kelis dešimtmečius padidėtų apie 2,5 karto ir sudarytų beveik 55 tūkst. eurų. Tai galėtų virsti apie 250 eurų per mėnesį siekiančia anuiteto išmoka. Tai parodo, kad reguliarios tolesnės įmokos nuo atlyginimo yra itin svarbios kuo geresniam galutiniam rezultatui.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie pensijų kaupimo stabdymą
Visiškai nutraukus kaupimą būtų galima atsiimti apie 12 tūkst. eurų. Tačiau išleidus šias lėšas dabarties poreikiams, ateityje reikės pasikliauti tik valstybės mokama pensija, kuri šiuo metu tenkintų tik kas dešimtą šalies gyventoją.
Lėšų perkėlimas į III pakopą ir kitos alternatyvos
Maždaug kas antras iš II pensijų pakopos ketinantis pasitraukti žmogus teigia, kad lėšas senatvei ketina taupyti ar investuoti savarankiškai. Tam yra daugybė būdų ir įrankių, visų jų privalumų ir apribojimų bei tikėtinų rezultatų čia apžvelgti tikrai nepavyks. Bet pažiūrėkime į labiausiai tikėtiną alternatyvą - III pakopos pensijų fondus.
Jei atsiimtas lėšas gyventojas nuspręstų perkelti į III pakopos pensijų fondą ir į jį kas mėnesį pervestų 3 proc. nuo savo atlyginimo, per ateinančius du dešimtmečius jis sukauptų kiek daugiau nei 90 tūkst. eurų. Galutinė suma būtų apie 40 tūkst. eurų mažesnė nei aktyviai kaupiant II pensijų pakopoje dėl 2 priežasčių - atsiimtos mažesnės sumos ir valstybės paskatos nebuvimo.
Jei atsiimtą sumą gyventojas tiesiog paliktų III pensijų pakopos fonde, ji per du dešimtmečius galėtų išaugti iki 37 tūkst. eurų. Vadinasi, tai finansiškai prastesnis rezultatas negu tada, kai pinigai paliekami II pakopos pensijų fonde.
Kalbant apie kitas investavimo formas - jų grąža turėtų būti gerokai didesnė už vidutinę pensijų fondų grąžą, kad ilgainiui būtų galima pasiekti panašius rezultatus. Be to, kitų formų investicijoms gali būti taikomi gyventojo pajamų mokesčiai, ką taip pat reikėtų įskaičiuoti į galutinį rezultatą. Todėl III pakopa ar kitos investavimo priemonės nėra alternatyva - tai kaupimą II pensijų pakopoje sustiprinantys finansiniai instrumentai.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymo pasekmės ir investicijų duomenų analizė
Paveldimumas - kas nutinka sukauptoms lėšoms?
Tiek įtrauktiems į II pakopos pensijų kaupimą, tiek svarstantiems kaupti III pensijų pakopoje savarankiškai kyla nemažai klausimų. Vienas iš jų - kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos. I pakopos (šioje sistemoje dalyvauja kiekvienas dirbantysis) pensija, nėra paveldima. Tačiau valstybės institucijos skaičiuoja, kad sulaukę pensinio amžiaus galime tikėtis tik maždaug 30 proc. Dėl šios priežasties visi dirbantieji iki 40 metų įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimo sistemą.
Jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra paveldimos. III pakopoje gyventojai lėšas gali kaupti savarankiškai. Valstybė skatina šį kaupimą įmokoms suteikdama gyventojo pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Kiekvienais kaupimo metais galima susigrąžinti sumą, siekiančią iki 20 proc. III pensijų pakopoje sukauptos lėšos yra paveldimos.
Sulaukus pensijos, sukauptas turtas ar jo dalis išmokama priklausomai nuo sukauptos sumos ir išmokų būdo. Jei antroje pakopoje sukaupta lėšų suma neviršija 5 tūkst. eurų, sulaukus pensinio amžiaus visi sukaupti pinigai yra išmokami vienu metu. Sukaupus 5-10 tūkst. eurų, lėšos išmokamos periodinėmis išmokomis iki sukaks 85 metai. II pakopoje kaupiančiam asmeniui sukaupus daugiau nei 10 tūkst. eurų ir sulaukus pensinio amžiaus, yra įsigyjamas anuitetas. Standartinį pensijų anuitetą pasirinkusiems gyventojams stabilios išmokos bus mokamos iki gyvenimo pabaigos.
Anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirenkamas tuo atveju, kai norima užtikrinti dalinį pensijos paveldimumą. Išmokama mėnesinė išmoka bus kiek mažesnė nei standartinio anuiteto. Atidėtasis anuitetas įsigyjamas už dalį sukauptos sumos. Asmeniui, sulaukusiam pensinio amžiaus, pensijų fondai mokės periodines pensijos išmokas, o pensijų anuiteto išmokos bus mokamos tik jam sulaukus 85 metų amžiaus. Pasirinkus šį anuiteto tipą, paveldima likusi neišmokėta periodinių išmokų lėšų dalis iki 85-ojo gimtadienio.
Be to, svarbu žinoti, kad sulaukęs pensinio amžiaus, asmuo turi teisę atidėti išmokų pradžią. T.y. jis gali neskubėti išsimokėti sukauptos sumos, jei turi pakankamai lėšų pragyvenimui.
Praktiniai patarimai renkantis
- Atminkite, kad pagrindinė vertė - valstybės paskata (1,5 proc.) ir nuolatinės įmokos: jos ženkliai gerina galutinį rezultatą.
- Jei svarstote atsiimti dalį lėšų, apskaičiuokite, kokią sumą turite atstatyti per artimiausius metus, kad ilgalaikiai nuostoliai būtų minimalūs.
- Perkėlimas į III pakopą gali būti prasmingas papildomai aprūpinant senatvę, tačiau vien tik III pakopa paprastai nesuteiks tokio pat rezultato kaip tęstinis kaupimas II pakopoje dėl valstybės paskatos stokos.
- Apsvarstykite anuiteto rūšis: standartinis anuitetas - stabilumas iki mirties; anuitetas su garantuotu laikotarpiu arba atidėtasis anuitetas - dalinis paveldimumas.
- Jei turite individualią situaciją (sveikatos rizikos, šeimos sudėtis), pasitarkite su finansų patarėju dėl tinkamiausio sprendimo.
Trumpa lentelė - apibendrinti scenarijai ir galimos mėnesio išmokos
| Scenarijus | Sukaupta per 23 m. (apytiksl.) | Galima mėnesio anuiteto išmoka |
|---|---|---|
| Tęsti kaupimą (be pokyčių) | ~130 000 € | ~590 €/mėn. |
| Atsiimti 25% ir tęsti kaupimą | ~117 000 € | ~530 €/mėn. |
| Visiškai atsiimti ir pradėti kaupti iš naujo | ~76 000 € | ~340 €/mėn. |
| Sustabdyti įmokas, palikti lėšas fonde | ~55 000 € | ~250 €/mėn. |
| Nutraukti kaupimą ir atsiimti viską dabar | ~12 000 € (išmokama dabar) | Valstybės pensija (be papildomų įnašų) |
Aišku, kiekvieno situacija skirtinga, todėl ir galutinį pasirinkimą gali nulemti ne tik finansiniai skaičiavimai. Tačiau jie parodo svarbiausią dalyką - jei norime finansiškai geriau aprūpintos senatvės, jai turime aktyviai ruoštis patys.