Daugeliui privačiuose pensijų fonduose kaupiama pensija atrodo kaip tolimos ateities garantija, tačiau praktika rodo, kad šios lėšos yra aktualios ir santuokos nutraukimo bylose. Nors dažnam karjerą tik pradedančiam žmogui pensija atrodo nesuvokiamai toli, būtent tada padaryti sprendimai gali lemti finansinę padėtį brandžiame amžiuje.
Ką reiškia kaupti II ir III pensijų pakopose ir kas gali dalyvauti
II ir III pakopos yra skirtos kaupti pensijai, tačiau tikrai skiriasi viena nuo kitos. II pakopoje pinigus galima pasiimti tik išėjus į pensiją (mirties atveju pinigus paveldi artimieji), o III pakopa - savanoriškas taupymas, žmogus moka tiek, kiek jis nori ir gali mokėti, beto, gali bet kada panorėjęs išsiimti pinigus. II pakopoje valstybė skatina kaupti, prisidėdama iki 17 Eur/mėn, jei žmogus kaupia maksimaliai, o III pakopoje valstybės paskata kaupti pensijai yra gyventojų pajamų mokesčio lengvata (galimybė susigrąžinti iki 20 proc.).
Įmoką į II pakopos pensijų fondus sudaro pensijų kaupimo dalyvių dalis nuo atlyginimo, o valstybė, skatindama kaupimą, prisideda lėšomis iš valstybės biudžeto. Dalyvauti valstybinio privalomo socialinio draudimo sistemoje - kiekvieno piliečio pareiga, užtikrinanti bazinę senatvės pensiją, o kaupimas privačiuose pensijų fonduose - papildoma galimybė sukaupti didesnę senatvės pensiją.
Ar individualios veiklos vykdytojai (įskaitant pensininkus) gali kaupti pensijai?
Palyginti su daugiau kaip 1 mln. etatinių darbuotojų, savarankiškai besidarbuojančių žmonių Lietuvoje yra sąlyginai nedaug - jų šiemet trečiąjį ketvirtį buvo 53,6 tūkst. Savarankiškai dirbti renkasi ne tik kūrybinių profesijų atstovai - lanksčios, neįpareigojančios darbo formos dažnai pageidauja ir kitų sričių atstovai. Žmonėms, kurie dirba su IVP arba VP, 3 proc. II pakopoje nėra galimybės anksčiau panaudoti sukauptų lėšų, tad visos jos tikrai sukaupiamos pensijai.
Dažniausiai dirbantys su IVP ir VP mokesčius moka nuo minimalios algos dydžio arba dar mažiau, todėl jų dalis į pensijų fondą būna mažesnė nei valstybės dalis. Apskritai, II pakopa labai apsimoka vidutinį arba mažesnį nei vidutinį atlyginimą gaunantiems asmenims. Žmonėms, kurie dirba su IVP ar VP, rekomenduojame kaupti III pakopos fonduose, kur jie gali savarankiškai taupyti ateičiai, pervesdami savo pasirinktą sumą.
Taip pat skaitykite: Stažas dirbant pagal pažymą
Mokestiniai niuansai pensininkams vykdantiems individualią veiklą
Pensinio amžiaus žmonėms, užsiimantiems individualią veikla pagal pažymą ar verslo liudijimu, taikomos palankios mokestinės sąlygos. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, sukakus pensijos amžių, nereikia mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų. Jei asmuo yra draustas valstybės lėšomis iš VLK, papildomai nereikia mokėti ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. Verslo liudijimo atveju PSD mokama tik už faktiškai vykdytos veiklos dienas.
Jei norima įgyti papildomo stažo - galima savanoriškai mokėti VSD įmokas. Kaip aiškina VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas Martynas Endrijaitis, darbas pagal individualios veiklos pažymą pensijų socialinio draudimo prasme prilyginamas darbui pagal darbo sutartį: „Jei per metus sumokama įmoka „Sodrai“ nuo 12 minimalių mėnesinių atlyginimų ar didesnės sumos, įskaitomas vienerių metų stažas. Jei sumokama nuo mažesnės sumos - įskaitoma proporcingai mažiau. Nemokant VSD įmokų, stažas apskritai neskaičiuojamas.“
Pavyzdžiui, 2025 m. minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra 924 eurų (ant popieriaus), tad 12 MMA per metus sudaro 11 088 eurus. Jei pensininkas vykdydamas individualią veiklą per metus sumoka VSD įmokas nuo tokios ar didesnės sumos, jam įskaitomas vienerių metų stažas. Jei įmokos sumokėtos nuo 5 544 eurų, įskaitomas pusmetis stažo.
Ar papildomos pajamos iš individualios veiklos mažina pensiją?
Senatvės pensijos dydis Lietuvoje nuo papildomų pajamų, gautų iš individualios veiklos ar verslo liudijimo, paprastai nesumažėja. Tai reiškia, kad pensininkas gali gauti ir pensiją, ir uždarbį vienu metu. Tačiau jei asmuo vykdydamas veiklą moka VSD įmokas - šios įmokos prisideda prie papildomo stažo ir gali turėti teigiamos įtakos būsimiems pensijos perskaičiavimams, t. y. kuo didesnės įmokos, tuo didesnė įtaka pensijos dydžiui.
Kaip aiškina VU docentas Martynas Endrijaitis, ši praktika turi tiesioginę naudą: „Pensijų gavėjams, kurie įgyja papildomą pensijų draudimo stažą, pensijos dydis kasmet atnaujinamas, įvertinant praėjusiais metais įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Naujai apskaičiuota pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip liepos mėnesį, o susidaręs skirtumas už laikotarpį nuo sausio 1-osios išmokamas kartu.“
Taip pat skaitykite: Individuali veikla: PSD ir VSD įmokų gairės
Svarbūs teisiniai aspektai: privačių pensijų fondų lėšos ir santuokos nutraukimas
Vis dėlto privataus pensijų fondo lėšos ne visada laikomos bendru turtu. Jos gali būti pripažįstamos sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu sutuoktinis santuokos nutraukimo byloje įrodo, jog įmokas atliko iš asmeninių lėšų. Pavyzdžiui, jei sutuoktinis paveldėjo ar jam buvo padovanota tam tikra pinigų suma, kurią jis įnešė į privatų pensijų kaupimo fondą, šios lėšos gali būti pripažintos asmenine nuosavybe.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nedetalizuojama, kas sudaro pusę pensijų fondo, ar tai yra bendra vertė sukaupto pensijų fondo, ar sukauptų pensijų fondo vienetų kiekis ir pan. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į Pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis pensijų fondo bendrojoje nuosavybėje nustatoma pagal jo pensijos sąskaitoje įrašytų pensijų fondo vienetų skaičių.
Paprastai pensijų kaupimo sutartis santuokos nutraukimo atveju nėra nutraukiama, o ir lėšas iš sukaupto privataus pensijų kaupimo fondo, priklausomai nuo pasirinktos pensijų kaupimo pakopos ir sutarties sąlygų, asmuo faktiškai galės gauti tik sulaukęs senatvės pensijos amžiaus.
Dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui atitenka namas, kitam - automobilis ir butas. Galimybės pensijų fonde sukauptas lėšas padalinti natūra įstatymas nenumato. Visgi nepaisant to, kad privačiuose pensijų fonduose sukauptų lėšų negalima padalyti natūra, tai nereiškia, jog jos negali būti vertinamos kaip dalintinas turtas. Įstatymas nedraudžia santuokos nutraukimo byloje pripažinus kiekvieno iš sutuoktinių teisę į pusę kito sutuoktinio pensijų fonde santuokos metu sukaupto pensijų fondo, priteisti atitinkamą kompensaciją pinigine išraiška pagal tame fonde sukauptų pensijos vienetų vertę.
Svarbu nepamiršti, kad ne visos sutuoktinių privačiuose pensijų fonduose esančios lėšos yra sukauptos tik iš sutuoktinių lėšų. Taip pat už kiekvieną dalyvį II pensijų kaupimo pakopoje papildoma pensijų įmoka pervedama iš valstybės biudžeto lėšų. Ši dalis nėra traukiama į dalintino turto masę.
Taip pat skaitykite: Individualios veiklos mokesčiai ir Sodra
Nors santuokos nutraukimo byloje turi būti padalintas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, neretai pamirštama padalinti privačiuose pensijų fonduose sukauptas lėšas. Jei po santuokos nutraukimo paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir atnaujinus santuokos nutraukimo bylą prašyti padalinti likusį nepadalintą turtą.
Tam, kad išvengtų šių ginčų, sutuoktiniai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu, gali aiškiai įtvirtinti, kad privačiame pensijų kaupimo fonde sukauptos lėšos po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe.
Kas nutinka sukauptoms lėšoms, jei žmogus miršta arba išeina į pensiją
Jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra paveldimos. Sulaukus pensijos, sukauptas turtas ar jo dalis išmokama priklausomai nuo sukauptos sumos ir išmokų būdo. Jei antroje pakopoje sukaupta lėšų suma neviršija 5 tūkst. eurų, sulaukus pensinio amžiaus visi sukaupti pinigai yra išmokami vienu metu. Sukaupus 5-10 tūkst. eurų, lėšos išmokamos periodinėmis išmokomis iki sukaks 85 metai.
II pakopoje kaupiančiam asmeniui sukaupus daugiau nei 10 tūkst. eurų ir sulaukus pensinio amžiaus, yra įsigyjamas anuitetas. Standartinį pensijų anuitetą pasirinkusiems gyventojams stabilios išmokos bus mokamos iki gyvenimo pabaigos. Anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirenkamas tuo atveju, kai norima užtikrinti dalinį pensijos paveldimumą. Išmokama mėnesinė išmoka bus kiek mažesnė nei standartinio anuiteto. Atidėtasis anuitetas įsigyjamas už dalį sukauptos sumos.
Be to, svarbu žinoti, kad sulaukęs pensinio amžiaus, asmuo turi teisę atidėti išmokų pradžią. T. y. jis gali neskubėti išsimokėti sukauptos sumos, jei turi pakankamai lėšų pragyvenimui.
Praktiniai patarimai savarankiškai dirbantiems ir pensininkams apie kaupimą pensijai
- Jei tik yra galimybė, visada sakau - kaupkite, nes pinigų ateityje tikrai prireiks.
- Net ir negaunant pastovių pajamų, reikėtų vadovautis „50-30-20“ taisykle, kuomet 50 proc. gaunamų pajamų turėtų būti panaudojamos būtinosioms išlaidoms, 30 proc. - kintančioms išlaidoms, o 20 proc. skirti taupymui ir investavimui.
- Dažnai savarankišką veiklą pasirinkusiems asmenims priskaičiuojama perpus mažiau stažo nei dirbantiems pagal darbo sutartį. Tai reiškia, kad norint sukaupti būtiną stažą žmogui reiktų dirbti ilgiau.
- Rekomenduojama atsidėti nuo 10 proc. pajamų taupymui ir investavimui; kaupti III pakopoje jei nėra galimybės ar pageidavimo dalyvauti II pakopoje.
- Pasirūpinkite tvarkinga apskaita nuo pirmos dienos - tai palengvins metinės deklaracijos pateikimą ir mokesčių sumokėjimą.
Populiariausios individualios veiklos sritys vyresnio amžiaus žmonėms
Pensinio amžiaus žmonės, nusprendę imtis individualios veiklos ar verslo liudijimo, dažniausiai renkasi sritis, kuriose jau turi patirties arba gali pritaikyti ilgus metus kauptus įgūdžius. Tarp populiariausių - įvairūs amatai (siuvimas, mezgimas, medžio dirbiniai), smulkios remonto paslaugos, sodininkystė ir daržininkystė, taip pat paslaugos, susijusios su rankdarbiais ir kūryba. Dalis senjorų renkasi prekybą mugėse ar internetu, o kiti teikia paslaugas pagal savo profesinę patirtį, pavyzdžiui, buhalteriją, konsultacijas, vertimus.
| Veiklos sritis | Kodėl patraukli | Dažniausia forma |
|---|---|---|
| Rankdarbiai ir amatai | Monetizuoti hobį, nereikia didelių investicijų | Prekyba mugėse, internetu arba pagal užsakymą |
| Mažos remonto paslaugos | Remiasi praktine patirtimi, didelė paklausa bendruomenėse | Individuali veikla pagal pažymą |
| Sodininkystė, daržininkystė | Derina mėgstamą veiklą su pajamomis | Prekyba turguje ar pagal išankstinius užsakymus |
| Profesinės konsultacijos | Išnaudojamos sukauptos žinios ir reputacija | Individuali veikla pagal pažymą |
Praktiniai žingsniai pradedant individualią veiklą pensijoje
- Užsiregistruoti VMI ir gauti individualios veiklos pažymą - registracija yra nemokama.
- Pasirinkti veiklos rūšis ir atitinkamus EVRK kodus.
- Susipažinti su metiniu pajamų limitu ir galimu PVM registracijos privalumu.
- Tvarkyti apskaitą nuo pirmos dienos - naudoti patogias priemones, pvz., „Sąskaita123“.
- Apsvarstyti VSD mokėjimo galimybes, jei norima kaupti papildomą pensijų stažą.
- Planuoti reklamos ir klientų paieškos žingsnius - socialiniai tinklai ir vietos bendruomenės gali padėti pritraukti užsakymus.
Dažnai kyla klausimas - kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos. I pakopos pensija nėra paveldima, tačiau II ir III pakopose kaupiamos lėšos paveldimos mirties atveju. Kol lietuviai iš naujo galvoja, kaupti II pakopos pensijų fonduose ar ne, užsienio šalyse žmonės sėkmingai papildomai taupo savo senatvei, nekeldami klausimų dėl II pakopos reikalingumo.
Šis birželis - paskutinis mėnuo, kai dar galima rinktis, ar toliau kaupti papildomai (arba pradėti kaupti anksčiau to nedariusiems), ar stabdyti kaupimą II pakopos pensijų fonduose. Nereiktų tikėtis, kad vien II pakopa išgelbės ir būsite turtingi: kuo daugiau pajamų šaltinių išėjus į pensiją asmuo turės, tuo geriau jam pačiam.
Tekstą parengė šeimos teisės srityje besispecializuojanti jaunesnioji teisininkė Viltė Račkauskaitė. Plačiau šią temą aptarė VU Teisės fakulteto ir Verslo mokyklos docentas Martynas Endrijaitis.