Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir buvęs šio komiteto pirmininkas, dabar narys Mindaugas Lingė. Apie skurstančiųjų pensininkų problemą kalbama daug, užsimenama, kad sprendimas didinti pensijas nuo perviršio neatsilieptų taip stipriai skurstantiems, kaip tiems, kurie gauna didžiausias pensijas. Kaip jūs galvojate ir kaip ruošiatės spręsti būtent skurstančiųjų problemą?
A. Sysas: Reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje yra socialinės apsaugos sistema ir pensijų sistema, arba išmokų sistema. Jeigu žmogus gauna mažas pajamas, įsijungia ir socialinės apsaugos sistema: tai yra kompensacija už vandenį, kompensacija už šildymą, dar kitokios išmokos - visa tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, valstybė apie tai galvoja ir visi šie dydžiai yra indeksuojami. Kadangi nuo Naujųjų metų dingsta PVM lengvata šildymui, tai galbūt didesnė dalis atsiras energetinio skurdo spąstuose, bet vėlgi, jau seniai priimtas įstatymas, kuris leidžia, jeigu viršija 20 procentų žmogaus pajamų, valstybė vėl kompensuoja, tai viskas yra įkalkuliuota. Dabar klausimas, kiek mes turime pinigų, tai yra kiek galime indeksuoti, ar daugiau, ar mažiau. Antra, bazinė pensija tikrai bus didinama, tai jau įdėta į indeksavimą. Grįžtant prie to, kad mažiausia pensija yra bazinė, mes atsisakėme pašalpos pensijų, sulyginome, apie tai galvoja visos Vyriausybės, ši taip pat, nebus taip, kad šis dydis nedidės. Dabar, kiek didės, reikia palaukti biudžeto skaičiavimų. Bus matyti, kaip planuojamas kitų metų biudžeto surinkimas, nes bazinei pensijai pinigai eina iš biudžetinės dalies. Per metus virš 2 mlrd. reikia šiai daliai finansuoti. Perviršis, kuris bus skirtas individualiai daliai, didina ir bendrąjį pensijos vidurkį, bet ir atstato šiek tiek teisingumą. Jeigu pasižiūrėti pakeitimo normą, tai jau ir šiandien pakeitimo norma tų, kurie gavo minimalią algą ar mažesnę, arba nedalyvavo, yra ir 60 proc., o tie, kas gavo didesnius atlyginimus ir mokėjo dideles įmokas į socialinį draudimą, jų pakeitimo norma nesiekia 35 proc. Reikia visą tai matyti, jeigu norime tvariai išlaikyti socialinį draudimą ir tie žmonės, kurie gauna dideles pajamas, norėtų mokėti visas įmokas, rodytų įmokas nuo visų pajamų, tai sistema turi atliepti, kad tie žmonės sulaukę pensinio amžiaus tikrai gaus didesnę pensiją negu tie, kurie nemokėjo arba mokėjo labai mažai - štai taip sukonstruota ši sistema. Nieko naujo čia nesugalvosime, dėl skurdžiausiai gyvenančiųjų socialinės apsaugos sistema veikia ir veiks prie visų Vyriausybių. Manau, čia yra mūsų ir Konstitucinė nuostata, kad bet kokiu atveju valstybė laiduoja tokiems žmonėms galimybę, kiek įmanoma, gyventi.
Ką pasakytumėte apie ilgalaikius „Sodros“ rezervo tikslus ir demografinę situaciją? Į senatvės pensiją išeina daug žmonių, o jaunų žmonių į darbo rinką neįsilieja pakankamai. Kaip žvelgtumėte į ateitį?
A. Sysas: Aš optimistiškai žvelgiu, nes jau 30 metų galiu pastebėti diskusijas apie „Sodros“ gyvenimą ir likimą. Buvau prie ištakų, kai buvo kuriami socialinio draudimo įstatymai, ir girdėjau, kokias prognozes kai kurie ekonomistai sakė, kas bus šiais metais ar dar prieš penkis metus. Jie piešė „Sodros“ ateitį labai tamsiomis spalvomis, netgi viena mūsų prezidentė sakė, kad tai yra supuvusi sistema ir todėl iš jos tikėtis šviesios ateities nereikia, bet gyvenimas parodė visiškai kitokius dalykus. Būtent „Sodros“ augimas - ir pensijų, ir rezervų - auga žymiai sparčiau negu visos kitos išmokų rūšys, trečia ar antra pakopa. Tikiuosi, kad taip nutiks ir ateityje. Sutinku, kad negalvoti apie tai būtų klaida ir siekti, kad rezervas būtų didesnis. Tai turbūt yra kiekvienos šalies ir Vyriausybės siekis, nes tai yra pinigai, kuriais gali pasinaudoti sunkiu momentu. Šiuo atveju, žiūrime į „Sodrą“ ir priimame įstatymus. Būtent šioje srityje turime daryti daug daugiau darbų, kad valstybinė socialinio draudimo sistema būtų kuo tvaresnė, kad pensijos būtų didesnės, todėl visi mano siūlymai yra nukreipti būtent į „Sodros“ stiprinimą. Pinigai turi būti nukreipti į dabartinius pensininkus, spręsti jų problemą šiandien, nes, kaip sakiau, skurdo lygis yra didelis. Apie šviesią ateitį galvojame, kiek galime, darome darbus, bet koncentruokimės spręsdami šios dienos žmonių problemas. Prezidentas siūlo pensijų kėlimą iš „Sodros“ perviršio. „Sodros“ rezervas yra formuojamas tik iš pačios „Sodros“ biudžeto ir perviršio. Teoriškai, ar yra įmanoma, kad antrosios pakopos pensijų pinigai ateityje būtų naudojami pensijų didinimui?
M. Lingė: Algirdas nukreipė žvilgsnį į pačią „Sodrą“, o ji ne visais laikais gerai gyveno. Kol valstybėje nebuvo priimtas sprendimas, kad bazinė pensija mokama jau iš biudžeto, deficitas buvo nepavejamas ir metai iš metų labai didelis, vėliau ji pradėjo vystytis visai kitu pagreičiu. Antros pakopos pensijų pinigai, ko gero, yra visai kitas žanras - jis turės labai skirtingus etapus. Matysime vieną efektą, kur žmonės pinigus deda ir kur jie nukeliauja: ar investicijoms į ateitį kitomis formomis, kaupti senatvei, ar vis dėlto trumpalaikiam vartojimui? Trumpalaikis ekonomikos pagyvėjimas, matyt, bus, tą matėme ir Estijoje, tačiau numatytas mechanizmas, kad ta valstybės dalis, kuri buvo skirta prisidėti prie kaupimo, grįžta į „Sodrą“. Tai, be abejo, yra „Sodros“ pastiprinimas. Aišku, galbūt trūksta iš valdančiosios daugumos tų paskatų, kurios skatintų kaupti bendrai antros pakopos sukauptas lėšas toliau, tik skirtingomis priemonėmis, o ne paleisti ranka į tokį, daug pagundų keliantį, pagyvenimą. Algirdai, jeigu žmonės išeis iš antrosios pakopos, nutrauks kaupimą ir ta dalis lėšų grįš į „Sodrą“, ar tie pinigai teoriškai, su Vyriausybės ir Seimo pagalba, būtų galima juos naudoti ir ateityje pensijų didinimui?
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimo naujienos
A. Sysas: Čia bus didžiausia užduotis visiems paskaičiuoti. Galima tiesiog statyti spėjimus: o kiek gi žmonių pasitrauks ir kokia suma papildomai ateis į „Sodrą“? Ji gali būti nuo euro iki milijono. Aš tik spėlioju - iki milijardo tikrai nesieks, bet milijonais tikrai gali būti. Aišku, ar jie bus biudžete preliminariai kažkiek paskaičiuota ir numatyta. Ekspertai sako, kad 40 proc. žmonių gali pajudėti, tai tų 40 proc. žmonių įmokos, kurią už juos įmoka valstybė ir „Sodra“, grįžtant į „Sodrą“, ar tai gali būti planinės, ar tai bus perviršis? Kitų metų perviršis bus labai įdomu pasižiūrėti, koks jis bus. Perviršis paskutinius du metus buvo 700 mln. Aš tai matau čia ne tiek kažkokio stebuklo, bet tai yra planavimo klausimas. Tu visada gali vidurkį šiek tiek didesnį padaryti ir perviršio gali neturėti, nes tai bus pilnos „Sodros“ pajamos ir gali suplanuoti didesnį pensijų didinimą ir bus išlaidos, bet visada visos vyriausybės daro biudžetus su rezervu. Kitais metais perviršis tikrai gali viršyti ir milijardą, sprendžiant iš to, kiek ateis dar papildomai, tada ir matysime. Dalis tų pinigų eis ir į rezervą, nes padidėja žmonių pensijos. Jeigu valstybės pinigai grįžta, tai čia kaip „Sodros“ papildomas finansavimas, bet žmonių įmokos, kurias mokėjo iki 2019 metų, ir buvusi sumažėjusi pensija dabar bus atstatyta. Jų pensija automatiškai mažėjo dėl to, kad dalis lėšų buvo pervedama į antrą pensijų pakopą. Šie žmonės „Sodrą“ išlošė, jau Mindaugas minėjo, kad vartojimas šiek tiek gali padidėti. Aš juokauju, kad „Topo centras“ turėtų užsakyti papildomų šaldytuvų ir televizorių, nes visi ekspertai sako, kad lietuviai iškart bėgs ir pirks, ne, aš manau, kad viskas bus normaliai. Visiškai visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Jeigu ministerijos prognozės išsipildys, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje kitąmet turėtų išaugti mažiausiai 61,5 euro. Tai yra kiek didesnis augimas, nei buvo galima numatyti vadovaujantis ankstesnėmis Finansų ministerijos prognozėmis. Pensijos Lietuvoje nuo 2025 m. Įstatymas numato - kasmet pensijos yra indeksuojamos, t. y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų šalies darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu. Pats jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų algų dydžio. Kuo daugiau žmonių dirba ir kuo jų atlyginimai didesni, tuo užmokesčio fondas didesnis ir tuo daugiau didinamos pensijos. Jos keliamos taip pat atsižvelgiant į „Sodros“ biudžeto rezultatą (pajamas ir išlaidas), vyresnių žmonių skurdo rizikos lygį ir vidutinės pensijos santykį su vidutine alga. Socialinio draudimo pensiją sudaro: a) bendroji dalis (ją lemia sukauptas stažas ir bazinė pensija); ir b) individualioji dalis ( ją lemia darbuotojo mokėtos įmokos). Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės ir našlių pensijos bazinis dydžiai, kurie taikomi skiriant pensijas, yra indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK).
Įstatymas numato, kad IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų. Atsižvelgdama į Finansų ministerijos paskelbtą naujausią Ekonominės raidos scenarijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad nuo 2025 m. pradžios pensijos gali didėti 10,32 proc. (anksčiau buvo numatomas 9,59 proc. augimas). „Sodros“ duomenimis, dabar vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 596,1 euro. Tiesa, buvo žadama, kad per visus šiuos metus vidutinė pensija bus 10 eurų didesnė ir sieks 605 eurus. Taip ar taip, vidutinė pensija gali siekti apie 657 eurus su papildomais indeksavimo efektais, kai kurioms išmokoms dar įtraukiant našlių ir vienišo asmens išmokas.
Be to, teko pastebėti ir papildomą pensijų indeksavimą bei perviršio grąžinimo mechanizmus: papildomas indeksavimas gali būti taikomas, kai vyresnių žmonių skurdo rizikos lygis išlieka didelis arba vidutinės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc. Naujausiais duomenimis, vyresnių žmonių skurdas yra didesnis, o vidutinė pensija vis dar nesiekia pusės vidutinės algos. Taigi, tikėtina, kad artėjant rinkimams bus būdas papildomai didinti pensijas, ypač tiems, kurių stažas yra didesnis arba kurie gauna didesnes pajamas.
Kaip skirta ir kada įsigalioja papildomas indeksavimas? Ministrų kabinetas teikia, o Seimas tvirtina, ir tada pradeda „Sodros“ techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu, o galimas papildomas priedas liepos mėnesiu gali būti išmokėtas kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, jei techniniai kliuviniai užtruktų.
Taip pat skaitykite: Kaip atsisakyti pensijų kaupimo?
Nuo birželio mėnesio Seimas pritarė pensijų papildomam indeksavimui 5 proc. Taip siekiama sušvelninti sparčiai augančias kainas ir užtikrinti didesnį socialinį atsparumą pažeidžiamioms grupėms. Vidutinė senatvės pensija nuo birželio didės maždaug 22 eurais ir sieks apie 482 eurus, o tiems, kurių stažas būtinas - apie 25 eurus iki 510 eurų. Taip pat didės ir išmokos netekus darbingumo, priklausomai nuo lygio, papildomai 10-21 eurą.
Be pensijų pokyčių, nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje didėja socialinės išmokos. Daugiau išmokų vaikams: vaikų pinigai dabar 129,50 euro per mėnesį, vienkartinės išmokos gimus ar įvaikinus vaiką didėja iki 814 eurų, o vienu metu gimus keliems vaikams - nuo 280 iki 296 eurų. Didėja ir išmokos besimokantiems ar studijuojantiems vaikų priežiūrai, globos išmokos, slaugos ir priežiūros išlaidų kompensacijos. Taip pat didėja materialinė parama žmonėms su negalia bei pažeidžiamoms šeimoms.
Apie pensijų skyrimo tvarkos pakeitimus svarstoma ir Seime: siūloma atsisakyti paskaičiuotų nuolaidų už pavėlavimą kreiptis dėl pensijos, arba bent jau įteisinti didesnį ilgio laikotarpį be rizikos prarasti dalį pensijos. Ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą augimo, kai pavėluotas prašymas gali padidinti pensiją nuo 8 iki 40 proc., priklausomai nuo uždelsto laikotarpio. Tačiau buvo ir nuomonių, kad ši riba turėtų būti perkeltina arba sumažinta, kad skaidriau atitiktų šiuolaikinės Lietuvos demografinius ir fiskalininius poreikius. Šalies ministrai įspėja dėl administracinės naštos ir siūlo grįžti prie subalansuotos tvarkos.
Pagal naujausią informaciją, Seimo sprendimai dėl papildomo indeksavimo įsigalios 2026 metais. Pirmą kartą papildomos išmokos paveiks tas kategorijas, kurios turi didesnį stažą ir laiką matuojančias pensijas. Tikslus dydis individualiai skaičiuojamas, tačiau ministerijų prognozės rodo galimą vidutinį augimą konkrečioms kategorijoms. Tai sudarys papildomą spaudimą biudžetui, kurį reikės subalansuoti su augančiais mokesčiais ir kitomis socialinėmis išmokomis.
| Rodiklis | Šaltinis | Prognozė/paaiškinimas |
|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija 2025 m. | Sodros duomenys | Aptarė prognozes; gali būti apie 596,1-657 eurų su indeksavimais |
| Papildomas indeksavimas 2026 m. | SSDT ir ministerijos | Skirtas pagal stažą ir išmokos rūšį; galimas 3-5% papildomas indeksavimas |
| Darbingumo netekimas (netekto darbingumo pensijos) | Ministerija | Didės 10-21 eurą priklausomai nuo lygio |
Specialiai aptariama, kad sexis įmonės trečios pakopos pensijų pinigai gali būti naudojami ateities pensijų didinimui, tačiau tai priklauso nuo valstybės politikos ir finansinio planavimo. Ekspertai pabrėžia, kad antros pakopos lėšos yra skirtingų etapų: kai kurios lėšos gali būti nukreiptos į investicijas į ateities pensijas, kitos - trumpalaikiam vartojimui ar grįžta į „Sodrą“ kaip papildomas finansavimas. Apskritai šiidaug susiduria su politiniais, demografiniais ir fiskaliniais iššūkiais.
Taip pat skaitykite: Liepos mėnesio pensijų reformos
Taip pat atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, Lietuva siekia 2030 m. pasiekti vidutinę senatvės pensiją, kuri sudarytų apie 50% vidutinio darbo užmokesčio į rankas. Nuo 2022-2024 metų buvo didinami projekto indeksavimo dydžiai, o per ankstesnius metus pensijų augimas buvo dviejų ir daugiau kartų per metais. Tam tikrais metais augimas siekė 12-17%, priklausomai nuo metų ir ekonominių sąlygų. Dabar prioritetas - tvarus socialinio draudimo finansavimas ir skaidrus perskirstymo mechanizmas, kuris užtikrintų, kad pensijos augtų kartu su užimtumu ir teisėtomis įmokomis.
Apibendrinant, pensijų didinimo politika Lietuvoje grindžiama bazinės pensijos didinimu, papildomo vidutinių draudžiamųjų pajamų indekso išlaikymu ir augančiu rezervu. Sprendimai priimami atsižvelgiant į demografinę situaciją, ekonominę raidą ir socialinę apsaugą, siekiant užtikrinti, kad skurstančiųjų ir vidutinių pensijų gavėjų poreikiai būtų patenkinti be akivaizdžių fiskalinių sukrėčių. Tokia politika bando subalansuoti dabartinių senjorų poreikius su būsimos kartos gyventojų galimybėmis mokėti įmokas į socialinį draudimą.