Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar Lietuva planuoja grąžinti pensijas, kurios buvo sumažintos 2010 metais. Aptarsime ekonominę situaciją, politinius sprendimus ir visuomenės nuomonę šiuo klausimu.
Pensijų Sistemos Reforma ir Sumažintos Įmokos
Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.
2004 metais startavusi Pensijų kaupimo sistema numatė 5,5 % pajamų dydžio įmoką į būsimojo pensininko sąskaitą ir nenumatė prievolės dirbančiajam papildomai mokėti.
Tačiau, Vyriausybei nuo 5,5 proc. iki 2 proc. sumažinus įmokas į gyventojų pensijų sąskaitas, nuostoliai būsimoms privačioms pensijoms siekia jau 1,25 mlrd. litų.
Pensijų pertvarka: ką svarbu žinoti
Šiuo metu būsimai pensijai II pakopos fonduose kaupiančių gyventojų skaičius siekia 1,053 mln. - vien šiemet iki gegužės 24 d. prie sistemos prisijungė 18.844 nauji dalyviai.
Taip pat skaitykite: Pensijos paveldėjimas
Vyriausybės Siūlymai ir Visuomenės Nuomonė
Vyriausybė ketina pakeisti įmokų į II pakopos pensijų fondų mokėjimo tvarką. Iki šiol valstybė į Jūsų sąskaitą pensijų fonduose įmokėdavo 5,5% Jūsų gaunamo užmokesčio, o dabar mokės tik 2%.
Jeigu Jūs asmeniškai iš savo atlyginimo į savo pensijų sąskaitą mokėsite papildomai 2%, tada Jums valstybė papildomai mokės dar 2% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Tačiau 57 proc. Visuomenės apklausa rodo, kad net 57 proc. visų Lietuvos gyventojų nepritaria Vyriausybės siūlomai įmokų į II pakopos pensijų fondus mokėjimo tvarkai, kai į fondą mokėtų ir pats dirbantysis iš asmeninių lėšų.
Papildomai 2 proc. nuo savo pajamų pensijų kaupimui ketina skirti tik 4 proc. apklaustųjų.
Iš 57 proc. nepritariančių siūlymui, kad dirbantysis turėtų papildomai mokėti į savo sąskaitą pensijų fonde 28 proc. teigia, kad valstybė neturėtų kas kelerius metus kaitalioti sistemos, dėl ko prarandamas visuomenės pasitikėjimas.
Taip pat skaitykite: Lėšų atsiėmimas
Net 40 proc. apklausos dalyvių to neketina daryti dėl įvairių priežasčių: ketina taupyti kitaip, netiki, kad valstybė vykdys savo pažadą mokėti papildomas įmokas, neturi pinigų, nemano, kad to reikia.
Pensijų Fondų Turto Augimas ir Išmokos
Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2011 metų birželio 30 dieną buvo beveik 4 mlrd. litų.
Papildomai antros pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų.
Per metus, birželio 30 d. duomenimis, pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso buvo išmokėta 20,45 mln. litų, o jas pasidalino 4,8 tūkst. žmonių.
Vidutinė kaupusiojo gauta išmoka siekė 4 281 Lt arba 10 proc.
Taip pat skaitykite: Pensijos gavimas po sutuoktinio netekties
Didžioji minėtų išmokų dalis per metus teko į pensiją išėjusiems 3078 žmonėms, vidutinė jiems išmokėta suma siekė 4734 Lt.
Mirusių kaupėjų, kurių buvo 1,74 tūkst., artimiesiems vidutiniškai išmokėta po 3372 tūkst. litų.
Ekspertų Nuomonės ir Perspektyvos
Ekspertai teigia, kad leidimas Pensijų fondų dalyviams grįžti į „Sodrą“ yra suprantamas, tačiau jis gali sugriauti sistemą, jeigu į „Sodrą“ sugrįš žymus skaičius dirbančiųjų.
Tokiu atveju valstybė neišspręs ateityje gresiančio demografinio spaudimo „Sodrai“, o dirbantieji nesukaups papildomos pensijos.
„Mes siūlėme, kad Vyriausybės paskata dirbančiajam, sutikusiam papildomai mokėti 2% (1%) nuo pajamų, būtų vienoda suma visiems, lygi 2% (1%) vidutinio darbo užmokesčio, o bent jau priklausytų nuo kaupiančiojo pajamų, tačiau negalėtų mažesni nei 2% (1%) vidutinio darbo užmokesčio.
Štai keletas punktų, kuriuos svarbu apsvarstyti diskutuojant apie pensijų grąžinimą:
- Finansinė situacija: Ar valstybė šiuo metu turi pakankamai lėšų kompensacijoms?
- Teisingumo principas: Ar kompensacija būtų teisinga tiems, kurie nukentėjo nuo sumažinimo?
- Ekonominis poveikis: Kaip kompensacijos paveiktų biudžetą ir ekonomiką?
Politiniai Sprendimai ir Galimybės
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad sumažintas pensijas būtų galima pradėti grąžinti nuo 2015-ųjų, jeigu leistų valstybės finansinės galimybės.
Tačiau valdančiosios daugumos politinė taryba pirmadienį nesutarė ar pensijos turi būti kompensuojamos dalimis, ar iš karto.
Refinansavus "Sodros" paskolas būtų galima sutaupyti iki 50 mln. litų ir šias lėšas skirti dėl krizės sumažintų pensijų kompensavimui, teigia valdančiųjų partijų atstovai.
Tarptautinė Patirtis: Čilės Pavyzdys
Lietuvoje viešai reiškiama nuomonė, kad Čilės pensijų reforma, kuomet pereita prie privačiai kaupiamų pensijų, nepasiteisino, yra visiškai nepagrįsta, į kritiką atsako Čilėje įsikūrusios Tarptautinės pensijų fondų valdytojų federacijos (FIAP) prezidentas Guillermo Arthur ir Lietuvai siūlo stiprinti kaupimą.
1981 m. Čilėje pensijų sistema pertvarkyta į privataus kaupimo modelį - valstybė, atskaičiusi mokesčius nuo darbuotojų atlyginimo, didelę dalį tų pinigų grąžina į jų asmenines sąskaitas pensijų fonduose.
Mat Čilės pensijų fondų vidutinė metinė grąža būsimiesiems pensininkams siekia 12,6 proc., o privalomos įmokos į pensijų fondus šioje šalyje siekia 13 proc. darbuotojų atlyginimo.
Lietuvoje šiuo metu pensijos sudaro apie 40 proc. darbuotojų atlyginimo.
Pagrindiniai faktai apie Lietuvos pensijų sistemą (2011 m. duomenimis)
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė | Beveik 4 mlrd. litų |
| Dirbančiųjų, kaupiančių lėšas būsimai pensijai, skaičius | 1,03 mln. |
| Naujų dalyvių, prisijungusių prie sistemos (iki gegužės 24 d.) | 18.844 |
| Išmokėta lėšų papildomai kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems (nuo 2004 m. iki 2011 m. birželio 30 d.) | 48,2 mln. litų |