Lietuvoje yra virš 522 tūkst. vienetų individualių gyvenamųjų pastatų, kurie šilumos energiją gaminasi individualiai, tačiau seni, neefektyvūs ir taršūs individualūs šilumos gamybos įrenginiai blogina nacionalinius energetikos ir oro taršos rodiklius bei neužtikrina gyventojų efektyvaus ir optimalaus (mažesnio) patiriamų išlaidų dydžio šildymui. Šiuo metu Lietuvos decentralizuotame namų ūkių segmente šilumos energijai gaminti naudojamų visų senų šilumos gamybos įrenginių taršos emisijos sukelia 232 mln. eurų dydžio metinę socialinę-ekonominę žalą Lietuvai (daugiausia dėl neefektyvių biokuro katilų ir iškastinio kuro katilų taršos).
Siekiant mažinti aplinkos taršą ir skatinti gyventojus įsigyti efektyvius katilus, Lietuvoje teikiama kompensacija gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant savo individualius neefektyvius biomasę, arba iškastinį kurą naudojančius katilus, arba šilumos gamybos įrenginius, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis).
Ši parama skiriama pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą jungtinį projektą „Neefektyvių biomasę naudojančių ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“.
Minėtieji katilai yra kompensuojami ne tik Lietuvoje, bet ir Austrijoje, Olandijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Beje, Lenkijoje kompensuojama ne 50 proc., o net iki 90 proc.
Šildymo sistemos schema
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pašalpa automobiliui: išsami apžvalga
Jungtinio projekto tikslai ir įgyvendinimas
- Tikslas: skatinti neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimą į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas nekilnojamo turto objektuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
- Remiama veikla: individulių neefektyviai biomasę, arba iškastinį kurą naudojančių katilų, arba šilumos gamybos įrenginių, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), nekilnojamo turto objektuose keitimas į 5 klasės biokuro katilus ar šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo, oras-vanduo ir oras-oras.
- Įgyvendinimo laikotarpis: 70 mėnesių (2023-10-2029-08).
- Projekto biudžetas: 120,2 mln. eurų.
Projektu siekiami rezultatai: iki 2029 m. gruodžio 31 d. 20 504 būstai turės efektyvesnius šilumos gamybos įrenginius, bus sukurta 166,3 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų.
Paramos gavimo sąlygos ir reikalavimai
Pagal patvirtintas finansavimo sąlygas, paramą gali gauti gyventojai, kurie:
- Ne anksčiau kaip 2023 m. liepos 26 d. įsirengė naują šilumos gamybos įrenginį vieno ar dviejų butų gyvenamajame name arba sodo name, šildomame vandens pagrindu veikiančia sistema.
- Ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 16 d. atnaujino šilumos gamybos įrangą, jei įsirengtas oras-oras tipo šilumos siurblys, arba jei šildymo įrenginys pakeistas bute daugiabutyje ar kitos paskirties pastate, kuris anksčiau buvo šildomas kokline krosnimi ar židiniu.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad:
- Vienas namų ūkis gali teikti vieną paraišką dėl vieno būsto.
- Namas turi būti senesnis, nei 5 metai (priduotas vėliausiai iki 2014 metų gegužės 1 dienos).
- Namo ar buto baigtumas turi siekti 100 proc.
- Kompensacinė išmoka neteikiama, kai gyvenamojo namo paskirtis yra sodo namas.
Kaip gauti LEA paramą katilo keitimui 2025 | Iki 50 % kompensacija šilumos siurbliui oras–vanduo
Kompensuojamos sumos ir apskaičiavimo principai
Gyventojui (namų ūkiui) skiriamos kompensacijos (dotacijos) dydis priklauso nuo įrengto naujo šilumos gamybos įrenginio tipo ir jo vardinės šilumos atidavimo galios (Prated), nurodytos techniniuose dokumentuose.
Didžiausia galima kompensacija sudaro iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurios apskaičiuojamos pagal fiksuotuosius įkainius, nustatytus Europos socialinio fondo agentūros tyrime.
Taip pat skaitykite: Išmokos už specialųjį nuolatinės slaugos poreikį
Pavyzdžiui, granulinio nekombinuoto katilo fiksuoti įkainiai, pagal Katilų keitimo namų ūkiuose fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimą, yra tokie:
- Iki 15 kW galingumo (imtinai) - 245,84 Eur (su PVM);
- 16-25 kW galingumo - 150 Eur (su PVM);
- Daugiau nei 26 kW galingumo - 97,50 Eur (su PVM).
Tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į katilo rūšį ir galingumą. Tarkime, perkate populiarųjį 15 kW galingumo Kostrzewa Mini Bio Luxury granulinį katilą, jums turėtų kompensuoti 15 kW x 245,84 Eur x 50 proc. = 1843,80 Eur.
Granulinis katilas Kostrzewa Mini Bio Luxury
Jei katilą perkate galingesnį, pavyzdžiui 21 kW, kompensuojama suma skaičiuojama taip: 21 kW x 150 Eur x 50 proc. = 1575 Eur. 30 kW katilas kompensuojamas taip: 30 kW x 97,50 Eur x 50 proc. = 1462,50 Eur.
Vidutiniškai gali būti kompensuojama apie 3 500 eurų, kai neefektyvus katilas keičiamas į šilumos siurblį, ir apie 1 500 eurų - įsirengus 5-osios klasės biokuro katilą.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia pensijų sistema Lietuvoje?
Svarbu: į komercinę katilo kainą, kurią sumokėsite katilais prekiaujančiai įmonei ar asmeniui, agentūra neatsižvelgia.
Paraiškų teikimo tvarka
Paraiškos teikiamos užpildant elektroninę formą.
Kartu su paraiška būtina pateikti mokėjimo prašymą ir šilumos įrenginio įrengimą patvirtinančius dokumentus.
Siekiant užtikrinti nuoseklų ir efektyvų paramos skirstymo procesą, kvietimai teikti paraiškas skelbiami kiekvieno ketvirčio pirmąją darbo dieną.
Nuo 2026 m. sausio 2 d. paskelbtas jau septintasis kvietimas teikti paraiškas. Šiam etapui papildomai numatyta paskirstyti 3,3 mln. eurų dotacijų.
Granuliniai katilai: privalumai ir ypatybės
Granulinis katilas yra, ko gero, mažiausiai priežiūros reikalaujantis ir kartu pigiausias šildymo būdas. O medienos granulių galima nusipirkti visam kūrenimo sezonui, supilti jas į rezervuarą ar sandėliuką, ir automatika jas tieks į katilo talpą, nereiks kasdien nešti malkų.
Kad granulinis katilas be įsikišimo galėtų savarankiškai kūrentis, tarkime - savaitę, reikia ne mažiau kaip 250-300 litrų kuro bunkerio. Dar reikalinga mažiausiai 2-3 kv. metrų ploto katilinė - tiek pačiam granuliniam katilui, tiek granulėms sandėliuoti, dūmtraukis ir būtinas geras oro tiekimas į katilinės patalpas.
5-os klasės granuliniai katilai būna tik su įmontuotu degikliu, nes tokie pasižymi didesniu efektyvumu - 89 proc. ir daugiau.