Vaiko priežiūros atostogos suteikiamos visiems faktiškai auginantiems vaiką asmenims: motinai, įmotei, tėvui, įteviui, seneliui ar senelei, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai.
Kam priklauso teisė į atostogas ir jų trukmė
Visų pirma, svarbiausia paminėti, kad Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai.
Nėštumo ir gimdymo atostogos ir pranešimo apie jas ypatybės
Darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų. Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas.
Elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) išduodami moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Darbuotoja nėštumo ir gimdymo atostogomis naudojasi elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo numatytais terminais.
Apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 4 dalį, darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti arba grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Darbdavio pareigos: darbo vietos ir sąlygų išsaugojimas
Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankias negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.
Paklausta, ar darbdavys darbuotojo sugrįžimui turėtų ruoštis papildomai, I. Piličiauskaitė-Dulkė aiškina, kad jokio atskiro pasiruošimo darbuotojo grįžimui nereikia, tačiau svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Tai - bene svarbiausia jo užduotis.
O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
Situacijos, kai darbdavys siūlo nutraukti sutartį
„Todėl, grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.
Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai nenutraukiami DK 59 ar DK 54 straipsnio pagrindais, tuomet darbuotojo darbo santykiai tęsiasi darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Apsaugos nuo atleidimo ir įspėjimo terminai
I. Piličiauskaitės-Dulkės teigimu, kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites. „Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į ... sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Darbo grafikai, pamainos ir darbo laiko ypatybės
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai.
„Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Jeigu pamainos nustatomos mėnesiui ir darbuotojui nustatoma dirbti visą mėnesį naktinėse pamainose, tai darbuotojas auginantis vaiką iki trejų metų turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo ir, pavyzdžiui, pereiti iš naktinės pamainos į dieninę ir atvirkščiai, arba jeigu nustatyta dirbti rytinėse pamainose, pereiti iš rytinės pamainos į vakarinę ir atvirkščiai.
VDI Darbo teisės skyriaus specialistų nuomone, darbuotojas galėtų išreikšti norą pakeisti jam nustatytą pamainą tiek vienetinį atvejį, vieną kartą pakeitus jam nustatytą pamainą, tiek pakeičiant viso mėnesio grafiką, perkeliant jį į kitą šio mėnesio pamainą. Tiesa, jeigu darbas organizuojamas neišskiriant pamainų, t. y. vienas darbo laikas visiems, tuomet darbuotojas negali pasirinkti pamainos, nepaisant to, kad augina vaiką iki trejų metų.
Sutrumpinta darbo laiko norma valstybinėse įstaigose
Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Nuotolinis darbas ir prašymai dirbti iš namų
Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. „Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Vis dėlto, auginant mažamečius vaikus, toks darbo pobūdis gali būti sunkiai įgyvendinamas. Tad jei nutiktų tokia situacija, kad darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Kaip pabrėžia pašnekovė, tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Kas vyksta, jei norite negrįžti į seną darbą
Jeigu darbuotojas nenori sugrįžti iš vaiko priežiūros atostogų, jis gali nutraukti darbo sutartį vienašališkai iki vaiko priežiūros atostogų pabaigos. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai darbdavys dėl įvairių priežasčių nėra suinteresuotas priimti iš vaiko priežiūros atostogų grįžtančio darbuotojo.
Vieną dažną situaciją sudaro pasiūlymas parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru - tokiu atveju svarbu žinoti, kad darbdavys turėtų pasiūlyti lygiavertę poziciją, o jei tokios nėra, bet kokią kitą galimą darbo vietą. Jeigu darbuotojas augina vaiką iki trejų metų ir nesutinka su siūloma pozicija, jo atleisti negalima - turėtų būti skelbiama prastova. Teisiškai darbdavys privalo atlaisvinti darbo vietą grįžtančiam darbuotojui, nepaisant to, kad pozicijoje jau dirba kitas asmuo.
Praktiniai patarimai ruošiantis grįžti į darbą
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų - didelė transformacija. Daugelis mamų jausis dar nepasiruošusios grįžti į darbą, kitos dėl to jausis kaltos. Natūralu, kad, nepaisant vaiko priežiūros atostogų trukmės, daugelis mamų jausis dar nepasiruošusios grįžti į darbą. Kardinaliai pasikeitus gyvenimui mamos būna pavargusios, nusivylusios, nepasitiki savimi ir pradeda nuleisti rankas.
Aišku viena - tai yra iššūkis, ir viskas, ką galite padaryti - ruoštis grįžimui į darbą ir pozityviai nusiteikti. Bent 2-3 sav. po grįžimo į darbą nereikėtų vertinti savo emocinės būklės, daryti tam tikras išvadas, priimti spontaniškus sprendimus ir pasiduoti.
Pasidomėkite galimybe į darbą grįžti palaipsniui: pirmiausia biure dirbkite dvi ar tris dienas per savaitę arba vykite į darbą kasdien po kelias valandas, o gal vadovas suteiks galimybę derinti darbą biure ir iš namų? Žinoma, ne visos mamos turi pasirinkimą, tačiau jei jūsų darbas - ganėtinai lankstus, paieškokite sau ir vaikui palankesnių galimybių.
Grįžant į darbą reikia susidėlioti visą logistiką. Jei vaikas nuo šiol bus su aukle, tegul ji dirbti taip pat pradeda bent savaite anksčiau: pirmąsias dienas kartu būkite ir jūs. Daugelis mamų grįžta į darbą tikėdamosi, kad viskas susidėlios ir visi prisitaikys savaime. Tačiau kolegos, nežinodami jūsų dienotvarkės ir planų, darys tam tikras prielaidas, tad nurodykite, kada dirbsite, koks tvarkaraštis jums palankus ir t. t.
Pasidomėkite, kas pasikeitė įmonėje jūsų atostogų metu. Nauji projektai, procesai, kolegos ar net įmonės kultūros pokyčiai gali turėti įtakos jūsų reintegracijai. Jei grįžtate į darbą, nebijokite ieškoti paramos ir padrąsinimo. Bendraukite su kaimynais ar kolegomis, kurie taip pat turi mažų vaikų ir išgyveno šį sudėtingą atsiskyrimo laikotarpį.
Planuokite, kada galėsite skirti laiko vaikui: ryte ar vakare? Pagalvokite, kaip norėsite palaikyti ryšį su savo mažyliu: gal prašysite, kad dienos metu auklė atsiųstų nuotraukų, o gal per pertraukėles susiskambinsite vaizdo skambučiais?
Išlaikyti ryšį su darbdaviu ir esamos galimybės
Darbdaviai rekomenduojami palaikyti ryšį su darbuotoju vaiko priežiūros atostogų metu, jei jis tam neprieštarauja. Proaktyvus bendravimas su darbuotoju prieš jam sugrįžtant į darbą gali ženkliai padėti išvengti nesusipratimų ir konfliktų. Vadovas turėtų iš anksto susisiekti su grįžtančiais darbuotojais, išsiaiškinti poreikius, pasitarti, kaip palengvinti darbo ir šeimos reikalų derinimą.
Darbdaviai, kurie vertina savo darbuotojus ir rūpinasi jų sklandžiu sugrįžimu, ilgainiui laimi - išlaiko profesionalius darbuotojus ir stiprina įmonės kultūrą. Matome, kad mūsų darbuotojams svarbu neprarasti ryšio su organizacija. Todėl ir vaiko priežiūros atostogose esančius specialistus kviečiame į šventes, vaikų Kalėdas ir raginame prisijungti prie socialinės atsakomybės iniciatyvų.
Dažni praktiniai klausimai ir atsakymai
- Ar darbdavys gali reikalauti atidirbti 14 dienų prieš išeinant?
Darbo kodeksas numato 14 kalendorinių dienų įspėjimą apie grįžimą arba apie nutraukimą; praktikoje daugelyje atvejų darbuotojai susitaria su darbdaviu. Pabrėžiama, kad pranešimas raštu turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
- Kaip nutraukti vaiko priežiūros atostogas administracine tvarka?
Darbdavys privalės pristatyti formą 9‑SD t.y. privalės nutraukti vaiko priežiūros atostogas. Taip pat reikia apsvarstyti, kaip skaičiuoti kompensacijas už nepanaudotas atostogas - už paprastą pavyzdį pateikta, kad laikotarpis, kai asmuo buvo vaiko priežiūros atostogose, ne visada skaičiuojamas į atostogų uždirbimo laikotarpį, tad reikia aiškiai nustatyti, kokius laikotarpius imti.
- Ar galima dirbti vienu metu kitoje įmonėje?
Jokių apribojimų pakeisti darbą nėra. Pavyzdys: vienoj firmoj busite atostogose, kitoj dirbsite. Tačiau svarbu laikytis pranešimo ir dokumentų tvarkos bei suderinti socialinio draudimo klausimus.
- Kas nutinka, jeigu vaikas miršta per atostogas?
Jei vaikutis numirė, po laidotuvių atostogos nutraukiamos ir darbuotoja turi grįžti į darbą; praktikoje jai dažnai suteikiama keletas dienų nemokamų atostogų, o vėliau galima išeiti iš darbo su atsiskaitymu ir kompensacijomis.
Teisiniai ir praktiniai aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Darbo kodeksas numato aiškias garantijas darbuotojams, grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad darbuotojai neprarastų savo profesinės padėties dėl šeimos įsipareigojimų. Kartu ji padeda darbdaviams suplanuoti personalo struktūrą, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus, ir išlaikyti darbo santykių stabilumą abiem pusėms.
Kartais dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, struktūrinių pokyčių, neįmanoma grąžinti darbuotojo į tą pačią poziciją. Tokiu atveju darbdavys turi galimybę pasiūlyti lygiavertę poziciją, išlaikant panašų atsakomybės lygį ir atlyginimą.
Konfliktai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl grįžimo iš vaiko priežiūros atostogų nėra reti, tačiau juos dažnai galima išspręsti taikiai. Pirmiausia vertėtų pradėti nuo tiesioginio dialogo. Jei tiesioginis dialogas nepadeda, naudinga įtraukti žmogiškųjų išteklių specialistus ir teisininkus. Abiem pusėms taip pat vertėtų ieškoti kompromisų.
Statistika ir praktika
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje kasmet vaiko priežiūros atostogų išeina vidutiniškai po 27 tūkst. asmenų. Pastarąjį penkmetį šis skaičius svyruoja nuo 26,4 tūkst. iki 28,8 tūkst. specialistų. Didžiąją dalį (apie 75 proc.) tradiciškai sudaro moterys.
Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo teisę po vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę poziciją. Pagal praktiką, darbuotojui išėjus vaiko priežiūros atostogų, jo darbus perima naujas kolega, kuris įdarbinamas pagal terminuotą sutartį. Neretas atvejis, kad vėliau abu darbuotojai lieka įmonėje.
Rekomendacijos, ką daryti praktiškai
- Praneškite darbdaviui raštu apie ketinimą grįžti arba nutraukti atostogas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
- Aptarkite galimybę palaipsniui grįžti arba derinti nuotolinį darbą ir darbo laiką.
- Jei darbdavys siūlo nutraukti sutartį, reikalaukite, kad pasiūlymas būtų pateiktas raštu su aiškiomis nutraukimo sąlygomis.
- Jeigu nesutinkate su siūlomomis sąlygomis, kreipkitės į žmogiškųjų išteklių specialistą arba teisininką.
- Jei vaikas serga arba kyla logistinių iššūkių, aptarkite galimus sprendimus iš anksto - darbdavys turi padėti derinti darbo ir šeimos interesus.
- Išlaikykite ryšį su įmone per atostogas, jei jums tai priimtina - tai palengvina sugrįžimą.
UYON UYON GENDING JAWA KLASIK | PANGKUR PAMIJEN - KAGEM KONCO NGASO LEYEH-LEYEH
Grįžimas iš vaiko priežiūros atostogų turėtų būti gerai suplanuotas procesas, pagrįstas abipuse pagarba ir teisės normų laikymusi. Darbdaviai, kurie vertina savo darbuotojus ir rūpinasi jų sklandžiu sugrįžimu, ilgainiui laimi - išlaiko profesionalius darbuotojus ir stiprina įmonės kultūrą.