Finansinis stabilumas yra siekiamybė, tačiau gyvenime pasitaiko situacijų, kai pajamos staiga sumažėja arba jų visai nelieka. Viena pagrindinių priemonių yra piniginė socialinė parama, kurią sudaro socialinė pašalpa ir būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijos.
Ką sudaro piniginė socialinė parama ir kam ji skirta
Socialinė pašalpa - tai piniginė išmoka, skirta nepasiturintiems gyventojams, kurių pajamos dėl objektyvių priežasčių yra nepakankamos minimaliems pragyvenimo poreikiams patenkinti. Svarbu suprasti, kad ši parama nėra automatiškai skiriama visiems bedarbiams ar mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį, o jei nepasiturinčio žmogus būstas renovuotas pagal modernizavimo programą, kompensuojamos ir kredito bei palūkanų įmokos.
Ar registracija Užimtumo tarnyboje (UŽT) yra privaloma norint gauti socialinę pašalpą?
Vienas dažniausiai kylančių klausimų - ar būtina būti registruotam Užimtumo tarnyboje, kad gautum socialinę pašalpą. Svarbu atskirti dvi skirtingas išmokas: socialinę pašalpą (savivaldybių mokama parama) ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, kurios mokamos per „Sodrą“ asmenims, užsiregistravusiems UŽT.
Socialinė pašalpa skiriama pagal savivaldybių nustatytas taisykles ir priklauso nuo pajamų, turto ir šeimos sudėties. Registracija Užimtumo tarnyboje nėra universali sąlyga gauti socialinę pašalpą - savivaldybės sprendžia, ar žmogus atitinka socialinės pašalpos skyrimo sąlygas, atsižvelgdamos į visas realiai gaunamas pajamas ir turtą.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Kas skaičiuojama kaip pajamos ir ką galima neįtraukti
Savivaldybės specialistai, nagrinėdami prašymą, atsižvelgia į visas realiai gaunamas pajamas. Tačiau labai svarbu žinoti, kad ne visi pinigai, patenkantys į šeimos biudžetą, mažina galimybę gauti pašalpą. Įstatymas numato tam tikras išimtis, kurios nėra įskaičiuojamos į šeimos pajamas. Pavyzdžiui, skaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, nėra įtraukiami „vaiko pinigai” (išmoka vaikui), dalis darbo užmokesčio (kad būtų skatinama dirbti), stipendijos bei vienkartinės išmokos.
Nuo birželio 1 dienos pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų. Apskaičiuojant vidutines pajamas nepriskaitomi vaiko pinigai ir 20-40 procentų darbo užmokesčio (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus), neįskaičiuojama ir 20-40 proc.
Turtas, jo vertinimas ir naujos išimtys
Ne tik pajamos, bet ir turimas turtas lemia teisę į socialinę išmoką. Kiekviena savivaldybė turi nustatytus turto vertės normatyvus, kurie priklauso nuo gyvenamosios vietos ir šeimos sudėties. Jeigu jūsų turimo turto vertė viršija nustatytą normatyvą, socialinė pašalpa paprastai nėra skiriama.
Dar viena naujovė, praplėsianti piniginę socialinę paramą galinčių gauti žmonių ratą - 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos nebus vertinamas besikreipiančiojo turtas. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, įsigalios nuolatinė nuostata, pagal kurią turtas 3 mėnesius nebus vertinamas tiems žmonėms, kurie dėl socialinės pašalpos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.
Taip pat įstatyme numatyta išimtis: jei turtas viršija normatyvą nedaug, o šeima patiria itin sunkias materialines sąlygas, savivaldybės administracija turi teisę išimties tvarka skirti paramą.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Komunalinių išlaidų kompensacijos: šildymas ir vanduo
Kalbant apie socialinę paramą, negalima pamiršti kompensacijų už komunalines paslaugas. Šias kompensacijas galima gauti apskaičiavus, kiek per mėnesį šeimai ar asmeniui atsieina šildymas. Pavyzdžiui, jeigu vienas gyvenantis asmuo per mėnesį gauna 300 eurų pajamų, iki šiol už šildymą jis neturėjo mokėti daugiau nei 17,5 euro. Nuo birželio vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė išlaidų šildymui dalis.
Šias kompensacijas galima gauti kai išlaidos už šaltą vandenį bei nuotekas viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Šias kompensacijas galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Svarbu žinoti, kad norint gauti šildymo kompensaciją, būstas turi būti registruotas Registrų centre, o pareiškėjas ten turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą.
Socialinis būstas ir nuomos kompensacijos
Iki šiol nebuvo nustatytų terminų, kiek ilgiausiai mažas pajamas turintis žmogus ar šeima gali laukti eilėje socialinio būsto. Skatinant, kad žmonėms socialinis būstas būtų išnuomojamas greičiau, įvedami konkretūs laukimo terminai: nuo 2024 metų - iki 5, nuo 2026 metų - iki 3 metų. Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė nesuteiks socialinio būsto, tuomet privalės kompensuoti būsto, kuriame šeima gyvena laukdama socialinio būsto, nuomos dalį.
Mažas pajamas gaunantys žmonės taip pat turi galimybę gauti kompensaciją, kuri padengtų dalį išlaidų už tinkamo būsto įprastą nuomą ar išperkamąją nuomą. Nuo liepos 1 dienos apskaičiuojant šias kompensacijas, koeficientas bus nustatomas pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas ir diferencijuojamas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Ar galima gauti socialinę pašalpą, jei nesate registruotas UŽT - sprendimas praktikoje
Taigi, ar yra galimybė gauti socialinę pašalpą nesiregistravus Užimtumo tarnyboje? Atsakymas: taip - socialinė pašalpa savivaldybės(je) gali būti skiriama ir asmenims, kurie nėra registruoti UŽT, jeigu jie atitinka savivaldybės nustatytus pajamas, turto ir kitus kriterijus.
Tuo pačiu reikia atkreipti dėmesį, kad norint gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas ar darbo paieškos išmoką, būtina registruotis Užimtumo tarnyboje. Užsiregistravus UŽT galima paprasčiau ieškoti kito darbo, reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę bedarbiai gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o nesukaupę - laikinai galės gauti darbo paieškos išmoką.
Nedarbo pašalpos ir jų sąlygos (trumpai)
Šią išmoką gauti galima tuo atveju, jeigu per paskutinius 30 mėnesių iki registravimosi Užimtumo tarnyboje asmuo turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio.
Darbo paieškos išmoka gali būti dviejų dydžių: 200 eurų ir 42 eurų. Tiems, kurie neatitinka kriterijų gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba jos mokėjimo laikotarpis jau pasibaigė, darbo paieškos išmoka sieks 200 eurų.
Kaip pateikti prašymą socialinei pašalpai gauti
- Prieš pildant prašymą, rekomenduojama susirinkti visus reikiamus dokumentus. Nors daugelį duomenų savivaldybės mato valstybiniuose registruose (Sodra, VMI, Regitra), kartais reikia papildomų įrodymų.
- Patogiausias būdas pateikti prašymą - per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) adresu www.spis.lt. Prisijungę per elektroninę bankininkystę ar elektroninius valdžios vartus, galite užpildyti formą neišeidami iš namų.
- Jei neturite galimybės naudotis internetu, galite kreiptis tiesiogiai į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių arba seniūniją.
- Pateikus prašymą, savivaldybė jį turi išnagrinėti ir priimti sprendimą ne vėliau kaip per mėnesį. Dažniausiai tai įvyksta greičiau. Apie sprendimą būsite informuoti nurodytu būdu.
Socialinės paramos sistema yra kompleksinė, todėl natūralu, kad kyla įvairių specifinių klausimų.
Privalumai registruotis UŽT, net jei socialinė pašalpa galima be to
- Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje galima paprasčiau ieškoti kito darbo.
- Reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę bedarbiai gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.
- Jei nedarbo išmoka nepriklauso dėl stažo trūkumo, galima kreiptis dėl darbo paieškos išmokos.
Teisiniai aspektai, pareigos ir rizikos
Gavus socialinę paramą, santykiai su savivaldybe nesibaigia. Paramos gavėjai turi ne tik teises, bet ir pareigas. Viena svarbiausių pareigų - sąžiningumas. Paprastai apie pasikeitimus reikia pranešti per mėnesį laiko. To nepadarius ir toliau gaunant paramą, kuri jums nebepriklauso, susidaro permoka.
Savivaldybės turi prieigą prie įvairių duomenų bazių ir periodiškai tikrina duomenis. Nustačius, kad parama buvo mokama neteisėtai dėl nuslėptos informacijos, permokėtą sumą teks grąžinti. Piktybiniais atvejais gali būti taikoma ir teisinė atsakomybė.
Praktiniai pavyzdžiai ir konkretūs skaičiai
Nuo birželio socialinės pašalpos padidėjo. Kokią pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gauna asmuo ar šeima, priklauso nuo gaunamų pajamų, šeimos sudėties ir pritaikomo valstybės remiamų pajamų dydžio. Socialinę pašalpą gyventojai gali gauti netgi tuomet, kai po nedarbo laikotarpio pradeda dirbti. Iš viso pašalpa pradėjus dirbti gali būti mokama 12 mėnesių, bet ilgainiui mažėja: 3 pirmus mėnesius ji siekia 100 proc. socialinės pašalpos dydžio, mokėto paskutinius pusę metų prieš įsidarbinant, 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc.
Vaiko pinigai yra universali išmoka, mokama kiekvienam vaikui. Jos dydis 2020 metais - 60 eurų. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Tačiau kadangi karantino metu dalies šeimų finansinė situacija staigiai pablogėjo, nuspręsta, kad iki liepos 1 d. tai reiškia, kad jeigu šeima dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui kreipiasi liepą, vertinama, kokios jos pajamos buvo balandį, gegužę ir birželį. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos.
Trumpa lentelė: kam būtina registracija UŽT ir kam - nebūtina
| Paslauga / Išmoka | Ar būtina registracija UŽT? |
|---|---|
| Socialinė pašalpa (savivaldybė) | Neprivaloma (gali būti skiriama be UŽT) |
| Nedarbo socialinio draudimo išmoka (per „Sodrą“) | Taip, būtina registracija UŽT |
| Darbo paieškos išmoka | Taip, būtina registracija UŽT |
Praktiniai patarimai kreipiantis dėl socialinės pašalpos
- Surinkite visus reikiamus dokumentus prieš pildant prašymą.
- Naudokitės SPIS sistema (www.spis.lt) - tai greičiausias būdas pateikti prašymą.
- Jei neturite interneto galimybių, kreipkitės į savivaldybės socialinės paramos skyrių arba seniūniją.
- Jei abejojate dėl sprendimo, galite skųsti savivaldybės administracijos direktoriui prašymu peržiūrėti sprendimą.
- Apsvarstykite registraciją Užimtumo tarnyboje - tai atvers galimybę gauti nedarbo išmokas ir darbo paieškos išmokas.
Apibendrinant: socialinę pašalpą savivaldybė gali skirti asmeniui, kuris nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, jei jis atitinka savivaldybės nustatytus pajamų ir turto kriterijus. Tačiau registracija UŽT suteikia papildomų galimybių ir apsaugos mechanizmų tiems, kurie prarado darbą.