Daugiau nei pusė imigrantų Lietuvoje - grįžtantys lietuviai, kurių 2022 m. buvo 14,3 tūkst., o 2021 m. - net 23,7 tūkstančiai, rodo Europos migracijos tinklo duomenys.
Gausiausiai lietuviai grįžta iš Jungtinės Karalystės (12 tūkst.), Norvegijos (2,2 tūkst.), Airijos (1,8 tūkst.).
Apie tai, ką apie pirmos, antros ir trečios pakopų pensijas reikėtų žinoti grįžtantiems lietuviams, ar pensija bus suteikta, jei buvo dirbama svetur ir ar pakaks turimo darbo stažo, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
„Į gimtinę planuojantys grįžti lietuviai aktyviai domisi, kokiomis sąlygomis gaus pensiją, kokiais atvejais ji nesuteikiama. Dalis besidominčiųjų būna klaidingai įsitikinę, kad jei Lietuvoje jie neturi sukaupę pakankamo darbo stažo pensijai, ji nebus išmokama - dažnu atveju tai nėra tiesa. Kitus neramina nežinia dėl antros pensijų pakopos fonduose sukauptų lėšų likimo išvykus į kitą šalį, trečius domina savarankiško kaupimo pensijai galimybės“, - aktualiausius klausimus emigracijoje gyvenantiems lietuviams vardija L. Načajienė.
Pensiją Gali Gauti Iš Kelių Šalių
Kokia bus iš užsienio grįžtančių savanoriškų kaupimų būdų nepasirinkusių ir pirmai pensijų pakopai priklausančių asmenų pensija, priklauso nuo jų sukaupto darbo stažo ir kitose valstybėse galiojančios pensijų politikos.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Teisė į pensiją įgyjama sulaukus pensinio amžiaus ir sukaupus minimalų reikalaujamą darbo stažą - Lietuvoje jis siekia 15 metų.
Anot L. Načajienės, šis skaičius neretai neramina ilgai emigracijoje gyvenančius lietuvius.
Vis dėlto, jei žmogus yra dirbęs Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje - darbo stažas sumuojasi.
Kiekviena šių šalių sumuoja visose valstybėse įgytus stažo laikotarpius, tačiau skiria ir moka pensiją tik už savo valstybės teritorijoje įgytą stažą.
Todėl jei Lietuvoje esate išdirbęs 5 metus, bet Ispanijoje esate sukaupęs 15 metų stažą, bendro 20 metų stažo užtenka pensijai gauti.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
„Šiuo atveju Lietuva skirtų pensiją už 5 metus, o Ispanija - už 15 metų. Kai stažas pakankamas, kiekviena valstybė individualiai apskaičiuoja mokėtinos pensijos dalį - ji priklauso nuo to, kiek laiko toje šalyje dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos bei koks buvo sukauptas pajamų dydis. Tiek pensinis amžius, tiek reikalaujamas stažas skirtingose šalyse dažnai skiriasi, todėl nieko neįprasto, jei tokiais atvejais skirtingos valstybės pensiją pradeda mokėti skirtingu laiku“, - pastebi „Luminor“ atstovė.
Svarbu nepamiršti, kad sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir „Sodros“ skyriuje pildant prašymą pensiją gauti Lietuvoje, būtina nurodyti, kad esate dirbęs ir kitoje šalyje.
Tuomet jūsų užklausa persiunčiama atsakingoms užsienio įstaigoms.
Gavus dokumentus apie jūsų sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją, paaiškėja ir sumos, kurias išmokės Lietuvos ir užsienio valstybės.
Sukauptos Lėšos Toliau Investuojamos
Pasirinkus pensijai kaupti antros pakopos pensijų fonduose, įmokas, kurios skaičiuojamos nuo atlyginimo, į pensijų fondą perveda darbdavys ir „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų bankroto rizika
Todėl, jeigu prieš išvykdami į užsienį kaupėte antros pakopos pensijų fonduose Lietuvoje, o tuomet nutraukėte šiuos darbo santykius, įmokų mokėjimas taip pat nebevyksta.
„Sukauptos lėšos niekur nedingsta ir nėra užšaldomos - visa iki tol pensijų fonduose sukaupta suma ir buvimo užsienyje laikotarpiu yra toliau investuojama, sudarant galimybę sukaupti daugiau. Tuomet jums grįžus ir vėl įsidarbinus Lietuvoje įmokų mokėjimas atsinaujina“, - pasakoja L. Načajienė.
Jeigu prieš išvykstant iš Lietuvos lėšų antros pakopos pensijų fonduose nekaupėte, o grįžęs iš užsienio esate jaunesnis nei 40 metų amžiaus, galite būti į kaupimą įtrauktas automatiškai.
Kaupti antros pakopos pensijų fonduose galima ir vyresniems nei 40 metų amžiaus asmenims, savarankiškai pateikusiems prašymą.
Apsisprendus kaupti, pradėti tą daryti galima iki pat pensinio amžiaus.
„Jeigu antros ar ją atitinkančios pakopos pensijų fonde kaupėte užsienyje ar užsienio bendrovėje, o vėliau grįžote į Lietuvą, situacija išlieka tokia pati - įmokos nebemokamos, bet sukaupta suma investuojama toliau“, - tvirtina „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Trečia Pakopa Suteikia Daugiausiai Laisvės
L. Načajienė pastebi, kad darbuotojai, pensijai kaupiantys trečios pakopos pensijų fonduose, priimdami sprendimus dėl savo ateities turi daugiau lankstumo ir yra mažiau priklausomi nuo valstybių, kuriose dirba, politikos.
„Kadangi investavimas į trečios pakopos pensijų fondus yra savanoriškas ir savarankiškas kaupimo būdas, įmokų mokėjimo dažnį ir dydį nustatote patys. Tai reiškia, kad į Lietuvos kaupimo bendrovių pensijų fondus investuoti ir net pradėti tai daryti galima ir dirbant užsienyje, o tai gali būti ypač aktualu tiems, kurie ateityje planuoja sugrįžti į Lietuvą. Kadangi šioje pakopoje daug lankstumo, ji nėra susieta su darbo santykiais, todėl gali būti tinkamas pasirinkimas emigrantams. Tiesa, gyvenant užsienyje, negalios gyventojams Lietuvoje taikoma GPM lengvata“, - įsitikinusi ji.
Darbo Stažas Užsienyje Skiriasi
„Kiekvienoje valstybėje socialinės apsaugos sistemos skirtingos, tačiau visoje bendrijos teritorijoje yra taikomi socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai, kuriais siekiama sukoordinuoti socialinės apsaugos sistemas taip, kad neliktų kliūčių asmenų laisvam judėjimui ir būtų užtikrinta migruojančių asmenų socialinė apsauga“, - pasakojo M. Kozič.
Ji aiškino, kad užsienyje įgytas stažas yra sumuojamas, tačiau pensija yra mokama už savo valstybėje įgytą stažą.
„Pagal ES teisės aktų nuostatas, asmens teisei į pensiją nustatyti kiekviena iš valstybių narių, kurioje asmuo yra įgijęs stažo, sumuoja visose valstybėse įgytus stažo laikotarpius, tačiau skiria ir moka pensiją tik už savo valstybės teritorijoje įgytą stažą“, - teigė patarėja.
Kiekviena šalis asmeniui moka už joje pradirbta laiką, todėl keliose šalyse dirbęs žmogus pensiją gaus iš kelių šalių.
„Pavyzdžiui, žmogus 20 metų dirbo Lietuvoje ir 10 metų Ispanijoje. Visi šie laikotarpiai bus įskaičiuoti į asmens socialinio draudimo stažą skaičiuojant pensiją Lietuvoje - t. y. bus laikoma, kad žmogus turi 30 metų stažo. Kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, tai yra Lietuva už 20 metų, Ispanija už 10 metų“, - komentavo M. Kozič.
Ji atkreipė dėmesį, kad jei žmogus buvo dirbęs užsienyje, jis turi tai nurodyti ir situacija esą pasirūpins „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius.
„Asmuo, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus, teritoriniame „Sodros“ skyriuje pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje nurodo, jog yra dirbęs ir kitoje šalyje. Tuomet „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas - persiunčia asmens užklausą užsienio kompetentingoms įstaigoms, gauna dokumentus, liudijančius apie asmens sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją bei konkrečią sumą iš užsienio valstybės“, - pasakojo patarėja.
Ji teigė, kad žmogus, turintis minimalų stažą Lietuvoje, gaus lietuvišką senatvės pensiją už tuos metus, kai jis dirbo gimtinėje.
„Jei žmogus turi sukaupęs minimalų stažą Lietuvoje (15 metų ar daugiau), jam pradedama mokėti nacionalinė pensija už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos Lietuvoje. Tai yra, nepriklausomai nuo to, ar jau gavo sprendimą iš užsienio dėl toje šalyje uždirbtos pensijos, žmogus iškart pradeda gauti lietuvišką pensiją“, - kalbėjo M. Kozič.
Gali Strigti Komunikacija
Apie darbo stažą užsienyje Lietuvos institucijos neatsako, šie sprendimai priklauso tik nuo užsienio institucijų.
„Reikėtų dar kartą pabrėžti, kad „Sodra“ skiria pensiją už tą laikotarpį, kai žmogus dirbo Lietuvoje ir veikia kaip tarpininkas, perduodant dokumentus į užsienio institucijas. Lietuva neskiria pensijos už užsienyje įgytą stažą. Užsienio institucijų priimami sprendimai ir atsakymų pateikimo terminai priklauso tik nuo jų vidinės tvarkos ir nacionalinių teisės aktų. „Sodra“ neturi jokių praktinių ar teisinių svertų, kad turėtų įtakos šiems procesams“, - pabrėžė patarėja.
Tačiau pasitaiko, kad įstaigos lėtai pateikia atsakymus į užklausas, o kitų priemonių paspartinti procesą nėra.
„Kai kurių šalių kompetentingos įstaigos ne itin operatyviai pateikia atsakymus į „Sodros“ užklausas. Praktika rodo, kad vangiausiai klostosi bendradarbiavimas su Pietų Europos šalimis, taip pat po Brexito dar labiau sulėtėjo bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste. Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius, tačiau neturi kitų instrumentų, kad galėtų paspartinti šį procesą“, - kalbėjo M. Kozič.
Jos duomenimis, didžiausių sunkumų sulaukia žmonės, nesukaupę minimalaus stažo pensijai gauti.
„Keblumų gali kilti tuomet, jei žmogus Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti. Pavyzdžiui, jis dirbo 10 metų Lietuvoje ir 15 metų Jungtinėje Karalystėje. Susumavus šiuos stažo laikotarpius, bus laikoma, kad žmogus turi 25 metus stažo ir yra įgijęs teisę gauti pensiją. Kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, t.y. Lietuva už 10 metų, Jungtinė Karalystė už 15 metų“, - teigė M. Kozič.
Išmoką asmuo gauna tik tada, kai užsienio institucija patvirtina užsienyje gautą stažą ir pradeda mokėti pensiją.
„Šiuo atveju, kol nebus gautas atsakymas iš užsienio, žmogus negaus jokios išmokos, kadangi Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti. Tik kai užsienio įstaiga patvirtins toje šalyje įgytą stažą, kiekviena šalis pradės mokėti pensiją už tuos metus, kai žmogus dirbo ir mokėjo mokesčius jos teritorijoje“, - užsiminė patarėja.
Ji taip pat pasiūlė atkreipti dėmesį, kad skirtingose šalyse pensijos amžius nesutampa ir kartais pensija negali būti skiriama.
„Svarbu prisiminti, kad visose šalyse senatvės pensijos amžius yra skirtingas. Tai yra, jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus Lietuvoje ir kreipėsi dėl pensijos skyrimo, persiuntus jo užklausą, pavyzdžiui, į Vokietiją, gali paaiškėti, kad toje šalyje senatvės pensija jam dar nepriklauso. Tuomet, jei žmogus turi minimalų stažą Lietuvoje, jam bus mokama nacionalinė pensija - už Lietuvoje dirbtus metus“, - pasakojo M. Kozič.
Reikia Pasirūpinti Dokumentais
Tarptautinės migracijos organizacijos vykdomo projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė I. Jankauskaitė-Činčė atkreipė dėmesį, kad visada svarbu išsiaiškinti kaip veikia skirtingos šalys, vienose stažas yra sumuojamas, kitose vykdomi dvišaliai susitarimai.
„Dažnas grįžtantysis nuogąstauja dėl to, kad grįžus į Lietuvą, užsienyje sukauptas darbo stažas dings ir neįsiskaičiuos į pensiją. Jei asmuo dirbo ES/EEE/JK, Šveicarijoje - skirtingose šalyse jo sukauptas stažas bus sumuojamas. Taip yra nustatoma, ar asmuo turi teisę gauti pensiją ir sukaupto stažo jam pakanka. Jei pakanka, toliau jau kiekviena valstybė pagal joje sukauptą stažą ir turėtas pajamas apskaičiuos mokėtinos pensijos dalį. Jei asmuo persikelia į Lietuvą iš Kanados, Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos ar Rusijos, pensijos taip pat bus mokamos pagal dvišalius susitarimus“, - kalbėjo I. Jankauskaitė-Činčė.
Ji aiškino, kad jei žmogus kreipsis dėl socialinės pašalpos, įgytas darbo stažas taip pat bus įskaitytas.
„Be to, užsienyje įgytas darbo stažas taip pat yra įskaitomas Lietuvoje kreipiantis dėl nedarbo, motinystės ar ligos išmokų. Didelė dalis grįžtančių žmonių galvoja, kad grįžus jie negali kreiptis dėl socialinių išmokų į Sodrą, nes mokesčius mokėjo kitoje valstybėje“, - užsiminė I. Jankauskaitė-Činčė.
Ji priminė atsigabenti dokumentus, kurie įrodytų darbo stažą užsienyje, jie gali būti naudingi ir Lietuvoje.
„Bet kuriuo atveju, visada tikrai pavers dokumentai, kurie įrodo darbo stažą kitoje valstybėje: socialinio draudimo numeris, darbo sutartys, algalapiai, kompetentingų institucijų išduoti dokumentai ir kita“, - pasakojo I. Jankauskaitė-Činčė.
Ji priminė, kad Lietuvoje galima kreiptis dėl nedarbo išmokos, tam prireiks tam tikros dokumento formos.
„Jei planuojama grįžti ir ieškoti darbo Lietuvoje, galima kreiptis dėl nedarbo išmokos. Tokiu atveju ES/EEE/JK ar Šveicarijoje, užsienyje įgytą darbo stažą, galima įrodyti pateikiant PD U1 dokumento formą. Visada siūlome nepamiršti ir kitų dokumentų, kurie gali praversti: vairuotojo pažymėjimas, ES sveikatos kortelė, senjoro pažymėjimo“, - užbaigė koordinatorė.
Emigrantai Grįžta Į Lietuvą
I. Jankauskaitė-Činčė pasakojo, kad vis daugiau emigrantų grįžta į Lietuvą.