Šiame tekste nagrinėjame planuojamus alkoholio (bei tabako ir elektroninių cigarečių) akcizų didinimus, jų pagrindimą ir galimus ekonominius bei socialinius padarinius ypač pensininkų grupėje. Pateikiami faktai apie numatomus tarifų pokyčius, ankstesnių priemonių poveikį ir ekspertų bei institucijų argumentus, remiantis pateiktu šaltinio medžiagos tekstu.
Akcizų didinimo kontekstas: kodėl valdžia kelia mokesčius
Finansų ministerijos aiškinimu, akcizai yra vieni iš ekonomikos augimui mažiausiai žalingų mokesčių. „Tai yra reikšmingas biudžeto pajamų šaltinis, kuriuo finansuojamos valstybės funkcijos ir įsipareigojimai. O tam tikra surenkamų akcizų dalis tiesiogiai nukreipiama finansuoti tokius nacionalinės reikšmės fondus ir programas, kaip Valstybės gynybos fondas, Kelių priežiūros ir plėtros programa, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir kt.“ - vardijo ministerijos atstovai.
Ministerija vardijo, kad yra atsižvelgiama į įvairius veiksnius: akcizais apmokestinamų produktų rinkos tendencijas, kainų, vartojimo pokyčius ir juos lemiančius veiksnius, Europos Sąjungos šalių, ypač - kaimyninių šalių, akcizų politiką ir galimą poveikį šešėlinei rinkai. „Įprastai, siekiant užtikrinti mokestinės aplinkos stabilumą ir prognozuojamumą, akcizų tarifai nustatomi keleriems metams į priekį. Tačiau, esant poreikiui (pvz., reikšmingai pasikeitus akcizų tarifų nustatymo metu buvusioms aplinkybėms, pakitus pardavimų tendencijoms ir pan.), tokie kelerių metų akcizų planai būna peržiūrimi ir, jeigu reikia, tikslinami“, - komentavo Finansų ministerija.
Numatomi 2026 m. alkoholio, tabako ir elektroninių cigarečių skysčių akcizų pokyčiai
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl akcizų tarifų didinimo etilo alkoholiui, alkoholiniams gėrimams, taip pat tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui 2026 m. planuojama gauti apie 65,9 mln. eurų papildomų pajamų iš akcizų. Tuo metu dėl energiniams produktams taikomų akcizų didinimo valstybės biudžetas 2026 m. surinks apie 76,9 mln. eurų papildomų pajamų.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. už pusę litro įvairių alkoholinių gėrimų teks mokėti nuo 0,13 iki 0,79 euro daugiau. Finansų ministerija vardija, kad 2026 m. etilo alkoholiui (37 proc. stiprumo gėrimams) akcizai augs 12,7 proc. Tuo metu daugiau nei 15 proc. stiprumo turintiems alkoholio produktams akcizas didės 11,1 proc. Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams (virš 8,5 proc. stiprumo) akcizai kitąmet kils 16,5 proc. Alui - 16,1 proc. O tarpiniams alkoholio produktams (iki 15 proc. stiprumo) numatomas akcizų augimas siekia 25 proc.
Taip pat skaitykite: Brazilijos pensijų sistemos iššūkiai
Finansų ministerija skaičiuoja, kad 0,5 litro etilo alkoholio kitais metais dėl mokestinių veiksnių galėtų pabrangti vidutiniškai apie 0,79 euro. 0,5 litro gėrimų, turinčių daugiau kaip 15 proc. stiprumo, 2026 m. brangs apie 0,25 euro. 0,5 litro vyno ir kitų fermentuotų virš 8,5 proc. stiprumo gėrimų kainos kils apie 0,25 euro. O 0,5 litro šių gėrimų iki 8,5 proc. stiprumo brangs apie 0,13 euro. Tarpinių iki 15 proc. stiprumo produktų kaina galėtų padidėti vidutiniškai apie 0,44 euro už 0,5 litro, vardijo ministerija.
Kaip tai palies pensininkus: tiesioginis piniginis poveikis
Gyventojams šie skaičiai aktualūs ne tik dėl asmeninių išlaidų. Gyventojų pajamos ir vartojimo elgsena lemia, kiek pastebėtas akcizo pakėlimas paveiks kasdienę sąskaitą. A. Izgorodinas svarstė, kad nors gyventojų finansinė būklė kitąmet gerės - augs minimali alga, o paskui ją ir kiti atlyginimai, mažės palūkanos, didėjant akcizams visada išlieka rizika, jog dalis vartotojų pereis prie nelegalaus vartojimo.
„Manau, kad alkoholio ir tabako vartojimas yra daugiau mažiau stabilus. Nepaisant kainų pokyčio, jis neturėtų labai mažėti ar didėti, tik tiek, kad dalis gyventojų norės savo poreikį patenkinti arba apsipirkdami užsienyje, arba, kas yra labiau tikėtina, pereidami prie to nelegalaus vartojimo. Čia svarbus uždavinys Vyriausybei - kontroliuoti šešėlinę prekybą“, - „Delfi“ sakė A. Izgorodinas.
Pensininkams, kurių pajamos yra fiksuotos arba ribotos, net ir santykinai nedidelis alkoholio kainos augimas reiškia realų perkamosios galios sumažėjimą. Net jeigu vienos rūšies gėrimų pabrangimas atrodo kelių centų dydžio (pvz., alaus skardinė - keliomis centais), reguliarios vartojimo įpročiai gali padidinti mėnesines išlaidas, ypač tiems, kurie vartoja dažnai. Be to, aukštesnės kainos gali paskatinti pasirinkti pigesnes ir galimai mažiau saugias alternatyvas arba pereiti prie šešinės rinkos.
Ne tik kainos: kodėl akcizai laikomi sveikatos politika
Tarptautinės ekspertinės organizacijos pripažįsta, kad alkoholio ir tabako gaminių akcizo didinimas yra viena iš pačių efektyviausių priemonių mažinant jų vartojimą. Moksliniu požiūriu, akcizinio apmokestinimo poveikio mechanizmas siejamas su santykine alkoholio ar tabako gaminių kaina, kuri atspindi, kiek už vidutinį uždarbį galima nusipirkti alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių.
Taip pat skaitykite: Pensijų kompensavimas Lietuvoje
Alkoholio kontrolės srityje Lietuva pastaraisiais metais patyrė keletą natūralių eksperimentų, kai 1999 metais 44 proc. buvo sumažintas akcizas stipriems gėrimams, o vėliau pritaikytos mokesčių lengvatos aludariams bei sidro gamintojams. Tada drastiškai išaugo alkoholio vartojimas ir su tuo susijusių mirčių skaičius. 2008-uosius paskelbus „blaivybės metais“, vienu metu įsigaliojo visas paketas efektyvių kompleksinių priemonių: buvo ženkliai pakeltas akcizas visiems alkoholiniams gėrimams, apribota reklama dienos metu, panaikintos mokestinės lengvatos mažiesiems aludariams, sugriežtinta neblaivių vairuotojų kontrolė (ženkliai padidintos baudos, numatytas mašinų konfiskavimas ar net administracinis areštas). Vėliau 2009 m. buvo dar kartą padidintas akcizas visiems alkoholiniams gėrimams ir uždrausta prekyba alkoholiu nakties metu.
2008-2009 m. Visos aukščiau paminėtos priemonės davė puikų efektą ženkliai sumažinant alkoholio suvartojimą Lietuvoje 2008 - 2009 m., taip pat pagerinant visuomenės sveikatos rodiklius. Tai patvirtina gerokai sumažėjęs eismo nelaimių dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės skaičius, pradėjęs mažėti daugelį metų iki tol tik augęs alkoholio vartojimo sąlygojamas sergamumas ir mirtingumas.
Pensininkams svarbios priemonės be akcizo didinimo
Siekiant mažinti alkoholio vartojimą, būtina diegti kompleksines priemones, kaip tai buvo daryta 2008 ir 2009 m., ir visų pirma orientuotis į jaunimą. Šiuo atveju efektyviausios ir pigiausios valstybei priemonės yra būtent nuolatinis akcizo didinimas bei visiškas alkoholinių gėrimų reklamos uždraudimas. Nepilnamečiams pernelyg lengva įsigyti alkoholinių gėrimų, todėl alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimui taip pat yra aibė efektyvių priemonių.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) pastebi, kad pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas Lietuvoje pastebimai mažėjo. „Lietuva pasižymėjo ir kaip labiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalis, t. y. nuo 14,7 litro 2011 m. iki 12,1 litro 2021 m. Be to, gausus epizodinis alkoholio vartojimas Lietuvoje buvo kiek mažiau paplitęs nei vidutiniškai EBPO šalyse. Alkoholio suvartojimas Lietuvoje 2022-2023 m. sumažėjo iki 11 litrų ir buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį“, - teigė departamentas.
Rizikos: nelegalus rinkos augimas ir vartotojų elgsena
Izgorodinas atkreipė dėmesį, jog kitais metais laukiama spartesnio infliacijos augimo - ji gali padidėti iki 3 proc. „Nepaisant kylančių atlyginimų, žmonės pajus kainų augimą, todėl tai gali paskatinti juos vartoti alkoholį ir tabaką ne taip atsakingai, turiu omenyje nelegalų vartojimą“, - pastebėjo ekonomistas.
Taip pat skaitykite: Darbo santykių nutraukimas valstybinėje įmonėje
A. Izgorodinas taip pat neatmetė, jog žmonės gali keisti įpročius pereidami nuo brangaus prie pigaus alkoholio. Tiesa, įpročių keitimas kalbant apie tabako gaminius jam atrodo mažiau tikėtinas. „Pavyzdžiui, elektroninės cigaretės labiau yra mados klausimas - šio produkto vartojimo akcizų augimas smarkiai nepaveikia. Žmonės, kurie rūko elektronines cigaretes, yra mažiau jautrūs akcizams, todėl jų vartojimas iš esmės nesumažės“, - svarstė jis.
Akcizų didinimo poveikis pensininkų išlaidoms: skaičiai ir pavyzdžiai
Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, šio sektoriaus pokyčiai gali reikšti konkrečius kainų šuolius:
- 0,5 litro etilo alkoholiui (37 proc.) vidutiniškai gali pabrangti apie 0,79 euro;
- 0,5 litro daugiau nei 15 proc. stiprumo gėrimų brangimas apie 0,25 euro;
- 0,5 litro vyno ir kitų fermentuotų virš 8,5 proc. brangimas apie 0,25 euro;
- 0,5 litro iki 8,5 proc. vyno brangimas apie 0,13 euro;
- pusė litro tarpinių iki 15 proc. produktų - apie 0,44 euro;
- cigarečių pakelis dėl akcizo pabrangs vidutiniškai ~0,28 euro (arba 0,31 euro minimaliai);
- elektroninių cigarečių skysčio 2 ml pabrangimas apie 2,25 euro, o dažniausiai parduodami 10 ml buteliukai pabrangti vidutiniškai apie 11,25 euro.
Tokie pokyčiai gali reikšti, kad pensininkai, kurie reguliariai perka tam tikrus produktus arba vartoja juos kaip laisvalaikio priedą, pastebimai pajus mėnesines išlaidas. Jeigu pensininkų biudžetai yra riboti, net nedidelis padidėjimas gali privesti prie pasirinkimo mažinti kitų būtinų išlaidų apimtį arba keisti vartojimo įpročius (pvz., rinktis pigesnes alternatyvas).
Atsakymai ir siūlymai pensininkams
Pensininkams, norintiems sumažinti akcizų augimo poveikį šeimos biudžetui, galima apsvarstyti šiuos žingsnius: sekti akcijų ir mažmenines kainas, pasirinkti mažesnio alkoholio stiprumo gėrimus, vengti pirkimo impulsų, rinktis teisėtus pardavėjus ir nebendradarbiauti su neaiškiais pasiūlymais, kurie gali būti susiję su nelegalia prekyba. Be to, svarbu pasinaudoti valstybės ir savivaldybių socialinėmis programomis, jeigu tokios egzistuoja.
Akcizų didinimo poveikio įrodymai iš praeities
2008-2009 m. priemonių kompleksas parodė, kad kartu su akcizo kėlimu ir kitomis priemonėmis (reklamos apribojimas, naktinės prekybos ribojimas, griežtesnė kontrolė) pavyko reikšmingai sumažinti alkoholio suvartojimą ir pagerinti sveikatos rodiklius. Tai patvirtina gerokai sumažėjęs eismo nelaimių dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės skaičius ir pradėjęs mažėti sergamumas bei mirtingumas, susiję su alkoholio vartojimu.
Tačiau vėlesniais metais akcizo didinimai buvo stabdomi ar net mažinami, dalis priemonių atšauktos, o prevencijos pastangos nutrūko. Siekiant išlaikyti teigiamą poveikį, ekspertai rekomenduoja nuoseklų ir ilgalaikį priemonių taikymą bei orientaciją į jaunimą.
Valstybinė reglamentacija ir administraciniai pakeitimai
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas numato aiškų ir iš anksto patvirtintą planą, pagal kurį 2025-2027 metais nuosekliai didinami akcizai alkoholiui, tabako gaminiams ir jų alternatyvoms. Pagal AĮ pakeitimo nuostatas, akcizų objektu tapo nealkoholiniai saldinti gėrimai, o Akcizų įstatymas apibrėžia mokesčio objektus, mokestinius laikotarpius, lengvatas ir išimtis.
Informuojame, kad buvo priimti ir kiti teisės aktų pakeitimai bei administraciniai sprendimai, pvz., susiję su akcizų mokėtojų registracija nealkoholiniams saldintiems gėrimams, AKC deklaracijų tvarkomis, taip pat VMI įsakymais dėl apskaitos taisyklių atnaujinimų. Tai rodo, kad akcizų administravimas yra nuolat peržiūrimas ir pritaikomas praktiniams poreikiams.
Ar kainos didinimas visada gerina sveikatą?
Tarptautinės ekspertinės organizacijos pripažįsta, kad veiksmingiausias poveikis pasiekiamas derinant akcizų didinimą su kitomis priemonėmis: reklamos draudimu, prekybos laiko ribojimais, prevencinėmis programomis ir griežtesne nelegalaus prekybos kontrole. NTAKD pabrėžia, kad valstybės alkoholio kontrolės politika duoda teigiamus pokyčius mažinant alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą. „Svarbu išlaikyti gerąją praktiką ir taikyti veiksmingas priemones mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą ir didinant gyventojų informuotumą bei sąmoningumą“, - nurodė departamentas.
Kaip svarstymai apie ateitį gali paveikti pensininkus
2026 metai šiame plane užima svarbią vietą, nes būtent tada įsigalios nauji akcizų tarifai, kurie turės tiesioginį poveikį daugelio kasdien perkamų prekių kainoms. Gyventojams šie skaičiai aktualūs ne tik dėl asmeninių išlaidų. Akcizų politika veikia vartojimo įpročius, biudžeto pajamas ir valstybės siekius mažinti žalingų produktų vartojimą.
Vyriausybė pritarė trejų metų akcizų didinimo planui. Jei tokiam planui pritars ir Seimas, jau kitąmet 0,5 l vyno butelis brangtų 10 centų, alaus skardinė - 2 centais, o 0,5 l stipriojo gėrimo - 35 centais. Tokie sprendimai reiškia, jog pensininkai gali jausti nuolatinį didesnių išlaidų spaudimą, ypač jei infliacija ir kiti kainų augimai stiprins bendrą kainų spaudimą jų biudžetams.
Praktiniai patarimai pensininkams
- Planuoti pirkinius ir stebėti kainų pokyčius didžiosiose ir mažesnėse parduotuvėse;
- Apsvarstyti alternatyvas: mažesnio stiprumo gėrimai arba retinti vartojimą;
- Nemanyti, kad kiekvienas akcizo didinimas bus stipriai juntamas - pasverti, ar verta keisti įpročius, ar tiesiog koreguoti biudžetą;
- Nelankytis neaiškių pasiūlymų ir smarkiai nuolaidų pasiūlančių pardavėjų, kad išvengtumėte nelegalios produkcijos;
- Pasinaudoti socialinėmis ir sveikatos apsaugos programomis, jei kyla finansinių sunkumų.
Išvados be apibendrinimo
Akcizų didinimas yra kompleksiška priemonė, kuri turi fiskalinį tikslą (pajamos biudžetui) ir reguliacinį tikslą (sveikatos ir aplinkos apsauga). Praeities pavyzdžiai rodo, kad akcizo didinimas kartu su kitomis priemonėmis gali reikšmingai sumažinti alkoholio vartojimą ir pagerinti visuomenės sveikatą. Tačiau pensininkams tai reiškia tiesioginį kainų didėjimą ir potencialų finansinį spaudimą, o esant dideliam kainų šuoliui - riziką pereiti prie nelegalios vartosenos arba pigesnių, galimai kenksmingesnių alternatyvų. Todėl efektyvi politikos realizacija turi derinti mokesčių pokyčius su kontrolės priemonėmis, socialine parama ir prevencinėmis programomis, ypač orientuotomis į labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes.