Anemija arba mažakraujystė - tai būklė, kai kraujyje sumažėja hemoglobino kiekis ir (arba) eritrocitų skaičius, todėl organizmo audiniai prasčiau aprūpinami deguonimi. Daugelį anemijos simptomų, tokių kaip nuovargis ir dusulys, sukelia sumažėjęs deguonies tiekimas į gyvybiškai svarbius kūno organus ir audinius. Itin greitas gyvenimo tempas verčia mus jaustis pavargusiais ir silpnais, dažnai dėl to kaltiname stresą. Tačiau nuovargis bei energijos trūkumas gali byloti ir apie vieną ligą - mažakraujystę.
Anemijos paplitimas ir rizikos grupės
Duomenys rodo, jog anemija paliečia net iki 25-40 proc. tam tikrų grupių ir iki 30-40 proc. tam tikrų populacijų; pasaulinei statistikai būdinga, kad iki 40 proc. gyventojų pasaulyje kenčia nuo anemijos. Skaičiuojama, kad mažakraujyste Lietuvoje serga maždaug 25 procentai paauglių. Didžiausia rizika susirgti anemija pasireiškia nėštumo metu - tuomet ji gali būti diagnozuojama nuo 30 iki 40 proc. nėščiųjų.
Didžiausios anemijos išsivystymo rizikos grupės yra maži vaikai, nėščios moterys, vaisingo amžiaus moterys, ypač turinčios gausias menstruacijas, asmenys vyresni nei 65 metų, sergantys lėtinėmis ligomis ar turintys virškinamojo trakto sutrikimų. Viena jautriausių grupių yra vaisingo amžiaus moterys, kurioms geležies stokos sutrikimai pasireiškia dėl gausių mėnesinių. Maždaug 9-14-ai iš 100 moterų menstruacijos būna ilgos ir gausios.
Anemijos priežastys ir mechanizmai
Mažakraujystės priežastys gali būti labai skirtingos - nuo mitybos stokos iki lėtinių ligų ar slapto kraujavimo. Mažakraujystės priežastys paprastai skirstomos į dvi grupes: mažinančias raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir didinančias raudonųjų kraujo kūnelių naikinimą ar netekimą. Geležies stygius yra viena dažniausių anemijos priežasčių - apie 50 proc. visų anemijų atsiranda dėl geležies trūkumo. Vitaminų B12 ir folio rūgšties stoka taip pat paskatina anemiją; vitamino B12 trūkumas ypač dažnas vyresniems nei 60 metų žmonėms (apie 10-15 proc.).
Raudonieji kraujo kūneliai gaminami kaulų čiulpuose, o jų gyvavimo trukmė yra 100-120 dienų. Bet koks procesas, kuris neigiamai veikia pusiausvyrą tarp raudonųjų kraujo kūnelių gamybos ir naikinimo, gali sukelti anemiją. Pvz., raudonųjų kraujo kūnelių gamybą mažinančius veiksnius gali lemti nepakankamas maistinių medžiagų vartojimas, inkstų ligos, tam tikros vėžio rūšys, autoimuninės ligos, uždegiminės žarnyno ligos, aplastinė anemija, tam tikri vaistai ar toksinai. Veiksniai, didinantys raudonųjų kraujo kūnelių naikinimą, apima kraujo netekimą, hemolizę, padidėjusią blužnį, infekcijas ir paveldimas ligas (pvz., pjautuvo formos ląstelių ligą).
Taip pat skaitykite: Anemijos atpažinimas ir sprendimo būdai
Anemijos simptomai ir kodėl jie nespecifiški
Anemijos simptomai labai nespecifiniai, todėl dažnai problema ilgai lieka nepastebėta. Dažniausiai pasireiškiantys požymiai: galvos skausmas, svaigulys ir ūžimas ausyse; odos ir gleivinių blyškumas; nagų silpnumas ir gruoblėtumas; plaukų slinkimas, lūžinėjimas; bendras silpnumas ir nuovargis; sumažėjęs darbingumas; skonio ir uoslės pakitimai; mieguistumas ir miego sutrikimai; padažnėjęs pulsas ir dusulys (ypač pajudėjus).
Mažakraujystė pavojinga tuo, kad ji vystosi gana nepastebimai. Žmogus vakarop gali tapti dirglesnis, mieguistesnis, jausti bendrą kūno silpnumą, tačiau įprastas bendrasis kraujo tyrimas tuo metu dar neįspėja apie pavojų. Vėliau, įsibėgėjus mažakraujystei, simptomai pasunkėja: odos blyškumas, įtrūkę lūpų kampučiai, trapūs nagai, plaukų slinkimas, dusulys, galvos svaigulys ir kt.
Anemija ir psichinė sveikata
Mažakraujystė turi reikšmingą įtaką psichinei sveikatai. Nuolatinis nuovargis, silpnumas, mieguistumas, sumažėjęs darbingumas, koncentracijos sutrikimai, dėmesio problemos, nerimo sutrikimai gali būti susiję su mažakraujyste. Monotoniška mityba bei vitaminų stoka gali sukelti lėtinį nuovargį, negalėjimą susikaupti, darbingumo sumažėjimą ir nerimo sutrikimus.
Vitaminų B12 trūkumas gali sukelti specifinius neuropsichinius simptomus: depresiją, atminties sutrikimus, sumišimą, refleksų ar judesių sutrikimus, rankų ar kojų tirpimą bei dilgčiojimą. Perniciozinė anemija, kurią sukelia vitamino B12 trūkumas, dažnai susijusi su virškinimo sutrikimais ir neurologiniais reiškiniais, o įtarus šių vitaminų stoką atliekami homocisteino tyrimai.
Vyresnio amžiaus žmonėms mažakraujystė gali paskatinti galvos svaigulį, triukšmą ausyse, dusulį, o kai kurių tyrimų duomenimis, anemija vyresnio amžiaus asmenims susijusi su padidėjusia senatvine demencija rizika (rizika padidėja apie 40 proc.). Vokiečių mokslininkai nustatė, kad širdies ir kraujagyslių ligą lydinti anemija mirties riziką padidina net du kartus.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Anemija ir kognityvinės funkcijos
Anemija prisideda prie prastesnio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi, o tai lemia koncentracijos, dėmesio, atminties ir apdorojimo greičio sutrikimus. Kasdienis nuovargis ne visada reiškia, kad trūksta poilsio; jei kartu jaučiamas silpnumas, greitesnis širdies plakimas, galvos svaigimas ar dusulys įprasto fizinio krūvio metu, verta pagalvoti apie kraujo rodiklius.
Psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija ir nerimas, gali būti tiek anemijos pasekmė, tiek ir jos priežastis, nes lėtinė prasta savijauta mažina gyvenimo kokybę ir skatina socialinį atitraukimą. Vitamino B12 trūkumas ypač susijęs su depresijos, atminties problemų ir kitų kognityvinių sutrikimų atsiradimu.
Diagnozė: kokių tyrimų reikia?
Anemijos diagnozė pradedama nustatant paciento ir šeimos sveikatos istoriją bei atliekant fizinę apžiūrą. Dažniausiai atliekami laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas (hemoglobino kiekis, eritrocitų skaičius, hematokritas), retikulocitų skaičius, serumo geležies kiekis, feritino tyrimas, vitamino B12 ir folio rūgšties tyrimai, homocisteino tyrimas, C reaktyviojo baltymo ir kitų uždegimo rodiklių įvertinimas, išmatų okultinio kraujo tyrimas. Kartais atliekami kaulų čiulpų tyrimai, jeigu įtariamos rimtesnės priežastys.
Gydymas ir prevencija
Anemijos gydymas priklauso nuo priežasties. Jei nustatoma geležies stoka, skiriami geležies preparatai ir ieškoma kraujo netekimo ar pasisavinimo sutrikimo priežasties. Jei trūksta vitamino B12 ar folio rūgšties, gydymas nukreipiamas į šių medžiagų atkūrimą; B12 gali prireikti vartoti injekcijomis, jeigu jis neįsisavinamas žarnyne. Lėtinių ligų sukeltos anemijos atveju svarbu gydyti pagrindinę ligą.
Maisto papildai (geležis, folatai, vitaminas B12) gali būti reikalingi, tačiau savarankiškai pradėti juos vartoti nereikėtų - netinkamas pasirinkimas gali sutrukdyti laiku nustatyti tikslią diagnozę. Mityba turi būti pritaikyta prie anemijos priežasties: geležies daug gyvūninės kilmės produktuose (raudona mėsa, kepenys, jūros gėrybės), augalinės kilmės geležies šaltiniai (ankštinės daržovės, špinatai) ir folatai (žalialapės daržovės, lęšiai). Vitaminu B12 turtingi gyvulinės kilmės produktai - mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Geležies pasisavinimą gerina vitaminas C, todėl prie geležies turinčių produktų verta vartoti daržoves ar vaisius. Kava, arbata, kalcio turintys produktai ir kai kurie vaistai gali mažinti geležies pasisavinimą. Sveika, reguliari mityba, valgyti 4-5 kartus per dieną ir vengti perdirbto maisto padeda anemijos prevencijai.
Laktoferinas ir kiti papildai
Laktoferinas - daugiafunkcis baltymas, susijęs su geležimi - tyrimuose vaikams ir nėščioms moterims rodo gerą toleravimą ir gali būti skiriamas papildomai, tačiau aiškių standartų, kada jį įtraukti, nėra. Įprastos laktoferino dozės suaugusiesiems svyruoja nuo 100-400 mg per parą iki 12 savaičių, priklausomai nuo formos ir technologijų.
Praktiniai patarimai pacientams ir medikams
- Atliekant bendrą kraujo tyrimą bent kartą per metus (ar dažniau pagal riziką) galima anksti aptikti mažakraujystę.
- Jei pastebite nuolatinį nuovargį, silpnumą, koncentracijos sutrikimus ar neurologinius simptomus (tirpimą, atminties pokyčius), pasitikrinkite hemoglobino, feritino, vitamino B12 ir folio rūgšties lygius.
- Diagnozei patikslinti rinkitės išsamesnį ištyrimą ir tyrimų interpretaciją patikėkite gydytojui.
- Venkite savarankiško geležies ar kitų papildų vartojimo be gydytojo rekomendacijos - jei mažakraujystę lemia slaptas kraujavimas, papildai problemos neišspręs.
- Rūpinkitės subalansuota mityba: daugiau šviežių produktų, daugiau daržovių ir vaisių, pakankamai skaidulų, gyvūninės kilmės produktų tiems, kurie jų vartoja, ir vandens (bent 2 l per parą).
Laboratoriniai rodikliai diagnostikai (pavyzdinė lentelė)
| Tyrimas | Ką rodys |
|---|---|
| Bendras kraujo tyrimas (hemoglobinas, eritrocitai) | Anemijos buvimas, sunkumo vertinimas |
| Feritinas | Geležies atsargos organizme |
| Serumo geležis, transferino įsotinimas | Geležies apykaitos įvertinimas |
| Vitamino B12, folio rūgštis | Vitaminų stokos nustatymas |
| Homocisteinas | Padidėjęs gali rodyti B12 arba folatų trūkumą |
Kada kreiptis į gydytoją skubiai
- Stiprėjantis dusulys, krūtinės skausmas ar alpimas;
- Labai dažnas arba nereguliarus širdies plakimas;
- Juodos išmatos arba kraujas išmatose, gausios mėnesinės;
- Ryškus silpnumas ir greitai progresuojantys neurologiniai simptomai.
Gerai atlikta diagnostika ir tikslus gydymas gali ženkliai pagerinti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą, atstatyti kognityvines funkcijas ir gyvenimo kokybę. Svarbiausia - anksti atpažinti anemiją, nustatyti jos priežastį ir imtis tinkamų priemonių.
tags: #ar #anemija #psichikos #sutrikimas