Pastarųjų metų „Sodros“ biudžeto rodikliai rodo, kad individualiosios pensijos dalis galėjo būti indeksuojama sparčiau. Tikslas spartinti senatvės pensijų didinimą įrašytas ir Vyriausybės programoje. Žadama ir toliau indeksuoti „Sodros“ pensiją, atsižvelgiant į darbo užmokesčio augimą bei siekiant pajamų pakeitimo normą priartinti prie ES valstybių narių vidurkio.
Primename, kad pensijos indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą ir infliaciją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad šiuo metu vyksta diskusijos ir ši iniciatyva yra svarstoma Seime. „Tai yra vienas iš šaltinių, kurį būtų galima naudoti pensijų didinimui, nes pensinio amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis vis dar gana aukštas. Mūsų požiūriu, svarbiausia yra išlaikyti socialiai priimtiną balansą tarp socialinio draudimo rezervinio fondo augimo ir pensijų didinimo“, - teigiama komentare.
Pasak ministerijos, 2026 metais vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc., tad pensijos augs sparčiau nei darbo užmokestis ir infliacija. Vidutinė senatvės pensija nuo 2026 metų pradžios ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 90 eurų ir pasieks 810 eurų. Tokiu būdu vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą pasieks 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
„Sodros“ Rezervas: Stabilumo Garantas?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pakomentavo, kad „Sodros“ rezervo dydis yra dinamiškas ir keičiasi priklausomai nuo finansinių srautų. Praėjusių metų gruodžio 31 dieną rezervinio fondo dydis kaupimo principu siekė 3,6 mlrd. eurų, šių metų pabaigoje jis, planuojama, sieks apie 4,4 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
„Sodros“ rezervo lėšos yra investuojamos atsakingai ir konservatyviai, siekiant apsaugoti jų vertę ir užtikrinti likvidumą. Lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos finansinius instrumentus, tokius kaip Vyriausybės vertybiniai popieriai ar indėliai. Tiksli lėšų paskirstymo struktūra priklauso nuo investavimo strategijos, kuri yra nuolat peržiūrima ir atnaujinama. Didelė dalis lėšų yra laikoma likvidžiose sąskaitose, kad prireikus būtų galima operatyviai padengti finansinius įsipareigojimus“, - komentare paaiškino ministerija.
Praėjusių metų pabaigoje apie 860 mln. eurų sudarė ilgalaikės ir trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius, apie 417 mln. eurų - terminuoti indėliai, apie 830 mln. eurų - apskaičiuotas teigiamas 2024 metų rezultatas, dar 1,5 mlrd. - lėšų likutis sąskaitoje.
Šiuo metu pensijų indeksavimui „Sodros“ rezervo lėšos nėra tiesiogiai naudojamos, pridūrė institucija. „Pensijų indeksavimas finansuojamas iš einamųjų „Sodros“ biudžeto pajamų, viršijančių patiriamas išlaidas. Rezervas yra skirtas netikėtiems ir laikiniems finansinių srautų svyravimams kompensuoti“, - rašoma komentare.
„Sodros“ rezervas skirtas užtikrinti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansinį stabilumą ir tęstinumą. Jis naudojamas tais atvejais, kai pajamos laikinai atsilieka nuo išlaidų. „Pavyzdžiui, per ekonomikos nuosmukį, kai sumažėja įmokos, arba įvykus nenumatytiems socialiniams įvykiams (pavyzdžiui, pandemijos metu), kai išlaidos socialinėms išmokoms (ligos, nedarbo ir kita) staiga išauga. Rezervas leidžia sklandžiai vykdyti visus finansinius įsipareigojimus gyventojams, nelaukiant papildomo valstybės biudžeto finansavimo. Paskutinį kartą rezervo lėšos buvo pasitelktos kaip „finansinė pagalvė“ 2020 metais prasidėjus pandemijai“, - apibendrino ministerija.
Tiesa, SADM taip pat perdavė neturinti informacijos, kiek kitąmet galėtų augti pensijos. „Kiek konkrečiai galėtų didėti pensijos, paaiškės Vyriausybei apsisprendus dėl biudžeto“, - nurodė atstovai.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Kritika ir Alternatyvūs Požiūriai
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, ekonomistas Algirdas Barkus teigia, kad „Sodros“ rezervas buvo sugalvotas sukaupti tam, kad gerais laikais, kai užimtumas ir darbo užmokestis auga, būtų sukauptas pakankamo dydžio rezervas, kuris sistemai leistų įgyvendinti įsipareigojimus tada, kai ekonomika bus krizėje.
Be to, „Sodros“ rezervas skirtas ne tik pensijoms ir jų augimui, bet ir kitiems poreikiams, socialinėms garantijoms nutikus nelaimingiems atsitikimams darbe ar netekus darbo.
Ekonomistas kėlė klausimą - kokio dydžio turėjo būti „Sodros“ rezervas 2008 metais, kad krizės laikotarpiu nereikėtų skolintis? Atsakymas - 4 mlrd. eurų rezervą, nes išlaidos siekė 3,67 mlrd. eurų. Taigi, metinės „Sodros“ išlaidos turėjo 9,5 proc. viršyti metines išlaidas - rezervas turi prilygti metiniam socialinės apsaugos sistemos biudžetui.
Iš viešai prieinamų duomenų prognozuojama, kad metų gale „Sodros“ rezervas sieks apie 4,2 mlrd. eurų, o suplanuotos išlaidos siekia apie 7,9 mlrd. eurų, skaičiuoja A. Bartkus. Su tokiu rezervu atlaikytume perpus lengvesnę finansinę krizę, nei buvo 2008 metais. Be abejonės, tai nėra mažas rezervas, bet tokios krizės, kaip 2008 metais, mes neatlaikysime.
A. Bartkus teigia: „Karinio konflikto atveju, kai reikėtų įgyvendinti įsipareigojimus, mokėti nedarbo išmokas, senatvės pensijas ir t.t., reikia suprasti vieną dalyką: daug vyrų dalyvautų kariniuose veiksmuose, jie būtų pakviesti į karinę tarnybą ir užimtumas bei įplaukos į „Sodros“ rezervą būtų gerokai mažesnės. Gyvenant tokioje geopolitinėje situacijoje, gyvenant tokiais neramiais laikais, reikia turėti didesnį rezervą - neturite džiaugtis tik keturiais milijardais“.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
SEB banko vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad indeksavimo koeficientas pagal atnaujintas Finansų ministerijos prognozes rodo, kad kitąmet vidutiniškai pensijos baziniu scenarijumi turėtų didėti 9,8 proc. Jis svarsto, kiek gali būti papildomai didinama individuali pensijos dalis. Priklausys nuo prognozuojamo pertekliaus (o jis nuo to, kiek papildomai būtų didinamos pensijos) - pavyzdžiui, jeigu jis kitais metais būtų 500 mln. eurų, tada papildomam indeksavimui būtų skirta bent 100 mln. eurų. O tai reikštų, kad individuali pensijos dalis augtų ne 9,8 proc., o maždaug 13 proc. Bet galbūt bus skiriama ne 20, o 50 proc. pertekliaus? Tik reikia atsiminti, kad mažinant „Sodros“ perteklių reikia mažinti ir valstybės biudžeto deficitą, kad konsoliduotas biudžeto deficitas nedidėtų.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad jei nuo kitų metų prezidento iniciatyva įsigalios, ekonomiką užlies pinigai iš antrosios pensijų pakopos ir dar bus 11,1 proc. didinama minimali mėnesinė alga (MMA), visa tai Lietuvos ekonomikai reikš klestėjimą.
„Tai bus visiškai klestėjimo metas, nes vienu metu į ekonomiką įliejama daug pinigų, kurie buvo kaupti ilgą laiką. Dar neaišku, kaip gyventojai elgsis, bet įsivaizduokime tą scenarijų, kuomet trečdalis darbuotojų savo sukauptas lėšas pensijų fonduose bando atsitraukti. Tai iš tų lėšų jie gauna du trečdalius, o trečdalis keliauja į „Sodrą“. „Sodros“ perviršis kitais metais bus virš milijardo eurų. Prezidento siūlymas - 20 procentai yra minimali riba, maksimali riba įstatyme pensijų yra 75 procentai. Čia vėlgi Vyriausybė spręs, kokią dalį to perviršio taikyti. Mes galime turėti efektą, kai iš pensijų fondų lėšos keliauja ir į gyventojų asmenines sąskaitas ir dalį jų gali išleisti arba reinvestuoti. Dalis grįžta į „Sodrą“ ir tuo pačiu metu akimirksniu iš „Sodros“ sugrįžusių pinigų iš pensijų fondų yra didinamos pensijos“, - kalbėjo ekonomistas.
Tai reiškia, kad darbuotojai gauna vienkartines pajamas, jos padidėja ir pensininkams. Be to, kalbama apie daugiau nei dešimtadalį didėjančius atlyginimus.
„Vienareikšmiškai pajamų augimas viršys infliaciją kelis kartus, bet visi veiksniai pakels ir infliaciją. Labai tikėtina, kad infliacija Lietuvoje kitais metais bus didžiausia visame regione“, - konstatavo N. Mačiulis.
Buvo patvirtintos daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų kitų metų „Sodros“ biudžeto pajamos ir beveik 8,789 mlrd. eurų išlaidos.
Kitąmet „Sodros“ biudžeto pajamos viršys išlaidas daugiau kaip 1,463 mlrd. eurų. Maždaug tokio dydžio skirtumas bus tarp sumos, kurią gyventojai ir draudėjai sumokės „Sodrai“ ir kiek ji pati išmokės gyventojams. Neišmokėti pinigai bus toliau kaupiami „juodai dienai“ rezerve. Jeigu jie būtų skirti dabartinėms pensijoms, kiekvienam pensininkui išeitų maždaug po 2,4 tūkst. eurų.
Palyginti su šiemetinėmis pajamomis, kitų metų „Sodros“ pajamos kitąmet turėtų didėti apie 15 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija anksčiau yra informavusi, kad didesnis augimas numatomas dėl atlyginimų augimo, didesnių valstybės biudžeto asignavimų bendrajai pensijos daliai ir grįžtančių pensijų kaupimo dalyvių įmokų.
Priimto įstatymo projekte 2026 m. numatoma, kad didžiausią „Sodros“ pajamų dalį sudarys pensijų socialinio draudimo įmokos - daugiau kaip 3 mlrd. 611 mln. eurų. Įmokos ligos socialiniam draudimui sudarys daugiau kaip 807,2 mln. eurų, įmokos motinystės socialiniam draudimui - beveik 730,9 mln. eurų, įmokos nedarbo socialiniam draudimui - beveik 526,1 mln. eurų, įmokos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui - beveik 64,1 mln. eurų.
Planuojama, kad kitąmet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei laukiama 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms.
Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst. Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Pagal svarstomą dokumentą valstybinio socialinio draudimo pensijoms planuojama skirti daugiau kaip 6 mlrd. 931 mln. eurų (t. y.12,6 proc. daugiau nei šiemet laukiama), ligos draudimo išmokoms - apie 642,7 mln. eurų, motinystės draudimo išmokoms - 488 mln. eurų, nedarbo socialiniam draudimui - beveik 521,4 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui - daugiau kaip 50 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad išlaikant dabar turimą vidutinių pensijų augimo dydį, siekiama 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) riba būtų pasiekta 2026 m., o ne 2030 m., kaip buvo planuota anksčiau.
Anot jos, 2026 m. „Ką mes planavome pasiekti 2030 m. pensijų dydyje, tai išlaikant tokį patį pagreitį, kurį turi Vyriausybė, galėtume pasiekti 2026 m., - pirmadienį spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti pensijų augimo perspektyvas 2025-2027 m., teigė M. Navickienė. - Pensijų augimas paskutinius ketvertą metų buvo sparčiausias ir pasiekė pagreitį, kuris leidžia užtikrinti pakeičiamumo normos prognozės ankstinimą“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavimais, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siektų 52 proc. VDU jau 2025 m., vidutinė senatvės pensija 51 proc. Tuo metu 2027 m. vidutinė senatvės pensija sieks 831 eurą ir sudarys 54 proc. VDU, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 898 eurus, 58 proc.
M. Navickienė taip pat paminėjo, kad 2020-2023 m. „Per šią kadenciją pavyko pasiekti bene 60 proc. pensijų augimą. Dabar vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o turint būtinąjį stažą - 47 proc.
Anot M. Navickienės, vidutinė senatvės pensija didėjo beveik 11 proc. arba 58 eurais, nuo 538 eurų iki 596 eurų. Tuo metu, anot jos, gaunančiųjų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą pajamos 2024 m. auga 11 proc.
Anot SADM, pensijos reikšmingai didės senjorams, kuriems pripažinta sunki negalia. Liepos mėnesį, kai „Sodra“ visiškai pasirengs įgyvendinti negalios reformą, 70-100 proc. dalyvumo netekę senjorai pradės gauti padidintas pensijas.
Pasak ministerijos, 2023 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. 2021 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 400 iki 441 euro, t. y.
Kartu M. Navickienė teigė, jog pasiūlymai dėl to, kokiomis sąlygomis žmonės galėtų atsiimti lėšas iš pensijų fondų, bus pateikti Seimui dar pavasario sesijos metu. „Spėsime pasiūlymą pateikti dar šioje Seimo sesijoje. Iš ministerijos pusės pasiūlymai yra parengti ir šiuo metu jie yra derinami su kitomis suinteresuotomis institucijomis“, - sakė ministrė.
Ingrida Šimonytė teigė: „Skaičiuojant pagal naujas prognozes, jei nieko nedarysime, (2026 metais - BNS) yra 8-9 proc. pensijų augimas. Bent jau 12 proc. tikrai turime turėti“.
Anot I. Ruginienės, spartesnis pensijų indeksavimas būtų finansuojamas iš papildomų „Sodros“ pajamų, kurios šiemet galėtų siekti 800-900 mln.
„Per šiuos metus (...) planuojama 800-900 mln. eurų. Bent šiandien tokios prognozės, tikiuosi, kad ir milijardą pasieksime. Seimas po pateikimo yra priėmęs svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą 20-75 proc.
Dabar visas „Sodros“ rezervas skirtas pasiruošimui krizinėms situacijoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar jis siekia apie 3,644 mlrd. eurų, o kitų metų kovą turėtų išaugti iki 4,396 mlrd. Ministerijos skaičiavimais, dėl konservatyvių ekonomikos augimo prognozių šiemet papildomai į rezervą gali būti gauta 200-300 mln.
Pensijų Augimo Perspektyvos: Pagrindiniai Skaičiai
Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai skaičiai, susiję su pensijų augimo perspektyvomis Lietuvoje:
| Rodiklis | 2026 m. Prognozė |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 750 eurų |
| Vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) | 810 eurų |
| Pensijų indeksavimo koeficientas | 9,87 proc. |
| Planuojamas „Sodros“ biudžeto perviršis | 1,463 mlrd. eurų |
Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
tags: #apie #pensiju #padidinima