Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės planą, kaip pertvarkyti antrąją pensijų pakopą. Valdančioji koalicija yra sutarusi, kad Vyriausybės pateikta reforma neturi būti koreguojama. Ją analizavęs pagrindinis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) esminių pakeitimų nepadarė.
Pasitraukimo iš kaupimo „langas“ ir pereinamasis laikotarpis
Daugiausia diskusijų sukėlė pasitraukimo iš kaupimo „langas“. Antrą kartą apsvarstęs pataisas dėl „lango“ trukmės, komitetas pakeitė savo poziciją ir pritarė, kad būtų nustatytas ne vienerių metų, kaip buvo nusprendęs praėjusį penktadienį, o dvejų metų pasitraukimo iš pensijų kaupimo „lango“ terminas. Vyriausybė siūlė, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį-rugsėjį, nes kiekvienų metų pabaigoje tris mėnesius būtų vertinamos paraiškos.
Seimas taip pat sutarė dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Pasitraukti iš kaupimo gyventojai turės galimybę nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė siūlė pereinamąjį laikotarpį taikyti iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Lankstumo didinimas kaupiantiems ir atsiimantiems lėšas
SRDK taip pat yra pritaręs ir periodinių pensijų bei anuitetų išmokų liberalizavimui: nuo 5,4 tūkst. iki 10,8 tūkst. eurų antros pakopos pensijų fonduose sukaupusiems gyventojams, kurie jau yra išėję į pensiją, siūloma leisti lėšas pasiimti iš karto, jiems nebemokant periodinių išmokų ar anuitetų. Jeigu Seimas tam pritartų, įsigaliojus pensijų reformai, gyventojai, antros pakopos pensijų fonduose sukaupę iki 10,8 tūkst. eurų, galėtų rinktis iš trijų, o ne iš dviejų, kaip yra dabar, variantų, kaip elgtis su pinigais: sukauptą sumą galėtų arba palikti fonde ir gauti periodines išmokas, arba pervesti į „Sodrą“ ir nusipirkti anuitetą, arba, kaip dabar siūlo SRDK, visą sumą pasiimti iš karto.
Naujomis nuostatomis sutarta iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus (taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą - 3 proc. išsiimamos sumos) vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau, negu paties gyventojo įmokėtą sumą), o likus 5 metams ar mažiau iki senatvės pensijos amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems iki pusės privalomo anuiteto sumos.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Mokesčių ir reinvestavimo skatinimas
Investicinės grąžos, žmogui per nustatytą „langą“ pasitraukus iš pensijų kaupimo, siūloma 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinti. Be to, Seimo TS-LKD frakcija siūlo mokesčių paskatas reinvestavimui: suteikti galimybę gauti papildomas GPM lengvatas arba valstybės paskatą tiems, kurie per 6 mėnesius nuo lėšų atsiėmimo reinvestuoja jas į ilgalaikius investicinius produktus, pavyzdžiui, III pakopos fondus, kitus investicinius produktus.
Vadinamasis pasiūlymas reinvestavimui: prieš išmokant atsiimamas lėšas, žmogui pirmiausia pateikiamas automatinis pasiūlymas jas pervesti į kitą ilgalaikio investavimo produktą, pavyzdžiui, III pensijų kaupimo pakopą ar valstybės investavimo fondą. Pasiūlymas taupymui gali būti sukonstruotas kaip „vieno paspaudimo“ principas.
Atsisakymas automatinio įtraukimo ir nauja savanoriškumo tvarka
Atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, siekiama leisti pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos - visą sumą, bet toliau kaupiantiesiems palikti 1,5 proc. valstybės įnašą. Seimas nusprendė atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Pokyčiais įtvirtintas savanoriškas kaupimo modelis, t. y. automatinis įtraukimas kas trejus metus pakeistas nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galimybes.
Jaunesniems kaip 40 metų asmenims per elektroninio gyventojų aptarnavimo sistemą „Sodra“ kasmet siųs priminimus apie galimybę prisijungti prie kaupimo sistemos. Nusprendusiems toliau kaupti antrojoje pakopoje, bus sudaryta galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus - jas stabdyti. Pasirinkę kaupti antrojoje pensijų pakopoje, gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai - įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Įmokų stabdymo skaičius nebus ribojamas.
Socialinių grupių apsauga ir pasiūlymai saugikliams
Seimo TS-LKD frakcija siūlo 10 saugiklių pateiktai kaupimo nutraukimą liberalizuojančiai pertvarkai, siekiant sustiprinti ilgalaikio kaupimo motyvaciją, apsaugoti būsimas pensijas bei skatinti atsakingą finansinį elgesį, kad sulaukus pensinio amžiaus žmonės turėtų užtikrintas orias pajamas ir nepatektų į skurdo spąstus.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
- Mokesčių paskatos reinvestavimui (GPM lengvatos ar valstybės paskata per 6 mėnesius reinvestavusiems).
- Numatytasis pasiūlymas reinvestavimui kaip „vieno paspaudimo“ sprendimas.
- 90 dienų apsisprendimo laikotarpis nuo paraiškos pateikimo iki lėšų pervedimo, kartu suteikiant informaciją apie būsimos pensijos pasekmes.
- Lankstesnis kaupimo stabdymo modelis - leisti stabdyti ne tik visą įmoką, bet ir dalį (pvz., 50%).
- Tikslinės atsiėmimo programos konkretiems tikslams (pirmasis būstas, studijos, verslas) be privalomo atskaitymo.
- Informacijos prieinamumas ir sprendimo paramos priemonės: individualizuota informacija, savitarnos įrankiai.
- „Grąžinimo langas“ - galimybė per 3 metus nuo lėšų atsiėmimo grąžinti jas atgal į sistemą be nuostolio.
- Ilgalaikio lojalumo bonusas - premija neatsiimantiems lėšų iki pensinio amžiaus.
- Valstybinis investavimo fondas kaip alternatyva privatiems fondams.
- Viešas poveikio simuliatorius - skaitmeninis įrankis, rodantis, kaip pasikeis asmens būsima pensija atsiėmus lėšas.
Prieštaravimai, verslo ir tarptautiniai vertinimai
Verslas sako, kad tokia reforma, kokią siūlo Vyriausybė, skatins gyventojus pasitraukti iš kaupimo, sumažins investicijas. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) birželio pradžioje yra pareiškęs, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje, o senstant visuomenei - daryti spaudimą viešiesiems finansams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, jog iš fondų atsiimtos lėšos gali pasitarnauti kaip investicija senatvei. Ji prognozuoja, kad iš kaupimo pasitrauktų apie 20 proc. žmonių. Buvo parengta, kad preliminariai skaičiuojama - 2026 m. riba, nuo kurios atsirastų prievolė įsigyti pensijų anuitetą, galėtų būti apie 14 861 euras, o riba, nuo kurios būtų sudaryta galimybė dalį sukaupto pensijų turto, viršijančio nustatytą pensijų turto dydį privalomai įsigyti anuitetą, gauti vienkartine išmoka galėtų sudaryti apie 74 307 eurus.
Istorinė perspektyva: kaip susiformavo antroji pakopa
Antroji pakopa - dešimtis kartų koreguota, triskart reformuota. Pačios privataus kaupimo galimybės pirmieji ėmėsi konservatoriai, nors galutinai įtvirtino socialdemokratai. Kaip tik tais metais Pasaulio bankas išleido knygą, kurios pavadinimas lietuviškai būtų „Senatvės krizės išvengiant“. Nustatytos įmokos į pensijų fondus kasmet buvo procentu didesnės (nuo 2,5 iki 5,5 proc.). Tai tęsėsi iki pat finansų krizės 2008-aisiais. Bet jau 2009-aisiais įmokos laikinai sumažintos, o 5,5 proc. 2013 metais įvyko pirma privataus kaupimo reforma, kuri įsigaliojo 2014-aisiais. Tai buvo pirmas pasitraukimo langas, kai išeinančių sukaupti pinigai grįžo į „Sodrą“.
2019 metais daugumą Seime turi valstiečiai žalieji. Tuomet prasidėjo antra reforma, antras pasitraukimo langas. „Sodros“ įmokos nustojo keliauti į privačius pensijų fondus. Įmokos dydis - vėl keitėsi: nuo mažiau nei 1,8 proc. iki 3 proc. 2023-aisiais. Tai reiškia, kad jau ne pats žmogus pasirinks investavimo riziką, o ji bus parenkama jam pagal amžių. Nuo šių metų langas vėl atidaromas. Jau trečias. Pensijų reformą pernai priėmė daugumą Seime turintys socialdemokratai.
Diskusijos dėl valstybinių pensijų ir teisės į kelias pensijas
Valstybinių pensijų kontekste įregistruotas Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektas, kurį įregistravęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius, siūlo iš esmės keisti šiuo metu galiojančią tvarką, kuri leidžia į kelias valstybines pensijas teisę turintiems gyventojams gauti tik vieną iš jų. Pasak jo, pritarus įstatymo pataisoms, būtų atsisakyta dabartinio pasirinkimo principo. „Kiekvienas nuopelnas valstybei yra savarankiškas ir vertas atskiro pripažinimo. Vienos pensijos skyrimas neturi paneigti kito žmogaus pasiekimo ar indėlio“, - pabrėžia projekto iniciatorius D. Griškevičius.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Jis pastebi, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas įpareigoja žmones rinktis tarp skirtingų valstybės pripažintų nuopelnų įvertinimo formų. „Tai reiškia, kad daugiavaikiai tėvai, garbės donorai, laisvės kovų dalyviai ar aukštų sporto pasiekimų turintys asmenys, turėdami teisę į kelias pensijas, privalo atsisakyti dalies valstybės įvertinimo“, - sako D. Griškevičius.
Siūlomi įstatymo pakeitimai, jo teigimu, užtikrintų lygiateisiškumą tarp skirtingų pensijų gavėjų grupių, nuoseklų ir realų nuopelnų valstybei įvertinimą, didesnį socialinį teisingumą ir saugumą vyresnio amžiaus žmonėms. Dokumento aiškinamajame rašte nurodytais preliminariais skaičiavimais, priėmus įstatymo pakeitimus papildomai pensiją galėtų gauti apie 400-600 gyventojų, galimas papildomas valstybės biudžeto poreikis galėtų siekti apie 0,7-1,1 mln. eurų per metus.
Visgi siūlymas taikyti išimtį garbės donorams sulaukė Seimo teisininkų kritikos. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas bei parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo. Teisininkų kritikos sulaukė siūlymas įtvirtinti išskirtinę vienos iš antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjų teisę gauti kelias valstybines pensijas.
Siūlymų poveikio vertinimas ir praktinės pasekmės
Kartais akcentuojama, kad reformos pasekmė gali būti mažesnės pajamos senatvėje. Pasak buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės, šios Vyriausybės pateikta pertvarka ilgalaikėje perspektyvoje laikytina kaip neatsakinga, nes mažins žmonių pajamas, sulaukus senatvės pensijų amžiaus. „Teikiama II pensijų pakopos reforma prisidės prie situacijos, kai pensijos bus mažesnės ir nutraukusiems kaupimą, ir liekantiems kaupti. Gaila, bet sudarytos visos sąlygos pakartoti estiškosios kaupimo sistemos pertvarkos padarytas klaidas. Sukuriama daug paskatų nebedalyvauti papildomam pensijų kaupime, bet nesukurta jokia pagalba žmonėms, apsisprendusiems išimtus pinigus investuoti kitu būdu. Reformos pasekmė bus tiesiog mažesnės pajamos senatvėje“, - akcentavo G. Skaistė.
Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas reikalauja apgalvoti rizikas ir sudėti saugiklius, kad žmonės neprarastų paskatų kaupti ir taupyti senatvei. „Tikime, kad šie pasiūlymai padės subalansuoti reformos tikslus su ilgalaikiu visuomenės finansiniu saugumu. Reformos tikslas neturi tapti tik vartojimo paskatinimu - ji turi padėti kurti tvaresnę pensijų sistemą“, - teigė frakcijos seniūnas M. Lingė, pristatydamas Seimo TS-LKD frakcijos pasiūlymus.
Likti ar pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
Praktinė įgyvendinimo informacija
| Aspektas | Numatyta nuostata |
|---|---|
| Pereinamasis laikotarpis pasitraukti | 2026-01-01 - 2027-12-31 |
| Vienkartinis atsiėmimas iki senatvės | 25% sukauptų lėšų, ne daugiau nei gyventojo įmokėta suma; 3% atskaitymas (kai netaikoma - senatvės amžiaus sulaukę) |
| Neapmokestinimas | Investicinės grąžos 15% GPM lengvata per „langą“ |
| Valstybinė paskata kaupiantiems | 1,5% VDU |
| Ribos 2026 m. (prelim.) | Anuiteto prievolės riba ~14 861 EUR; galimybė vienkartinei išmokai ~74 307 EUR |
Instituciniai dalyviai ir ekspertai
Susitikime dėl siūlymų dalyvavo SADM viceministras Eitvydas Bingelis, Pensijų fondų asociacijos LIPFA vadovas Tadas Gudaitis, LIPFA valdybos narys Vaidotas Rūkas ir LIPFA įgaliotas atstovas Arnas Neverauskas, GOindex pensijų bendrovės valdybos narys Marijus Kalesinskas, Sodros Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė ir patarėjas Evaldas Valeiša, Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas, Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis.
Ko tikėtis naujajame Seime
Seimas priėmė Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis sutarta nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą. Pagal priimtus pakeitimus, antroji pensijų kaupimo pakopa bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
Diskusijos ir siūlymai rodo, kad pokyčiai bus kompleksiški: nuo pereinamojo laikotarpio trukmės, reinvestavimo skatinimo priemonių iki siūlomų saugiklių, kurie gali pakeisti gyventojų elgseną ir valstybės finansinę naštą ateityje. Reforma atveria galimybes didesniam individualiam sprendimų pasirinkimui, tačiau kartu kelia klausimus dėl ilgalaikio pensijų tvarumo ir socialinio saugumo.