Vilniaus Antakalnio poliklinika, kaip ir daugelis kitų sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje, susiduria su iššūkiais teikiant slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialines paslaugas. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės problemos, susijusios su šių paslaugų prieinamumu ir kokybe, bei galimi sprendimo būdai.
Slaugos Paslaugų Prieinamumas ir Finansavimas
Kaip DELFI pasakojo Vilniaus Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros vyriausioji slaugos administratorė Sandra Šileikaitė, poliklinika teikia slaugos paslaugas namuose keturių grupių ligoniams. Pačių sunkiausių, kuriems reikia paliatyviosios pagalbos, yra apie 200, neįgaliųjų, prikaustytų prie patalo - apie 500, vidutinio sunkumo neįgaliųjų - dar apie 700. Be to, yra ir dar viena grupė ligonių, kurie nėra neįgalūs, bet jiems taip pat reikia medicininės pagalbos namuose.
Anot Vilniaus Tarybos narės Rūtos Vanagaitės, iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto joms pernai buvo skirta beveik 16 tūkst. litų. Vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad ši priemonė įvykdyta, nors pagal tą pačią ataskaitą iš minėtų milijonų panaudoti vos 5. Likę ir negalėjo būti panaudoti. „Poliklinikos neteikia slaugos paslaugų ne todėl, kad nėra poreikio ar pinigų, o todėl kad įkainis ministrų nustatytas toks, kad teikti paslaugą yra nuostolinga. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą slaugos paslaugų namuose išlaidoms kompensuoti vienam prisirašiusiam gyventojui per metus skiriama 6,6 balo (1 balas lygus 0,97 Lt)“, - teigė pašnekovė.
Slaugos paslaugos vidutinio sunkumo ir ketvirtos grupės pacientams apmokamos kaip skatinamosios. Vienos paslaugos kaina svyruoja nuo 6 iki beveik 19 Lt. Tačiau šių paslaugų skaičius apribotas - ne daugiau 12 kiekvienos rūšies procedūrų per metus - tokių, kaip pragulų priežiūra, lašelinė infuzija ir pan. Už neįgaliųjų, prikaustytų prie patalo, slaugą namuose poliklinika gauna 61,41 Lt per mėnesį, nepriklausomai nuo to, kiek kartų žmogus aplankomas.
„Nors poreikis šioms paslaugoms yra, kai kurios įstaigos tokių paslaugų neteikia arba jas teikia minimaliai, kadangi neapsimoka - įkainiai nepadengia paslaugos kainos. Kiek didesni įkainiai paliatyviajai pagalbai. Valstybė apmoka visas šiems pacientams suteiktas paslaugas, nors įkainiai taip pat nepakankami. Jei reikia, kai kuriuos pacientus lankome ir kasdien, tačiau žmogiški ištekliai mus visgi riboja. Jei paliatyviosios pagalbos reikalaujantį ligonį po kartą per savaitę aplanko gydytojas ir socialinis darbuotojas ir 3 kartus - slaugytojas, poliklinika už tokio ligonio priežiūrą gauna apie 480 Lt per mėnesį“, - pasakojo S. Šileikaitė.
Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centrą
Palyginimui, Socialinės paramos centrui, kuris kartu su slaugos specialistais teikia ilgalaikės priežiūros paslaugas, socialinėms reikmėms patenkinti vienam pacientui skiriama 936 Lt per mėnesį (11 232 Lt per metus), medicininei priežiūrai - 61,41 Lt per mėnesį (736 Lt per metus). Taigi jei žmogus dar kruta ir paeina, jį prižiūrės socialinis darbuotojas, jeigu žmogus atgula į patalą ir jam reikia kur kas didesnės priežiūros - valstybė jai skiria kur kas mažiau pinigų.
Paliatyvios pagalbos paslaugos namuose teikiamos kiekvieną dieną | manoslauga.lt
Slaugos Paslaugų Gavėjai
Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose teikiamos:
- Vaikams, turintiems negalią.
- Suaugusiems asmenims, turintiems negalią.
- Senyvo amžiaus asmenims, dėl amžiaus iš dalies ar visiškai netekusiems gebėjimų savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei sergantiems lėtinėmis ligomis, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo.
- Pacientams, kuriems po gydymo stacionare dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo, ir kurie kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomi arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos (turi būti pateikta užpildyta Bartelio indekso nustatymo lentelė su išvada).
Paslaugų Įkainiai
Anot medikų, esama slaugos teikimo tvarka nereali. Anot Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktoriaus Arūno Grigaičio, tokie apribojimai verčia gydymo įstaigas pasirinkti lankytinų pacientų grupę arba lankyti visus pacientus, kuriems reikia šių paslaugų, tačiau tik kelis kartus per mėnesį. Šiuo metu Antakalnio poliklinikoje prisirašę apie 400 slaugos paslaugų namuose gavėjų, apmokėjimas už kuriuos sudarytų 24 564 Lt (61,41 Lt pacientui per mėnesį). „Vienos slaugytojos kaštai - apie 3000 litų, taigi gydymo įstaiga gali turėti 8 slaugytojas paslaugoms namuose. Jei slaugytoja pacientą aplankytų kartą per savaitę, per dieną jai tektų aplankyti 10 pacientų. Ji turėtų ne tik suteikti paslaugą, bet ir įvertinti paciento slaugos poreikį, skirti laiko kelionei bei slaugos dokumentacijos pildymui. Taigi toks apsilankymų skaičius nerealus“, - teigė A. Grigaitis.
Slaugytojos vykstančios į namus pas pacientus turi ilgametę darbo patirtį ir yra pasiruošusios suteikti reikalingą pagalbą. Šiuo metu ASPN komandą sudaro bendrosios praktikos slaugytojos, jų padėjėjos. Nebijokite ir drąsiai kreipkitės į šeimos gydytoją jei Jums ar Jūsų artimajam reikalinga ambulatorinės slaugos paslauga namuose.
Paliatyviosios Pagalbos Plėtra
Nacionalinio vėžio instituto Paliatyvios onkologijos poskyrio veikla pristatyta pacientams surengtoje nuotolinėje, tiesioginėje diskusijoje. Naujajame NVI Paliatyvios onkologijos poskyryje šiuo metu yra keturios lovos, pacientai čia praleidžia tris paras, o vėliau keliauja paliatyvaus gydymo tęsti kitose gydymo įstaigose ir namuose. Dėl paliatyvaus gydymo onkologiniams pacientams reikia kreiptis į gydantį gydytoją.
Taip pat skaitykite: Slaugos paslaugos Antakalnio filiale
Antakalnio poliklinikos direktorė Audronė Juodaitė-Račkauskienė sveikino NVI žengus žingsnį bendradarbiavimo srityje. „Ambulatorinė grandis paslaugas teikia plačiu spektru. Teikiame ir slaugos paslaugas į namus, ir paliatyvią pagalbą. Ambulatorinės paslaugos procentaliai ženkliai lenkia stacionarines paslaugas. Labai sveikinu Nacionalinį vėžio institutą ir jo direktorių už šį sprendimą, nes bendradarbiavimas tarp visų grandžių yra būtinas. Kalbant apie paslaugos teikimą ambulatorinėje grandyje, ko gero, pirmiausia dėmesys tenka žmogiškiesiems ištekliams, t.y., personalui. Personalui trūksta išsamių mokymų. Tikimės bendradarbiavimo, kad ambulatorinės grandies personalas galėtų gauti reikiamas žinias - per konferencijas, seminarus. Galbūt galvotume ir apie mainų programas kvalifikacijos tobulinimo klausimais. Dar viena specialistų darbo pusė yra darbas su artimaisiais. Tam taip pat reikalingi mokymai ir papildomas personalas,“ - kalbėjo Antakalnio poliklinikos direktorė A. Juodaitė-Račkauskienė.
Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos atstovas Ričardas Cervin atsakė, jog turime puikų startą. „Starto, kurio labai svarbus tikslas - turėti integruotą paliatyvios medicinos centrą. Šios srities sėkmė slypi daugialypiškume: reikia turėti medicininės ir psichologinės pagalbos centrą viename. Taip pat būtina socialinių darbuotojų ir dvasininkų pagalba - tai būtų kompleksinis pilnos pagalbos teikimas, kai galimi geriausi rezultatai. Tai moksliškai patvirtintais duomenimis ir klinikine patirtimi pagrįsti duomenys. Be to, tai tikrai naujas horizontas moksliniams tyrimams, kai gydytojams, doktorantams ir studentams atsidaro visiškai naujos durys. Kaip vertinti šios pagalbos kokybę, reikia tiesiogiai klausti paciento. Paciento apklausos atliekamos labai paprastai, čia pat gydytojo kabinete ir ilgai neužtrunka. Per kitą konsultaciją pacientui vėl skiriamas dėmesys, vėl užpildoma anketa ir matome dinamiką. Ši praktika duoda daug informacijos, ką verta, ko neverta, ką reikia keisti. Kiek paslauga naudinga ir efektyvi. Pacientų apklausa yra ta duomenų bazė, kuri parodo, kas veikia, kas neveikia. Ką reikia keisti, kur eiti, ką finansuoti. Ateities paliatyvios pagalbos orientacija - į namus. Todėl reikia daugiau dirbti su šeimos gydytojais, juos paruošti. Be abejo, apklausos turėtų būti unifikuotos, svarbu visur pasiekti aukštą lygį. Per kursus, mokymus reikėtų vystyti paliatyvią pagalbą“, - sako R. Cervin.
Socialinės Paslaugos ir Ilgalaikė Priežiūra
R. Vanagaitės manymu, valstybė turėtų apsispręsti, ką ji remia: ar ji plečia slaugos namų tinklą, ar teikia tikslines dotacijas slaugai namuose. Taip pat turėtų paskaičiuoti, ar ji pajėgi eiti Europos keliu, kur vienam pacientui neretai tenka vienas slaugytojas. „Manau, reikėtų liautis mąstyti, kad tėvo ar motinos karšinimas - tavo asmeninis reikalas. Medicina nužengė per toli - žmogus, prikaustytas prie lovos, gali išgulėti 10 ar net 20 metų. Tai laikas, per kurį išauga vaikai. Ar tam jie buvo gimdomi, kad visą gyvenimą lenktų nugarą prie tėvų lovos? Nemanau, kad tėvai to norėtų“, - įsitikinusi R. Vanagaitė.
Anot jos, žmogus, slaugydamas gulintį namuose ligonį, be didelės žalos savo sveikatai galėtų ištempti pusę metų, daugiausiai - metus, kadangi tai didžiulis fizinis ir psichologinis krūvis. Juk Lietuvoje nebėra tokių gausių šeimų, kaip senais laikais. Vaikai emigravę, moterys neretai vaikus augina vienos, todėl priverstos daug dirbti. „Jei tokia moteris parsiveža neįgalų tėvą arba motiną, ar ji turi mesti darbą, o jos vaikai - mokyklą? Tokiais atvejais lieka viena išeitis - globos namai. Gyvenimas juose šiuo metu kainuoja nuo 1,5 iki 2,5 tūkst. litų per mėnesį. Pastarieji jau seniai teikia ne globos, o slaugos paslaugas, tačiau mūsų visuomenėje nuo senų laikų egzistuoja gėda, kad išvežė seną tėvą rogutėmis į mišką. Kai aš pati išvežiau tėvą, kuris pas mane prabuvo aštuonis mėnesius, ne kartą kalbėjausi su psichologais apie kaltę. Pastarieji teigė, kad atsirastų dar didesnis kaltės jausmas, jei vaikai nebenorėtų pareiti namo, o aš pati tyliai pradėčiau galvoti: „Dieve, kada gi jis pagaliau išeis?“ Tuomet kaltė būtų tokia, kad jau tektų ir vaistus gerti. Iš tiesų taip ir vyksta. Bet kokiu atveju kaltės išvengti nepavyks. Tačiau gyvenimas, mano manymu, skirtas gyviesiems. Ir kai žmogus yra tokioje būklėje, reikia galvoti apie tai, ko jam reikia: ogi geros medicininės priežiūros, dažno lankymo ir normalaus maisto. Tie, kurie aukojasi - tai ne auka, o savižudybė“, - svarstė R. Vanagaitė.
Anot jos, kai senolis 120 dienų paguldomas į ligoninę, visi vienas kito klausinėja, kas bus toliau. Tos 120 dienų - savotiškas pasigailėjimo laikotarpis, per kurį žmogus turi priimti sprendimus: teks arba mesti darbą, arba ieškoti, kur jį perkelti. Privati slaugė daugumai žmonių yra neįkandama, kadangi jos valanda kainuoja 8 litus, o būna atvejų, kai prie žmogaus reikia būti ir naktį, nes kas dvi valandas jį būtina vartyti. Vienas žmogus tokio ligonio apversti negali. „Mano sesuo, amžiną atilsį, mamą slaugė septynerius metus. Sesuo išėjo pirma“, - atviravo pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Socialinio pedagogo pareigybės aprašymas
SAM Iniciatyvos ir Perspektyvos
Sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), suprasdama, kad mūsų visuomenė senėja ir atsiranda didelis slaugos poreikis, restruktūrizuodama paslaugas, skatino ir rėmė įstaigas, kurios galėjo plėstis ir steigti slaugos paslaugas. Taip pat pradėtos teikti paliatyvios pagalbos paslaugos labai sunkiai sergančiais pacientais. Iš ES lėšų iki 2013 m. numatyta įsteigti dar 92 slaugos ir palaikomojo gydymo lovas bei 119 paliatyvios pagalbos lovų. Bus atnaujinta apie 60 sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas. SAM siekis, kad 2 tūkst. gyventojų tektų dvi slaugos lovos. Šiuo metu šis skaičius siekia 1,37.
„Kalbant apie slaugos paslaugas, SAM dar prieš dvejus metus buvo numačiusi integruoti slaugą ir globą. Slaugos paslaugos paciento namuose iš esmės stringa todėl, kad žmogaus globa ir slauga atskirtos, jas teikia skirtingos institucijos. Mes siūlėme šias paslaugas su visomis lėšomis (apie 150 mln. Lt) perimti savivaldybių asociacijai, tačiau ji suabejojo savo galimybe atsakyti už šias paslaugas. Šiandien jau girdime iš didžiausios Vilniaus savivaldybės tokį siekį. Juk savivaldybei geriau matyti, kokie žmonės pas juos gyvena ir kokių paslaugų jiems reikia. Globa ir slauga labai artimi dalykai, ir kai kuriose savivaldybėse mes matome situaciją, kad žmogus, pabuvęs globos namuose, net nekeisdamas lokalizacijos, įforminamas kaip slaugos pacientas, po to vėl grįžta į globą. Tai tam tikri žaidimai, tačiau ligoniui svarbu tik gauti paslaugą. Suprasdami šeimas, turinčias ligonį, kurį reikia slaugyti visą parą, mes siūlome integruoti slaugą ir globą vienose rankose su vienu finansavimu. Šiandien socialinis darbuotojas gali tvarkyti namus, bet negali liesti žmogaus. O kaip jį išmaudysi neliesdamas? Slaugytojo pareigos susijusios su medicinine priežiūra, tačiau žmogui reikia, kad jį kažkas nupraustų, pamaitintų. Pagaliau tuomet nebūtų, kaip dabar, kad vienur trūksta lėšų, kitur jos lieka nepanaudotos“, - teigė SAM atstovė.
Anot N. Ribokienės, pernai buvo neįsisavinti pinigai už ambulatorinę slaugą, nes galbūt kažkurioms poliklinikoms ši paslauga dėl tam tikrų priežasčių pasirodė nepatraukli. „Ši paslauga buvo pradėta teikti tik 2008 m., todėl krizės metu negalėjo įsibėgėti. Mes tikrai analizuosime, dėl kokių priežasčių lėšos neįsisavintos, ar tai susiję su mažu paslaugos įkainiu, ir pasirengę svarstyti galimybę jį pakelti“, - teigė pašnekovė.
Informacija Pacientams
Registruotis slaugos ir palaikomojo gydymo/ paliatyviosios pagalbos paslaugoms galima darbo dienomis telefonu 0 5 261 0102 arba atvykus į Šv. Roko slaugos klinikos Priėmimo kabinetą. Rekomenduojamas laikas skambučiams tarp 14 ir 15 val. Slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos draustiems asmenimis nemokamos 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Šv. Roko slaugos klinika yra Klinikų g.
Pacientų Prisirašymo Tvarka
Pacientų prisirašymo prie VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų centro tvarka, vykdant LR SAM ministro įsakymą 2001 m. lapkričio 9 d. Nr. Asmuo užpildo formą Nr. Atvykus į Antakalnio g. Asmuo užpildo formą Nr. Norint pakeisti šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos gydytoją asmuo atvyksta į registratūrą Antakalnio g. Asmuo (globėjas), pasirinkęs kitą PAASPĮ ir (ar) psichikos sveikatos centrą anksčiau nei po šešių mėnesių, už prirašymo dokumentų tvarkymą ir medicinos dokumentų persiuntimą pasirinktai įstaigai moka 2,90 euro mokestį.
PSD Informacija
Detalūs asmens PSD duomenys, kaip ir informacija apie asmeniui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, asmenims pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinus jų asmens tapatybę, t. Naudojantis el. parašo sertifikatu, skirtu identifikuotis, arba per el. Atvykus į teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių ir pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba atsiuntus pasirašytą prašymą su asmens tapatybės dokumento kopija, patvirtinta notaro ar kita teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus TLK adresas: Ž. Liauksmino g. Bendraisiais klausimais, susijusiais su PSD, gyventojams informacija teikiama Vilniaus TLK gyventojų informavimo telefonu (8 5) 212 0000 ir el.
tags: #antakalnio #poliklinika #slauga #paliatyvioji #medicinos #ir