Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybinius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas.
Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas). Autizmo paplitimas. Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).
Autizmo priežastys. Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epinefrino ir norepinefrino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Autizmo atpažinimas. Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašu, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą (pateikiamas priede) sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas. Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi.
Pradinių požymių ir diagnostikos laikotarpiai
Autizmo požymiai dažnai pasirodo ankstyvoje vaikystėje. Pirmieji požymiai dažnai pastebimi 9-18 mėnesių laikotarpyje: nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis, daugiau dėmesio linijinis į objektus, sunkumai stebėti kitų veidą ar kalbą, įsitraukti į bendrą žaidimą. Gali būti stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, didelis išrankumas maistui, jautrumas garsui ar šviesai). Dėl kalbos raidą ir socialinę sąveiką autizmas dažnai suvokiamas ankstyvuoju laikotarpiu, kai tėvai kreipiasi į sveikatos priežiūros sistemas.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų iššūkiai Lietuvoje
Ankstyva diagnostika ir intervencija yra būtini, nes jos leidžia formuoti efektyvias pagalbos programas: Bendras vaiko raidos vertinimas, išsamus daugiafunkcinės komandos vertinimas, klinikinis stebėjimas ir specialūs testai. Pagrindinė diagnostikos priemonė - komandinė specialistų klinikinė vaiko stebėsena ir diskusijos, testai - pagalbinė priemonė. Ankstyva intervencija suteikia galimybių keisti savaiminio vystymosi eigą ir sumažinti sunkių požymių plėtrą.
Tarpdisciplininis požiūris į gydymą ir ugdymą
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir apima: medikamentinį gydymą, psichologines ir pedagogines priemones. Medikamentinis gydymas: šiuo metu nėra vaisto, kuris išgydytų autizmą, tačiau vartojami įvairūs papildai ir vaistai (pvz., vitamino B6, magnio, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai). Vartojant medikamentus svarbu įvertinti šalutinius poveikius ir būtinybę ilgalaikei terapijai. Psichologinės ir pedagoginės priemonės: tikslas - ne vartojant akademinių žinių, bet formuoti pagrindinius gyvenimo ir bendravimo įgūdžius. Ugdymas pritaikomas individualiai: struktūruota aplinka, kalbos ar alternatyviosios komunikacijos skatinimas, konkrečių tikslų nustatymas ir jų siekimo būdai. Pagrindinį dėmesį plėtojant elgesio korekciją; taikomi įvairūs ugdymo modeliai: Welch valdymo terapija, Walden metodas, Facilitated Communication, ABA metodas, Galler modelis ir kt. Dažnai naudojamos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Meninė veikla ir gyvūnų sąveika teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus: pagerėja miegas, žmogui ramiau, sumažėja nerimas.
Kadangi autistams sunku išmokti būtinių gyvenimo įgūdžių dėl motorikos, aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, ugdymo programose daug dėmesio skiriama savitarnos ir savitvarkos mokymui. Taikant simbolių ar paveikslėlių sekas, veiksmai suskirstomi į mažus žingsnius, o visi veiksmai įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai taikomi bihevioristiniai elgesio formavimo principai: apdovanojimai skatinant tinkamus veiksmus. Svarbiausia sukurti individualias programas, kurios atsižvelgia į vaiko gebėjimus, įtraukia pažintinę veiklą, kalbą, bei vizualinę-motorinę koordinaciją ir motorikos plėtrą. Programos apima nuoseklų žaidimo įgūdžių formavimą, dėmesio, mąstymo, suvokimo ir atminties lavinimą, o taip pat socialinį bendravimą bei kalbos įgūdžių ugdymą.
Dunn-Geier ir kt. tyrimai bei citatos iš Gillberg, Happe, Prasauskienė, Simpson ir kt. autorių teikia pagrindą suprasti autizmo biologinį, neuropsichologinį ir gydymo kontekstą, o praktiniai pavyzdžiai ir metodikos įvairovė rodo, kaip svarbu lanksčiai pritaikyti pagalbą kiekvienam vaikui.
Mitai, požiūrio pokyčiai ir visuomenė
Dažnai užduodami klausimai: kada tiksliai diagnozuojamas autizmas ir ar tai gali būti išgydoma? Atsakymai rodo, kad autizmo spektras nėra liga, todėl neįmanoma jo išgydyti vienu receptu. Tačiau su tinkama pagalba vaikas gali sėkmingai integruotis bendruomenėje. Visuomenėje įsitikinimas keičiasi: autizmas vis dažniau suvokiamas kaip neuroįvairovės dalis, o ne kaip liga. Neuroįvairovė primena, kad neurologiniai skirtumai nėra patologija, o žmonių įvairovė, kuri gali prisidėti prie inovacijų ir visuomenės plėtros. Taip pat pabrėžiama, kad visuomenė ir institucijos turi būti pritaikytos, kad kiekvienas žmogus galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime, o ne bandyti „išgydyti“ ar „normalizuoti“ autistiškus žmones.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apžvalga senjorams
Pasaulio kontekste minimos Bendrosios iniciatyvos: Kartais į autizmą žiūrima kaip į diagnozę, kada Lietuvoje į socialinių paslaugų teikimą įtraukiama speciali dienos centras - Lietučių miestelis, pritaikytas ikimokyklinio amžiaus vaikams su ASS diagnoze. Socialinių paslaugų dienos centras gali lankyti vaikai nuo 2,5 metų, turintys gydytojo pažymą ir neįgalumo pažymėjimą. Tokios iniciatyvos atspindi siekį pakelti gyventojų integracijos lygį ir suteikti šeimoms reikalingą paramą.
Dažniausiai pasitaikantys klausimai ir atsakymai
- Kokie simptomai gali išduoti autizmą? Pirmieji požymiai dažnai pasireiškia 9-18 mėnesių amžiuje: nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis, dominuojantis dėmesys objektams, sunkumai stebėti žmonių veidus ar klausytis kalbos, nestebimas kalbos ir socialinių taisyklių mokymuisi. Taip pat gali būti stereotipiniai judesiai, didelis maisto ribojimas, jautrumas garsams ar šviesoms, elgesio ir miego sutrikimai.
- Kokios gali būti priežastys? Genų ir aplinkos sąveika, kai kurių genų ryšys su autizmu, tyrimų duomenys apie tėvų amžių, nėštumo komplikacijas, aplinkos veiksnius ir kt. Taip pat svarstomos pasekmės dėl sumažėjusio laiko praleidimo prie ekranų, kuris gali įtakoti smegenų vystymąsi.
- Kuo svarbi ankstyva diagnostika? Leidžia pradėti intervencijas ankstyvame neramybės laikotarpyje, formuoti pagalbą šeimai ir suteikti duomenų apie tai, kas veikia bei ką reikia tobulinti gydymo ir ugdymo kontekste.
- Ar ASS sutrikimų turi įtakos gyvenimo kokybei? Taip, bet tinkamai pritaikyta pagalba ir intervecijomis vaikai bei suaugusieji gali sėkmingai dalyvauti visuomenėje ir gyventi kokybiškai.
Autizmo spektras - labai platus, todėl kiekvieno vaiko patirtis yra unikali. Pavyzdžiai iš žymių žmonių rodo, kad autizmas nebūtinai yra barjeras kūrybai ar talento ugdymui.
Autizmo spektras: patarimai mokytojams
Taip pat skaitykite: Viskas apie Lazdynų Sodą
tags: #ankstyvojo #amziaus #vaiku #autizmas