Mokoma išgyventi ir suvokti savo poreikius, jausmus, kylančias vidines emocines ir kt. Dailės, rankdarbių, muzikos, literatūros, sporto ir kt. Dauguma žmonių, sergančių chroniškomis ligomis ar turinčių įvairių psichologinių problemų, kenčia nuo intensyvaus ir chroniško emocinio skausmo. Psichologai pripažįsta, kad šis skausmas lygus fiziniam skausmui, o kartais net gali būti didesnis. Žmogus jaučiasi vienišas, piktas, prislėgtas, užsisklendžia savyje, praranda viltį. Šis emocinis skausmas atitolina jį nuo draugų, darbo. Labiausiai visame pasaulyje paplitęs Anoniminių alkoholikų (AA) judėjimas, kuris remiasi 12 žingsnių programa.
AA dalyviai neįtikinėja atėjusio alkoholiko, kad tai, ką jis daro, nieko baisaus, kad toks jau jo likimas, kad tarp jų jis taps naujas žmogus. Priešingai, jie mėgina sunaikinti paskutines iliuzijas, sakydami -„Pažvelk į mus. Tai grąžina alkoholikui realybės jausmą, sunaikina paskutines iliuzijas, tačiau suteikia ir viltį, kad, net būdamas toks, kažką gali pakeisti. AA neprimeta savo pagalbos, alkoholikas turi ateiti pats ir paprašyti jos. Kad taip atsitiktų, jis turi pasiekti savo kritimo dugną, kuris kiekvienam skirtingas, atsidurti krizėje, kai suprantama, jog problema viduje, jog jis tapo alkoholio vergu ir be pagalbos iš šalies neišsikapstys.
Dažnai būna sunku paaiškinti, kodėl, prisijungę prie AA, nustoja vartoti alkoholį. Manoma, kad tai įvyksta susitapatinus su panašiais į save. Atpažinus kituose tuos pačius sunkumus, lengviau elgtis panašiai į juos, taip pat giliau pažvelgti į savo vidų. AA efektyvumo esmė ta, kad AA narys negeria tol, kol padeda ne sau, o kitiems, kol tai daro dėl kitų. Siekdami išspręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi. Al-Anon bendrija išaugo iš AA. Kai suėję AA vyrai nagrinėdavo savo alkoholizmo problemas, jų žmonos dalijosi mintimis apie savo jausmus. Netrukus ir šeimos suprato, kad gali ir pačios taikyti sau principus, pagal kuriuos jų vyrai siekė blaivybės. Nes ir joms reikėjo pagalbos, sprendžiant savas, iš alkoholizmo kylančias problemas. AA šeimos pamatė, kad reiktų keisti savo galvoseną, veiksmus ir požiūrį.
Alkoholikų paaugliai vaikai, šios grupės atsirado iš poreikio, kaip ir Al-Anon. Alateen - bendrija jaunų žmonių, kaip taisyklė - paauglių (13 - 19/21 metų), kurių gyvenimą paveikė nors vieno iš tėvų ar kitų artimų žmonių alkoholizmas. Jie mano, kad alkoholizmas - šeimos liga, kuri įtakoja visos šeimos narių emocinę, o kartais ir fizinę būklę. Suaugę alkoholikų vaikai tai draugija žmonių, kurie išaugo alkoholiko arba nedarnioje šeimoje - tokioje, kur jausmų išraiška sutrikusi. Tokiose šeimose nevalia išreikšti savo jausmų ar rodyti atitinkamą nusiteikimą. Tokiuose namuose galioja nerašyta taisyklė, kad jausmai turi būti užgniaužti arba slepiami po iškreipta nesveika kauke. Šios draugijos nesusijusios su jokiomis sektomis, tikybomis, politika, organizacijomis ar įstaigomis, vengia bet kokių ginčų, neremia jokių judėjimų ir jiems neprieštarauja. Nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio. „Aš esu“ - tai priklausomybių turinčius asmenis bei jų artimuosius burianti bendruomenė, kurios veikla apima reabilitacijos, reintegracijos ir pagalbos artimiesiems programas. Integracijos programa leidžia šiame sveikimo etape sveikstančiam priklausom asmeniui likti gyventi bendruomenėje, ieškoti darbo, kurti finansinę gerovę, atstatyti santykius su artimaisiais, gauti bendruomenės specialistų palaikymą ir tęsti darbą su 12 žingsnių programa. Dienos programa skirta priklausomiems žmonėms, kurie nori gauti „Aš esu“ bendruomenės specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo, sielovadininko) pagalbą.
Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą prie kurio nori būti prirašytas. Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse. Juos galite rasti žemiau esančiame žemėlapyje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip socialinis darbuotojas gali padėti asmenims, turintiems priklausomybių, integruotis į visuomenę ir įveikti įvairius iššūkius, susijusius su socialine atskirtimi.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija nuo alkoholizmo Šilutės rajone
Pagrindiniai terminai
Asmenys, gyvenantys socialinėje atskirtyje - tai žmonės, kurie susiduria su sunkumais integruojantis į visuomenę dėl įvairių socialinių, ekonominių, psichologinių ar kultūrinių priežasčių. Socialinė atskirtis gali būti siejama su skurdu, nedarbu, švietimo stoka, priklausomybėmis ar kitomis socialinėmis problemomis. Asmenys, turintys priklausomybę - šis terminas yra dažnai naudojamas moksliniuose ir socialiniuose kontekstuose, siekiant vengti stigmatizuojančių apibūdinimų ir pabrėžti, kad priklausomybė yra problema, kurią galima gydyti, o ne asmenybės bruožas. Tai padeda sumažinti neigiamą vertinimą ir yra labiau orientuota į žmogaus situaciją nei etiketę. Asocialus asmuo - šio termino atsisakoma, nes jis gali būti laikomas įžeidžiančiu ir stigmatizuojančiu, nes jis dažnai naudojamas su neigiamu vertinimu, susijusiu su žmogaus elgesiu, kuris neatitinka visuomenės normų.
Socialinė atskirtisPriklausomybės ir socialinės atskirties iššūkiai
Asmenys, gyvenantys socialinėje atskirtyje ir turintys priklausomybę nuo alkoholio, sudaro ypatingą grupę, kuri susiduria su itin sudėtingomis gyvenimo sąlygomis. Priklausomybė nuo alkoholio tampa ne tik kasdienio gyvenimo dalimi, bet ir būdu pabėgti nuo gilių vidinių konfliktų ir emocinių sunkumų. Daugelis šių asmenų yra įstrigę užburtame rate, kur alkoholis tampa vienintele priemone išgyventi sunkią kasdienybę. Priklausomybė alkoholiui nėra tik blogas įprotis, o liga, turinti biologinius, psichologinius ir socialinius komponentus. Priklausomybė sukelia cheminius pokyčius smegenyse, ypač dopamino ir serotonino sistemose, kurios kontroliuoja malonumą ir atlygio mechanizmus. Kai priklausomas asmuo vartoja alkoholį, jo smegenys gauna didelį kiekį „malonumo” signalų, kurie jį skatina ir toliau vartoti alkoholį, kad išlaikytų šį aukštą jausmą. Šis procesas sukelia fiziologinę priklausomybę, todėl net jei asmuo suvokia, kad jo elgesys yra žalingas, jis vis tiek negeba lengvai atsikratyti šio įpročio.
Blake'o atsigavimo centro ekskursija - priklausomybės gydymas Carrier klinikoje. NIAAA savo tyrimuose ir publikacijose pabrėžia, kad alkoholio vartojimo sutrikimas yra lėtinė liga, turinti biologinį pagrindą, tačiau taip pat glaudžiai susijusi su socialiniais ir psichologiniais veiksniais. Ši institucija pateikia išsamų alkoholio vartojimo sutrikimo supratimą kaip kompleksinę ligą, kuriai įtakos turi genetika, smegenų chemija, socialinė aplinka ir asmenybė. Asmenys, gyvenantys socialinėje atskirtyje, turintys priklausomybę nuo alkoholio, dažnai kenčia nuo įvairių psichologinių sunkumų - depresijos, nerimo, žemos savivertės ar traumos, kurios susijusios su jų gyvenimo istorija. Alkoholio vartojimas tampa būdu pabėgti nuo šių emocinių skausmų ir vidinių konfliktų. Tai taip pat gali tapti vieninteliu jų būdu, kaip „išgyventi“ kasdienybę, nes jų gyvenime dažnai trūksta kitų sveikų, pozityvių mechanizmų.
Asmenys, turintys priklausomybę, dažnai patiria socialinę atskirtį ir stigmą, kuri dar labiau sustiprina jų priklausomybę. Jų gyvenimo būdas, dažnai apimantis benamystę, netvarką ir finansinius sunkumus, lemia, kad jie nesijaučia vertinami ar priimami visuomenėje. Pokyčiai visada kelia baimę, ypač tiems, kurie gyvena nesaugiai ir neturi stabilumo. Asmenys, gyvenantys socialinėje atskirtyje, turintys priklausomybę nuo alkoholio, dažnai nepasitiki savo gebėjimu susidoroti su gyvenimo sunkumais be alkoholio. Net jei jie supranta, kad alkoholio vartojimas kenkia jų sveikatai ir gyvenimui, baimė dėl nežinomybės, kas laukia jų gyvenime be šios priemonės, gali sustabdyti juos nuo veiksmo.
Taip pat skaitykite: Alkoholizmas ir individualus socialinis darbas
Kova su priklausomybe: kaip gyventi žinant, kad jūsų vaikas gali mirti | Karen Hardy | TEDxBismarck
Asmenys, turintys priklausomybę, gali neturėti motyvacijos keisti savo gyvenimą, nes neturi aiškių tikslų ar siekių. Dažnai jie yra taip nusivylę gyvenimu, kad neturi jėgų pasiekti geresnės ateities. Be tinkamos paramos ir motyvavimo, tokie asmenys gali nesuvokti savo situacijos rimtumo ir nenorėti įsitraukti į pagalbos programas. Dažnai asmenys, gyvenantys socialinėje atskirtyje, turintys priklausomybę nuo alkoholio, gyvena aplinkoje, kur alkoholis ir narkotikai yra dažnai vartojami ir priimtini. Tokia aplinka stiprina priklausomybę, nes ji palaiko ir dar labiau įtvirtina žalingus įpročius.
Neteisti ir nevertinti asmenų: Mūsų pagrindinė užduotis - teikti pagalbą, sukuriant saugų, pagarbų ir nevertinantį santykį su pagalbos gavėjais. Šis požiūris yra esminis socialinio darbo principas, padedantis kurti pasitikėjimu pagrįstą aplinką, kurioje žmonės gali jaustis priimti ir vertinami, nepaisant savo gyvenimo aplinkybių ar gyvenimo istorijos. Suprasti unikalią gyvenimo istoriją: Kiekvienas žmogus turi unikalią gyvenimo istoriją, kurios aplinkybės gali turėti didelį poveikį jo elgesiui. Priklausomybės, socialinė atskirtis ar kitos patirtys gali būti tiesiogiai susijusios su sunkumais šeimoje, traumomis ar neigiamais gyvenimo įvykiais. Turime išmokti suprasti šiuos faktorius.
Socialinis darbas su sunkumus patiriančiomis šeimomis yra svarbi ir jautri socialinio darbo sritis, kurios pagrindinis tikslas - padėti šeimoms įveikti socialinius, psichologinius ir ekonominius sunkumus bei sudaryti sąlygas visaverčiam jų funkcionavimui visuomenėje. Sunkumus patiriančios šeimos - tai šeimos, susiduriančios su kompleksinėmis socialinėmis problemomis, tokiomis kaip skurdas, nedarbas, priklausomybės, smurtas, vaikų nepriežiūra, psichologiniai sunkumai ar socialinė atskirtis. Tokiose šeimose dažnai trūksta tarpusavio ryšio, emocinio saugumo, bendravimo su giminėmis ar bendruomene.
Socialinio darbuotojo veikla orientuota į pagalbos teikimą, šeimos stiprinimą ir įgalinimą. Sunkumus patiriančios šeimos - tai šeimos, susiduriančios su socialinėmis, ekonominėmis, emocinėmis ar psichologinėmis problemomis, kurios tiesiogiai veikia tiek tėvus, tiek vaikus. Socialinis darbas su sunkumus patiriančiomis šeimomis seniūnijose apima kompleksines veiklas - mokymus, renginius, prevencines akcijas, savanorystę ir šeimų įtraukimą į bendruomenės gyvenimą.
Pagalbos programos ir bendruomenės
„Aš esu“ - tai priklausomybių turinčius asmenis bei jų artimuosius burianti bendruomenė, kurios veikla apima reabilitacijos, reintegracijos ir pagalbos artimiesiems programas. Bendruomenė yra paremta krikščionybės mokymu, tačiau yra atvira visiems paliestiems priklausomybės ligų ir jų artimiesiems, ieškantiems pagalbos, nepriklausomai nuo religinių pažiūrų. Reabilitacijos programa yra paremta „Minesotos“ modeliu, kuris integruoja „12 žingsnių“ programos bei profesionalių specialistų komandos teikiamą pagalbą. Integracijos programa leidžia šiame sveikimo etape sveikstančiam priklausom asmeniui likti gyventi bendruomenėje, ieškoti darbo, kurti finansinę gerovę, atstatyti santykius su artimaisiais, gauti bendruomenės specialistų palaikymą ir tęsti darbą su 12 žingsnių programa. Dienos programa skirta priklausomiems žmonėms, kurie nori gauti „Aš esu“ bendruomenės specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo, sielovadininko) pagalbą.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Norint gydytis Respublikiniame priklausomybių ligų centre, reikia šeimos gydytojo arba psichiatro siuntimo. Taip pat galima gydytis ir anonimiškai, be siuntimo. Tokiu atveju paslaugos yra mokamos. Ambulatorinė „Minesota“ - gydymas trunka tris mėnesius, per kuriuos pacientas, pagal jam sudarytą individualų gydymo planą, reguliariai lankosi grupiniuose užsiėmimuose ir individualiuose gydytojo, psichologo, socialinio darbuotojo, dramos terapeuto ir, esant indikacijoms, ergoterapeuto konsultacijose. Pacientai mokosi analizuoti savo jausmus, koreguoti mąstymą, stiprinti pozityvų elgesį. Dienos stacionaras - tai iki 30 dienų trunkantis ambulatorinis priklausomybės gydymas. Lankymosi Dienos stacionare metu asmuo dalyvauja gydytojo psichiatro, socialinio darbuotojo, psichologo, ergoterapeuto ir kitų specialistų vedamuose grupiniuose užsiėmimuose bei individualiose konsultacijose. „Minesota“ stacionare - programoje taikomos priemonės pagrįstos „Dvylikos žingsnių“ terapija ir supažindinimu su savitarpio pagalbos grupėmis. Gydymo metu pacientai mokosi analizuoti savo jausmus, koreguoti mąstymą, stiprinti pozityvų elgesį.
„Al-Anon“ - tai priklausomybe nuo alkoholio sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija. Siekdami išspręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi. SAV (Suaugę alkoholikų vaikai) - tai vyrus ir moteris, užaugusius priklausomų asmenų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje vienijanti bendrija. ES parama ir reintegracijos veiklos: Šiuo metu Lietuvoje vykdomas vienas didžiausių ir kompleksiškiausių socialinių projektų, skirtų nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams. Vienas iš projekto rodiklių - tai skaičius žmonių, kurie per 28 dienas po dalyvavimo veiklose pradeda mokytis, dirbti arba aktyviai ieškoti darbo. Šiuo metu tokių dalyvių yra 340. Šis projektas, finansuojamas iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo+“ ir bendrojo finansavimo lėšų, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir sudaro sąlygas priklausomybę turintiems asmenims sėkmingai grįžti į visuomenę. Reabilitacijos proceso metu teikiamos įvairios paslaugos: nuo kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo iki psichologinės pagalbos. Pavyzdžiui, asmuo dalyvauja psichologo arba socialinio darbuotojo konsultacijose, kur analizuojamos priklausomybės priežastys, aptariamos emocijos ir santykiai su artimaisiais. Rengiami grupiniai užsiėmimai, kuriuose mokomasi bendrauti, spręsti konfliktus bei atpažinti rizikingas situacijas. Padedama susitvarkyti dokumentus, kreiptis dėl pašalpų ar medicininės pagalbos, spręsti teisinius ar skolų klausimus bendradarbiaujant su antstoliais ir kitomis institucijomis. Kartu mokomasi kasdienio gyvenimo įgūdžių: kaip planuoti dieną, laikytis higienos ir tvarkos, ugdyti finansinį raštingumą. Taip pat mokomasi sveikos gyvensenos principų, ugdomi maisto gaminimo ir darbiniai įgūdžiai. Artimiesiems teikiamos individualios psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų konsultacijos, kuriose aptariamos jų pačių emocijos, kaltės jausmas ar bejėgiškumas. Šeimos nariams padedama suprasti priklausomybės ligą, nusistatyti ribas santykyje su priklausomu artimuoju, palaikyti jį, bet kartu pasirūpinti ir savimi. Taip pat teikiama emocinė parama, kuri padeda atsigauti po ilgalaikio žlugdančio gyvenimo su priklausomu artimuoju. Kaip teigia ESFA projektų komandos vadovė, darbas ar mokslai po priklausomybės - tai ne tik priemonė išgyventi: „Tai galimybė atkurti pasitikėjimą, susigrąžinti orumą ir pajusti, kad gyvenimas turi prasmę. Jei susiduriate su priklausomybėmis, kviečiame nedelsti ir kreiptis į specialistus, pasirengusius padėti.
tags: #alkoholiku #vaikai #socialinis #darbuotojas