Diskusijos dėl psichologų praktinės veiklos reglamentavimo tęsiasi dešimtmetį. Įstatymą priimti mėginta keletą kartų, tačiau nesėkmingai. Su Lietuvos psichologų sąjunga siekis užtikrinti kokybiškas paslaugas grindžiamas keturiais pagrindiniais kriterijais: išsilavinimas, metų trukmės prižiūrimąją praktiką, nuolatinį kvalifikacijos kėlimą ir laikymąsi Psichologų profesinės etikos kodekso. Tapti medicinos psichologu galima tik baigus klinikinės arba sveikatos psichologijos magistrantūros studijas, o nepriklausomi psichologai dirba privačiai. Tačiau šiandien nėra aišku, kiek psichologine veikla užsiimama privačiai.
Nors apytiksliai apie tūkstantį aštuonis šimtus psichologų dirba šešiose ministerijose pavaldžiose įstaigose, tikslūs duomenys apie privataus sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų dalį nėra pateikiami. Licencijos išdavimas galėtų pakelti psichologo profesijos prestižą ir padėti įtvirtinti aiškius pareigybių reikalingumus, tačiau valstybės institucijų priklausomybės klausimai ir įvairios nuomonės apie licencijavimo funkciją kelia diskusijas. Laisvės principas ir rizika monopolijos tarp psichologų sukelia pasipriešinimą daliai profesionalų, tuo pačiu kyla klausimai dėl galimo įkainių kilimo regionuose.
Kaip šiandien apibrėžiamas psichologas ir ką siūlo įstatymas?
Oficialiai psichologo sąvoka Lietuvoje apibrėžiama per keturias nuostatas: išsilavinimą, metų trukmės prižiūrimąją praktiką, nuolatinį klasifikacijos kėlimą bei psichologų profesinės etikos kodekso laikymąsi. Siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas, šie kriterijai turėtų būti įteisinti įstatymu. Medicinos psichologo statusas skiriasi: jis yra sveikatos priežiūros specialistas, kurio paslaugos teikiamos įstaigose, turinčiose licenciją. Psichologai dirba įvairiose institucijose, versle ar privatiai, todėl nėra vienos organizacijos, kuri prižiūrėtų visą reglamentavimą.
Yra planų, kad licencijas galėtų išduoti Akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos arba Ūkio ministerija. Tačiau dalis psichologų baiminasi monopolijos ir priešinasi, teigdami, kad licencijavimas galėtų kilstelėti įkainius. Iki šiol nėra aišku, kiek kainuotų licencija, kol įstatymas dar nepriimtas. Tačiau teigiama, kad licencijos neturėtų pakelti paslaugų kainos, o narystės mokestis Sąjungoje neturėtų mažinti paslaugų prieinamumo.
Psichologų paslaugos Lietuvoje dar vis plačiai laikomos privačiu įsigijimu, todėl lygiavertė prieiga skaudžiai priklauso nuo valdžios požiūrio, etatų steigimo ir atlyginimų. Grynasis kontekstas rodo, kad regionuose gali kilti trūkumas, jei atlyginimai bus maži ar siūlomosios paslaugos pernelyg apribotos.
Taip pat skaitykite: kaip taikyti HAASTE metodą psichologo praktikoje
Medicinos psichologo praktikos licencijavimas ir psichoterapijos licencijavimas
Medicinos psichologo praktika iki šiol nebuvo išskirta kaip atskira licencijuojama paslauga; ji galėjo būti teikiama tik institucijose, turinčiose licenciją. Dabar įtraukti papildomi licencijuojami profiliai - medicinos psichologo praktika. Esminis skirtumas tarp medicinos psichologo ir įprasto psichologo - įstaigos licencijavimo reikalavimai, ir psichologas laikomas nepriklausomumo ribose. Taip pat gimsta teisinių klausimų dėl paslaugų teikimo atitikties ir teisinės atsakomybės.
Trys psichoterapijos paslaugų licencijavimo variantai įtraukiami į projektą: konsultavimo paslaugos teikimas pagal gydytojo psichoterapeuto ar gydytojo psichiatro licenciją arba gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro kompetenciją. Psichoterapijos konsultacijas gali teikti tik aukštos kvalifikacijos specialistai su medicininį išsilavinimą. Vietinės mokyklos ir nevyriausybinės organizacijos siūlo skirtingas psichoterapijos kryptis, o veiklos licencijavimo struktūros turi būti atviros ir įtraukti įvairūs programų tiekėjai.
Goda Aršauskaitė - psichologė, psichodinaminės psichoterapijos praktikė.
Reikalavimai specialistams ir bendrosios nuostatos
Visi psichikos sveikatos specialistai Lietuvoje turi atitikti bendruosius kvalifikacinius reikalavimus: valstybės kalbos mokėjimą, specialių klinikinių įgūdžių praktiką, ir periodinį licencijų atnaujinimą. Psichologų praktinės veiklos licencija būtų išduodama vienai institucijai - Sąjungai arba licencijavimo komisijai, o licencijų išdavimas būtų pagrįstas veiklos srityte ir įgyta kvalifikacija. Tačiau šiuo metu trūksta aiškių dokumentų dėl licencijavimo taisyklių, supervizavimo tvarkos, kompetencijos vertinimo komisijos ir kylančių techninių klausimų.
Svarstoma, kad Lietuvoje būtų įtvirtinti trys terminai: „psichologas asistentas“, „psichologas konsultantas“ ir „psichologas psichoterapeutas“. Psichologo asistento licencija nebūtų išduodama, jis dirbtų kuruojamas psichologo konsultanto ar psichologo psichoterapeuto statusu. Psichologo konsultanto licencija skirta asmeniui su bakalauro laipsniu ir magistro laipsniu psichologijos kryptimi; psichologo psichoterapeuto licencija - asmeniui su bakalauro ir magistro diplomais psichologijoje ir baigtoms podiplominėms psichoterapijos studijoms, patvirtintoms dokumentu. Lietuvos teisinėje erdvėje planuojama įtraukti pasirinktas psichoterapijos kryptis į sąrašą, atitinkantį tarptautinius standartus.
Vadovaujantis įstatymo projektais, psichologo praktinės veiklos licencijavimas būtų laikomas oficialia veikla, o licencijos galiojimas - neribotas. Pereinamasis laikotarpis - siūlomas penkerių metų laikotarpis, kurio metu egzistuojantys psichologai galėtų įgyti licencijas. Tokia tvarka užtikrintų darnų perėjimą į naują teisinę bazę ir suteiktų laiko adaptyviniams sprendimams dėl kvalifikacijos kėlimo, darbo stažo ir licencijų pratęsimo.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumas dirbant sekmadieniais
Darbo santykiai, pereinamasis laikotarpis ir kainodara
Pereinamuoju laikotarpiu podiplominė prižiūrima veikla prilyginta dvejų metų darbo stažui ir leis dirbantiems psichologams įgyti licenciją. Tuo pačiu sprendžiama, jei stažas nėra delta, - penkerių metų laikotarpiu galima įgyti reikiamą stažą. Licencijavimo organas turėtų skirti dėmesį teikimo laikui ir informuoti pareiškėjus paaiškinant, ką reikia atlikti norint gauti licenciją. Kainodara - siūloma simbolinė licencijų išdavimo ir registracijos kaina, apie 20 eurų arba atitinkamai pagal gydytojų licencijavimo praktikas. Taip pat siūloma, kad kvalifikacijos kėlimas ir supervizijos kainos atitiktų Lietuvos ekonominį lygį ir nekeltų pernelyg didelių įkainių už paslaugas.
Kvalifikacijos renginių, podiplominių studijų ir supervizijų kaina turi būti prieinama plačiajai visuomenei, nes jų tikslas - užtikrinti kokybiškas paslaugas ir psichologų tęstinį mokymąsi. Siūloma, kad licencijų išdavimą vykdytų nepriklausomas organas, o psichoterapijos mokyklų programas ir kvalifikacinius renginius prižiūrėtų platesnė komisija, sudaryta iš įvairių psichoterapinių mokyklų, nevyriausybinių organizacijų bei aukštųjų mokyklų atstovų, rotuojama kas 4 metus.
Pagalbinės sąvokos ir teisės aktai
Pasiūlymuose siūloma aiškiai įvesti tris psichologo profesinės veiklos kryptis: asistentas, konsultantas, psichoterapeutas, su aiškiomis teisėmis, pareigomis ir atsakomybe. Taip pat nurodoma, kad psichologai dirbantys valstybiniame sektoriuje turi būti pavaldūs atitinkamoms ministerijoms (mokyklos psichologai - Švietimo ir mokslo ministerijai; sveikatos psichologai - Sveikatos apsaugos ministerijai; teisėsaugos - Vidaus reikalų ministerijai). Be to, įstatyme numatomas informacijos konfidencialumo užtikrinimas ir aiški teisinė ginčų nagrinėjimo tvarka.
67 valstybinis įstatymas rodo, kad licencijavimas būtų vykdomas Sąjungos arba licencijavimo komisijos, o informacija apie išduotas, sustabdytas ar panaikintas licencijas būtų skelbiama Sąjungos interneto svetainėje. Įstatymo projekte pabrėžiama, kad psichologo pravai ir pareigos turi būti aiškiai išskirtos ne tik pareigoms, bet ir klientų teisėms bei atsakomybėms. Pereinamasis laikotarpis, atitinkamų įstatymų pataisos ir įsakymų derinimas turi būti užbaigti per nustatytus terminus, kad visuomenei būtų užtikrinta kokybiška ir prieinama psichikos sveikatos pagalba.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai socialiniams darbuotojams
tags: #akreditacija #psichologams #dirbti #psichikos #sveikatos #centruose