Nedarbo lygis yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos būklės rodiklių, kuris labai padidėja ekonominio nuosmukio ir mažėja pakilimo metu. Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas pagal formulę: Ur = (U/LF)∙100 %, kur U - bedarbių skaičius, LF - darbo jėga. Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje skaičiuojamas bendrasis (visos šalies darbo jėgos), vyrų, moterų, įvairių amžiaus, išsilavinimo, profesinių, etninių ir kitų socialinių grupių nedarbo lygis. Nustatant nedarbo lygį remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais. Nedarbo lygis, nustatytas iš neoficialių šaltinių (gyventojų užimtumo tyrimų), dažniausiai didesnis už oficialųjį, nes dalis gyventojų, neturinčių darbo, dėl įvairių priežasčių nesiregistruoja darbo biržose arba įsiregistravę negauna bedarbio statuso (pavyzdžiui, moksleiviai, studentai).
Oficialiosios statistikos ir Lietuvos kontekstas
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje didėja. Pernai metų ketvirtį turėjome 116,7 tūkst. bedarbių, o tai yra net 20,2 tūkst. nedirbančių žmonių daugiau nei tuo pačiu metu užpernai. Ilgalaikio nedarbo lygis mieste, lyginant su kaimu, pernai metų ketvirtį buvo 0,8 proc. didesnis.
Non-applicable
Nedarbo lygio dinamika Lietuvoje
LIETUVOJE nedarbo lygis kaip darbo biržose registruotų bedarbių skaičiaus ir šalies darbo jėgos santykis pradėtas skaičiuoti 1991. Lietuvos darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis 1991 sudarė 0,3 %, 1993 - 3,1 %, 1995 - 6,2 %. Nuo 1994 Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas tiksliau įvertinti nedarbo lygį, ypač paslėptinį nedarbą, atlieka gyventojų užimtumo tyrimą. Apklausiami 15 metų ir vyresni (iki 2000 - 14 metų ir vyresni) gyventojai, atrinkti iš Gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu. Tyrimo metu pagal Eurostat reikalavimus apklausiama 8000 namų ūkių. Bedarbiams priskiriami nedirbantys 15-74 metų gyventojai (įskaitant ir neregistruotus darbo biržoje, moksleivius, studentus, namų šeimininkes ir kitus), kurie aktyviai ieško darbo ir gali pradėti dirbti per artimiausias dvi savaites, taip pat laikinai nedirba dėl priverstinių prastovų, yra išėję priverstinių atostogų darbdavio iniciatyva. Nedarbo lygis (apskaičiuotas pagal abi metodikas) sparčiai didėjo 1991-95 ir 1998-2001, vėliau ėmė mažėti. Didžiausias nedarbo lygis šalyje užfiksuotas 2001 (Lietuvos darbo biržos duomenimis - 11,2 %, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis - 16,5 %, jaunimo iki 25 metų - 30,9 %). Padidėjus nedarbo socialinio draudimo išmokoms mažėja neregistruotų bedarbių. Vyrų nedarbo lygis išlieka didesnis nei moterų, miestelių ir kaimo gyventojų - didesnis nei miestuose. 2008 gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bendrasis šalies nedarbo lygis sudarė 5,8 %, jaunimo iki 25 m. - 13,4 %, gyventojų, turinčių tik pradinį išsilavinimą, - 17,6 %, pagrindinį - 12,5 %, vidurinį be profesinės kvalifikacijos - 7,7 %, aukštesnįjį - 3,1 %, aukštąjį - 3,0 %. 2008 pabaigoje-2009 pradžioje dėl ekonominės krizės nedarbo lygis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 antrąjį ketvirtį sudarė 13,6 % (jaunimo iki 25 metų - 29,6 %).
Europos Sąjunga: kontekstai ir palyginimai
Panašu, kad visa Europos Sąjunga susiduria su sudėtinga situacija darbo rinkoje. Pasak Eurostat, šių metų vasario mėnesį nedarbo lygis visoje euro zonoje siekė 6,5 proc., o tai reiškia, kad visoje ES nedirbo net 13,249 mln. žmonių, iš kurių 11 102 mln. (duomenys atskleidžia švietimo ir jaunimo kontekstus). Visgi, Lietuva savo turimais nedarbo rodikliais lenkia likusias šalis. Pavyzdžiui, Kroatijoje šių metų vasarį fiksuotas 6 proc. nedarbas, Austrijoje - 4,7 proc.
Jaunimo nedarbas
Neramina ir tai, kad vis daugiau jaunų žmonių Lietuvoje ir kitose bendrijos šalyse neturi darbo. Jaunimo iki 25-erių metų nedarbas euro zonoje šių metų vasarį sudarė 14,6 proc. ir buvo 0,5 proc. didesnis nei pernai metais. Lietuvoje toks nedarbas siekė net 16,6 proc., tuo tarpu Vokietijoje - 5,8 proc., Olandijoje - 8,7 proc., Austrijoje - 9,7 proc. Vėlgi, matant tokius nepalankius statistinius duomenis, kyla natūralus klausimas - ką valdantieji daro, kad vis daugiau ir daugiau jaunimo įsilietų į darbo rinką? Gal jaunimo užimtumo skatinimo politika Lietuvoje neveikia, todėl ją reikėtų modifikuoti? Juk, negaunantys darbo jauni žmonės negali įgyti profesinių įgūdžių, kurie vėliau būna reikalingi tolimesniame karjeros kelyje.
Taip pat skaitykite: Kas gali gauti invalidumo pensiją Airijoje?
Statistiniai duomenys ir jų interpretavimas
- Nedarbo lygis Lietuvoje skaičiuojamas pagal abi metodikas, todėl gali būti skirtingas priklausomai nuo duomenų šaltinio.
- Registruoti bedarbiai darbo biržose ir neigiama registracija lemia skirtingus įspėjimus apie rinkos būklę.
- Atsižvelgiant į emigraciją ir demografinius pokyčius, nedarbo lygio dinamikos įvertinimas turi būti nuolat atnaujinamas.
- Jaunimo nedarbas dažnai rodo gilesnes struktūrines problemas (profesinio mokymo ir įgūdžių neatitikimą rinkai).
Duomenų įvairovė ir jos poveikis interpretacijai
Nedarbo lygio interpretacijai svarbu suprasti, kad oficialūs duomenys ne visada atspindi tikrąją situaciją dėl registracijos spragų ir laikino darbo priverstinių prastovų bei moksleivių/studentų situacijų.
Siekiant geriau įvertinti situaciją, derinamos įvairios metoduologijos: gyventojų užimtumo tyrimai, darbo biržos duomenys, socialinio draudimo statistika apie bedarbių pašalpas, bei gyventojų surašymai.
Metodų įvairovė: kaip skaičiuojamas nedarbo lygis
Metodinės skaičiavimo kryptys apima bendrojo darbo jėgos ir konkrečių grupių (pvz., vyrų, moterų, jaunimo) nedarbo lygio įvertinimus. Lietuvoje atlikti gyventojų užimtumo tyrimai pagal Eurostat reikalavimus papildo oficialią statistiką, suteikdami platesnį vaizdą apie paslėptinį nedarbą ir aktyvų darbo paieškos elgseną.
Darbo rinkos ir minimalus darbo užmokestis: greitojo kurso ekonomika #28
Kontekstinės išvados
Analizė rodo, kad nedarbo lygis priklauso nuo kelių faktorių: ekonominio ciklo, jaunimo užimtumo politikos veiksmingumo, registracijos elgsenos ir demografinių pokyčių. Lietuvoje nedarbo lygio augimas 2009 metuose atspindėjo reikšmingą ekonominę krizę, o žvelgiant į tarptautinę aplinką, ES šalių rodikliai vis dar išlieka dystopinius kai kuriose srityse, ypač dėl jaunimo nedarbo iššūkių.
| Šaltinis | Nedarbo lygis (%) | Laikotarpis |
|---|---|---|
| Lietuva (2008) | 5,8 | 2008 |
| Lietuva (2009 II ketvirtis) | 13,6 | 2009 II ketvirtis |
| Eurozona (vasaris, Eurostat) | 6,5 | nuolat |
| Jaunimo nedarbas EU (vasaris) | 14,6 | vasaris |
Taip pat skaitykite: Airijos socialinės apsaugos teisės apžvalga
Taip pat skaitykite: Socialinės apsaugos apžvalga Airijoje
tags: #airija #nedarbingumo #koeficientas