Socialinė reabilitacija - tai socialinio poveikio priemonių visuma, skatinanti asmens socialinį savarankiškumą, mažinanti veiklos ribojimą, siekiant atkurti ir užtikrinti lygias teises, socialines funkcijas ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime bei užtikrinti tam tikrą socialinę padėtį. Socialinės reabilitacijos vienas svarbiausių tikslų - asmens socialinė adaptacija, pagalba siekiant socialinės, ekonominės, psichologinės nepriklausomybės naujomis gyvenimo sąlygomis.
Ji susijusi su socialine apsauga, socialine politika, socialine globa, socialiniu darbu, kurio priemonėmis siekiama sugrąžinti žmogui jo socialinį statusą, prarastą dėl asmeninių ar aplinkos sukeltų problemų, pavyzdžiui, negalios, migracijos, nedarbo, bausmės įkalinimo įstaigoje atlikimo, įvairių priklausomybių. Socialinio statuso grąžinimas apima aktyvaus gyvenimo socialinėje aplinkoje prielaidų sudarymą, socialinio stabilumo užtikrinimą, savivertės ir atsakomybės už savo tolesnį gyvenimą suformavimą. Socialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos asmenims siekiant suformuoti arba atkurti jų socialinius įgūdžius, padėti įgyti išsilavinimą, užtikrinti galimybes dalyvauti darbo rinkoje.
Socialinės reabilitacijos pagrindinės kryptys
- Savarankiško gyvenimo ir socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas.
- Motyvacijos įgyti išsilavinimą ir dirbti didinimas.
- Meninių, sportinių ir kitų gebėjimų lavinimas.
- Psichologinė pagalba.
Šias priemones įgyvendina viešosios, visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios specifinių socialinių problemų sprendimo srityje, sveikatos priežiūros, švietimo, profesinio rengimo įstaigos, psichologinės tarnybos, iš dalies - žiniasklaida. Socialinė reabilitacija yra visuomenės ir asmens sąveika, apimanti socialinės patirties perdavimą, asmens įtraukimą į socialinius santykius ir socialinės elgsenos keitimą.
Psichosocialinė reabilitacija: sąsajos su socialiniu kontekstu
Psichosocialinė reabilitacija siekiama grąžinti žmogui ne tik gebėjimą gyventi socialinėje aplinkoje, bet ir atkurti ją, taip pat žmogaus gyvenimo sąlygas, kurios dėl tam tikrų priežasčių buvo apribotos ar sutrikdytos. Psichosocialinės reabilitacijos programos apima tris etapus: vertinimą, planavimą ir vykdymą.
- Vertinimo etapas: atliekamas asmens psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, alkoholio ir kitų žalingų medžiagų vartojimo vertinimas; taip pat - asmeninės priežiūros, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo įvertinimas.
- Planavimo etapas: gydytojas psichiatras sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą, numatant tikslus, įgūdžių mokymosi būdus, paslaugų kiekį, trukmę, dažnį ir teikiančius specialistus; planas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į asmens poreikius ir pažangą.
- Vykdymo etapas: vykdomos konsultacijos ir grupiniai užsiėmimai, įskaitant pagalbą vaistų, priklausomybių, sveikatos palaikymo, savarankiškos priežiūros, buities ir finansų tvarkymo klausimais, taip pat - psichologinė ar psichosocialinė pagalba, įgūdžių mokymas ir socialinių įgūdžių lavinimas.
Trukmė: trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija ne mažiau kaip 80 val. per 2 kalendorinius mėnesius, o ilgalaikė - nuo 4 iki 6 mėnesių, per kuriuos suteikiama ne mažiau kaip 150 valandų paslaugų.
Taip pat skaitykite: Socialinė reabilitacija Anykščiuose
Socialinė reabilitacija negaliųjų: įtraukimas visuomenėje
Žmogaus dalyvavimo visuomenės gyvenime ribojimai priklauso nuo aplinkos, todėl svarbus socialinis veiksmas ir visuomenės atsakomybė keisti aplinką, kad neįgalūs asmenys galėtų visavertiškai dalyvauti. Iš valstybės biudžeto remiami socialinės reabilitacijos projektai, skirti neįgaliesiems bendruomenėje, kuriuos įgyvendina savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės.
Tyrimais išryškinti trys ypatumai apibūdinantys asmenų su regos negalia socialinį statusą: „Buvimas niekuo“, „Buvimas invalidu“ ir „Buvimas žmogumi su negalia“. Paslaugų turinys rodo, kad galimybė dalyvauti kūrybinėje, meninėje ar sporto veikloje stiprina pasitikėjimą savimi ir įgūdžių tobulinimą. Svarbu įgalinti šeimą, pateikiant žinias apie negalią ir pagalbos būdus, skatinančius asmens savarankiškumą.
Reabilitacija po sporto traumų: psichologija, mityba ir technologijų vaidmuo
Sporto traumos reabilitacija apima ne tik fizinį, bet ir emocinį bei socialinį komponentus. Pagrindiniai principai: ankstyvas, kontroliuojamas judėjimas; mityba - didelis baltymų kiekis (1,6-2,0 g/kg kūno svorio per dieną); uždegimą mažinantys maisto produktai (imbieras, kurkuminas, žalioji arbata). Psichologinė reabilitacija - esminė kliūčių grįžti į sportą priežastis, todėl taikomos vizualizacijos, tikslų nustatymas, pozityvus vidinis dialogas; svarbus ir trenerių, komandos narių, šeimos palaikymas.
Alternatyvūs metodai: akupunktūra, krioterapija, naujosios technologijos (nešiojami tie laikini stebėjimai, virtuali realybė), dirbtinis intelektas pritaikant individualizuotą reabilitaciją. Svarbiausia - reabilitacija nėra pasyvus procesas; ji apima planavimą, įgūdžių ugdymą, stebėjimą ir laipsnišką grįžimą į veiklą. Be to, gyvenimo būdo modifikacijos (miego kokybės gerinimas, streso valdymas, mitybos optimizavimas) tampa ne mažiau svarbios nei fiziniai pratimai.
Reabilitacijos komanda: kaip pasiekti geriausius rezultatus
Komanda apima fizioterapeutus, ergoterapeutus, logopedus, psichologus ir psichiatru, socialinius darbuotojus. Jie glaudžiai bendradarbiauja, dalijasi pažangos duomenimis ir užtikrina visapusišką reabilitacijos procesą. Grupinės terapijos ir pagalbos grupės skatina socialinius ryšius, emocinę savijautą ir patirtinių iššūkių įveikimą.
Taip pat skaitykite: Socialinė, psichologinė, fizinė ir seksualinė reabilitacija
Reabilitacija kovoje su priklausomybėmis
Detoksikacija - pirmasis etapas, kai organizmas atsikuria nuo priklausomybės sukeliančių medžiagų. Po to vyksta psichologinė reabilitacija: terapijos padeda suprasti elgesio priežastis ir išmokti naujų įgūdžių. Gyvenimo būdo keitimas - svarbi dalis, siekiant išvengti pasikartojančių situacijų, kurios skatintų priklausomybę. Po programos būtina tęsti atkūrimo procesą palaikymo grupėse ar kitose terapijose.
Iššūkiai ir jų įveikimas reabilitacijos procese
- Fiziniai iššūkiai: skausmas, nuovargis, judėjimo sunkumai; būtinas individualiai pritaikytas pratimų planas.
- Psichologiniai iššūkiai: baimė, nerimas, depresija; svarbi profesionalų pagalba ir artimųjų palaikymas.
- Socialiniai iššūkiai: izoliacija, supratimo stoka; naudingos pagalbos grupės ir ryšiai su socialiniais tinklais.
Tikslų nustatymas yra esminis žingsnis: realūs ir pasiekiami tikslai suteikia kontrolės jausmą. Motyvacija ir atkaklumas - pagrindiniai sėkmės komponentai. Tvarūs rezultatai pasiekiami taikant tolesnę psichologinę pagalbą, fizinį aktyvumą ir nuolatinę socialinę integraciją.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas. Trumpalaikė reabilitacija iki 40 kalendorinių dienų, ilgalaikė - iki 18 mėnesių viso laikotarpio kontekste. Taip pat svarbu, kad paslaugos būtų prieinamos ir namuose; kai kuriais atvejais būtina gydytojo siuntimas (F027/a).
Paslaugos teikiamos I-IV nuo 8:00 iki 17:00; V- 8:00-16:00. Tai apima ne tik asmens gydymą, bet ir bendruomenės įtraukimą, savitarpio palaikymą ir organizacinius sprendimus, kurie leidžia žmogui toliau dalyvauti visuomenės gyvenime.
Taip pat skaitykite: Slaugos psichologijos metodai
tags: #3 #psichologine #ir #socialine #reabilitacija