Nereta tėvų problema, kad jie „nepastebi”, jog vaikas užaugo, ir su septynmečiu ar devynmečiu bendrauja taip, kaip bendraudavo jam būnant kūdikiu. Siūlome išklausyti patarimų, kurie padės rasti bendrą kalbą su vaiku, kuris yra be penkių minučių paauglys.
Pradėkite nuo mandagaus tono
Ši taisyklė turi galioti visiems namiškiams. Jei keliate balsą, šaukiate, metas liautis, antraip ir vaikai išmoks kelti balsą. Be to, vaikai negerbia tėvų, kurie ant jų šaukia. Norint atkreipti vaiko dėmesį, tikrai nereikia šaukti. Jei balsą namuose keliate nuolat, pabandykite tai, ką norite vaikui pasakyti svarbaus, ištarti pašnibždomis. Suveikė?
Stiprinkite ryšį, kad nubrėžus ribą ar kažko paprašius, vaikas noriai paklustų
Kiekvieną dieną raskite laiko pasikalbėti su vaiku apie jam svarbius dalykus. Jei vaikas tariamai labai užsiėmęs, pasisiūlykite padaryti jam pečių masažą ar kartu paklausyti jam patinkančios muzikos. Nesitikėkite, kad būsite vaikui autoritetas, jei jam nepatinka būti su jumis.
Susitarkite su vaikais dėl neginčijamų šeimos taisyklių
Jų neturi būti daug, apibrėžkite svarbiausius dalykus. Ir ne mažiau svarbu išklausyti vaikų nuomonę. Taisyklių turi laikytis visi šeimos nariai.
Nesistenkite apsaugoti vaiko nuo natūralių padarinių
Jaudindamiesi dėl vaikų dažnai kišamės ir užkertame kelią natūraliai įvykių eigai. Jei vaikas pamiršo atsiklausti leidimo išvykai su klase, jei pamiršo atlikti namų darbus, tegu - tai bus vertinga pamoka ateičiai.
Taip pat skaitykite: Apie globą ir įvaikinimą
Nebauskite per dažnai ir be reikalo
Savidrausmė vystosi, kai vaikas išmoksta kažko atsisakyti dėl to, ko nori labiau. Ko jis nori labiau? Klausyti jūsų ir gerų santykių su jumis. Tad verčiau gerinkite santykius, o ne bauskite. Pavyzdžiui: „Jei neparuoši namų darbų, paimsiu tavo mobilųjį telefoną.” Suprantama, mama rūpinasi vaiku, tačiau toks požiūris kenkia vaikui. Pirmiausia, vaikas jaučiasi kontroliuojamas; antra, jis gali maištauti. Verčiau dialogas ir svarbių dalykų akcentavimas.
Išmokykite vaiką ištaisyti savo klaidas
Tai ne bausmė. Tiesiog paklauskite vaiko, galbūt galima kažkaip ištaisyti situaciją. Pavyzdžiui, jeigu brolis įžeidžia seserį, jis privalo pasistengti pataisyti jų santykius. Jeigu kažką sudaužo, turi sumokėti. Leiskite suprasti, kad tai puiki proga ištaisyti klaidą, o mes visada galime imtis veiksmų ir ištaisyti klaidas.
Išmokykite vaiką apmąstyti savo poelgius
„Ko siekei šia žinute draugui? Kaip pats jautiesi? Kaip galėtum pasielgti kitą kartą?”
Būkite švelnūs, bet tvirti
Vaikas tikrins, ar rimtai kalbate. Nubrėžkite ribas. Pavyzdžiui, būkite namuose tuo metu, kai jis ruošia namų darbus, stebėkite, ar neplepa telefonu su draugais, žaidžia kompiuteriu. Bendravimas su kitais vaikais suteikia supratimą, kad yra ir kitų žmonių su panašiais jausmais ir patirtimis. Taip vaikas geriau įsivaizduoja savo gebėjimų raidą.
Bendravimo svarba
Bendraudamas su vaiku, vaikas išmoksta spręsti konfliktus, suvokia, kad konfliktai yra natūralus reiškinys. Svarbu suteikti aiškų tėvų ar kitų atsakingų asmenų grįžtamąjį ryšį ir tuo pačiu palaikyti jį. Paaiškinkite vaikui elgesio poveikį ir palaikykite jį.
Taip pat skaitykite: Gražūs žodžiai apie globą
Kaip tinkamai reaguoti į vaikų nesutarimus?
Konfliktai kyla dėl poreikių ir vertybių skirtumų. Mūsų tikslas - išmokyti vaikus spręsti konfliktus, o ne juos spręsti už juos. Svarbu užtikrinti fizinį ir emocinį saugumą, įgalinti vaiką ir parodyti konfliktų sprendimo kelius. „Vaikų konflikto metu turime būti šalia, kad laiku pastebėtume ir sustabdytume. Paaišinkime, koks elgesys yra tinkamas, ieškokime tinkamiausių sprendimo būdų.”
Ko svarbu vengti?
Venkite teisėjavimo, etičių etikečių, „tu visada” sakymo. Vietoje to - įvardykite jausmus, padėkite būti empatiškiems ir supratingiems.
KAIP PADĖTI?
Įvardijame problemą - atliepiame jausmus. Kviesčiame ieškoti visų galimų sprendimų. Nekritikuojame pasiūlymų. Surandame tinkamą abiem. Padedame įgyvendinti ir patobulinti, jeigu reikia. Svarbu nusiraminti ir nurimti nesutarimų metu, kad vaikai galėtų apžvelgti situaciją ramiai.
Gera žinia: net pačiai nepaklusniausiai nuomonei vaikui visą laiką gali būti suteikta teisė būti savarankiškam, kai tik suteikiama galimybė pasirinkti ir įrodyti atsakomybę. Pavyzdžiui, su nuosekliu „Trys TAIP!” metodu vaikui galima suteikti mikropasirinkimus, kurie padeda įsisavinti savarankiškumą ir įsisąmoninti atsakomybę už savo sprendimus.
Specialūs patarimai bendraujant su neigaliu vaiku (emocinis ir fizinis)
Empatija ir kantrybė - pagrindinės nuostatos. Pasak psichologų, vaikai mokosi kalbėdamiesi su suaugusiais, ir svarbu naudoti aiškią kalbą, neperkrautą sudėtingais žodžiais, bei rodyti ramų toną, kad vaikas jaustųsi saugiai. Taip pat svarbu parodyti, kad negailėsime laiko ir dėmesio, ypač kai vaikas jaučia sunkumus ar nerimą.
Taip pat skaitykite: Palinkėjimai išleidžiant į pensiją
Išvados ir praktiniai pritaikymai šeimoje
Konfliktai - natūrali bendravimo dalis. Mažiausiai jų turėtų būti, tačiau kai kyla, svarbu atskirti jausmus nuo elgesio, išlaikyti pagarbią komunikaciją ir įtraukti vaikus į sprendimų procesą. Reguliariai skirti laiko vienas kitam, rodyti pavyzdį, lavinti emocinį intelektą ir ugdyti savarankiškumą - viso to dėka vaikas labiau įsilieja į šeimos gyvenimą ir jaučiasi mylimas bei saugus.