Svarbiausias žinotinas aspektas yra tai, kad už žemės (ir joje esančio privataus nekilnojamojo turto) paėmimą privalo būti teisingai atlyginta. Žemės įstatymas nustato, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai ši žemė yra būtina konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie kitaip negalėtų būti patenkinti. Tokiais atvejais privati žemė gali būti paimta (išpirkta), kai tenkinat viešąjį interesą ji yra reikalinga:
- Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
- krašto ir valstybės sienos apsaugai;
- tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
- viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
- socialinei infrastruktūrai plėsti - švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
- išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
- komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
- kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
- gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms;
- miškų, esančių miestui ar miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti;
- miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą gali inicijuoti valstybės institucijos, savivaldybių tarybos arba jų įgaliotos biudžetinės įstaigos ar valstybės įmonės, kurios kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Nacionalinė žemės tarnyba apie priimtą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą praneša žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Informatavus savininkus ir kitus naudotojus, suinteresuotos institucijos organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, jų įgyvendinimą ir paimamo turto vertinimą iš savivaldybių ar valstybės biudžeto lėšų.
Atliekant turto vertinimą ir nustatant atlyginimo dydį, įvertinami šie aspektai: teisingas atlyginimas už žemę ir už paimamo sklypo išlaidas pinigais pagal rinkos vertę; papildomai - želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė; taip pat kiti nuostoliai, patirti dėl paėmimo, įrenginių ar statinių buvimo žemės sklype. Jei paimamas statinys ar įrenginys, išskyrus gyvenamąją paskirtį, atlyginama pagal rinkos vertę. Taip pat, jeigu paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, atlyginami nuostoliai dėl nutraukimo ar apribojimo.
Parengus turto vertinimo ataskaitą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo dienos, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija registruotu laišku siunčia savininkui ir (ar) kitam naudotojui sutarties dėl paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, rinkos vertė, nuostolių dydis ir termai. Jei savininkas nesutinka sudaryti sutarties, laikoma, kad tarp šalių kilęs ginčas.
Tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos vadovas gali priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti. Sprendimas pradedamas per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo pradėti paimti žemę gavimo dienos. Apie sprendimą viešai paskelbiamą Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje; šis sprendimas taip pat įtraukiamas į Nekilnojamojo turto registro duomenų įrašus.
Taip pat skaitykite: Žemės mokesčio lengvatos pensininkams Jonavoje
Visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu įregistruotas žemės sklypas gali būti naudojamas ir prieš pradedant realius darbus. Taip pat gali būti taikomos nuostatos dėl žemės padalijimo, kai dalis paimama visuomenės poreikiams, o likusi dalis gali būti formuojama kaip atskiras žemės sklypas. Tokie priedai yra numatyti teisės aktuose ir įgyvendinami laikantis nustatytų procedūrų.
Ginčai dėl paėmimo projekto ar paimamo žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo bei dėl atlyginimo dydžio sprendžiami teismuose. Specialūs plane nurodytas dalykas gali būti keičiamas arba koreguojamas, o karinės infrastruktūros projektai gali būti patvirtinami per Vyriausybės nutarimą, su papildomomis sąlygomis ir terminais. Po sprendimo pradėti paėmimo procedūrą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą informuojama per E. pristatymo sistemą arba kitais įstatymo nustatytais būdais, taip pat skelbiama viešai interneto svetainėje.
Procesiniai etapai ir pagrindiniai etapų terminai
- Inicijuojantis subjektas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu pradėti paėmimo procedūrą.
- Nacionalinė žemės tarnyba nusprendžia pradėti paėmimo procedūrą ir informuoja savininką bei kitus naudotojus.
- Parengiamas turto vertinimo aktas ir siūlomas atlyginimo būdas; išsiunčiamas sutarties projektas.
- Jei sutarta - sudaroma sutartis dėl paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo; jei ne - teismas sprendžia ginčą.
- Sprendimas pradėti paėmimo procedūrą registruojamas Nekilnojamojo turto registre kaip įregistruotas paėmimas; prireikus įtraukiamas papildomas žemės sklypų dydis.
Taip pat svarbu pažymėti, kad 2023-2025 metų teisės aktai papildė ir patikslino proceso veikimą: Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti arba nepradėti paėmimo procedūrą gali būti skundžiamas administracinių teismų, nustatant terminus ir sujungiant kelis skundus į vieną bylą. Specialusis planas gali būti keičiamas arba koreguojamas, o sprendimai dėl karinės infrastruktūros projektų įtvirtinami atitinkamais teisės aktais, įtraukiant išsamius įgyvendinimo bei vertinimo reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Teisinė bazė: kompensacija už žemės naudojimą
Taip pat skaitykite: "Sodros" įmokos žemės ūkiui
tags: #zemes #paemimas #visuomenes #poreikiams #specialusis