Socialinio darbo rašto darbai suteikia galimybę gilintis į socialinio darbo teorijas, metodus ir praktikas. Jie apima socialinių problemų analizę, intervencijų strategijų kūrimą ir vertinimą, bei etikos ir teisės aktų taikymą socialiniame darbe. Šie darbai padeda suprasti, kaip efektyviai teikti paramą įvairioms socialinėms grupėms ir kaip spręsti kompleksines socialines problemas. Socialinis darbas yra profesija, orientuota į pagalbos teikimą žmonėms, kurie susiduria su socialinėmis, emocinėmis ar ekonominėmis problemomis. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis grupėmis, įskaitant vaikus, suaugusiuosius, senyvo amžiaus asmenis ir šeimas, siekdami gerinti jų gyvenimo sąlygas ir skatinti gerovę.
Volume 85, Issue 2 (2020), pp. Pub. Straipsnyje aptariami du galimi aplinkosaugos ir socialinio darbo sankirtos laukai: žaliojo socialinio darbo konceptas bei aplinkosaugos ir žmogaus teisių sąsajos. Kartu siekiama atverti šią aktualią socialinio darbo erdvę diskusijoms ir tolesniems tyrimams. Analizuojamos žaliojo socialinio darbo ištakos, socialinio darbo profesijos iššūkiai, kylantys prisitaikant prie tvaraus vystymosi siekiančio pasaulio. Konstatuojama, kad socialinio darbo moksle ir praktikoje būtina keisti paradigmą, akcentuojant bendruomenės stiprinimą, kolektyvinę atsakomybę, socialinio ir aplinkosauginio teisingumo sąsajas. Pristatomi du aplinkosauginių žmogaus teisių pagrindimo diskursai: vienas akcentuoja sveiką aplinką, kaip žmogaus teisių įgyvendinimo sąlygą, kitas dėmenis sukeičia vietomis ir žmogaus teises mato kaip aplinkosaugos problemų sprendimo priemonę. Taigi aplinkosaugos idėjų įtraukimas į socialinio darbo veikos erdvę suteiktų profesijai šiuo metu mažai išnaudojamą makrodimensiją, kartu gerokai praplėstų ir įprasmintų profesionalizacijos procesą.
The aim of the article is to discuss two possible areas of intersection of environmental protection and social work: green social work and environmental human rights. Herewith, the article seeks to open this current topic of social work for further discussions and research. Green social work takes its origins from structural social work. Structural social work aims to promote a third way lying between theories of systemic functionalism and social conflict. It accepts the role of social structures in causing and/ or deepening problems of individuals and offers possible interventions to abate the structural origins of social problems. On the first sight it may seem similar to the theory of social conflict. Social work should assume the increasingly weightier political role in highlighting these trajectories and revealing the impact of political-economical decisions and uneven resource distribution on the vulnerable groups of society. Only by turning faceward to society and working hand in hand with it, together with the understanding of wider context, social work may stay relevant in the 21st century. The sustainable development agenda of United Nations “Be the change” calls for ending all kinds of violence, harmonizing economic, social, and technological progress with the nature, developing sustainable violence-free communities and protecting the planet from deterioration by 2030. The ideas of green social work by promoting the expanse of social work into a macro-level of activities, community development, political and ecological processes might also serve as missing component which would complement and enrich the process of professionalization. At the same time, it would be a timely response to a criticism which Lithuania receives due to an increasing level of social exclusion, and lack of social justice, as well as an input into development of a sustainable society.
Two discourses of explanation of links between human rights and environment protection might be found in literature. One of them argues that human rights cannot be protected in polluted, destroyed natural environment, and thus sees healthy environment as an essential condition for implementation of human rights. This approach appeals to the legal obligations of the states which have ratified the human rights legislation and calls for their duties to create and protect such environment. Another discourse switches these two components around and maintains that human rights can and should become an effective tool for solution of environmental problems. This discourse is widely presented in the Rio Declaration on Environment and Development and emphasizes the importance of citizens involvement in the decision making and access to information. This approach does not focus on the discussion whether environmental human rights should be accepted or not, instead it utilizes three interconnected dimensions: social, economic and ecologic, to show that the existing human rights documents could be embraced to create a safer and sustainable environment. Social work, in this case, becomes one of the agents to balance these three dimensions, as only the proportional development of them eventually is beneficial to the society. Social work as a profession cherishing social justice, empowerment and human rights might become one of the champions of the environmental justice. Social work in Lithuania declares to embrace a systemic approach, however its practice so far expands to micro and, partially, meso levels at most.
Taigi žaliojo socialinio darbo idėjos įtraukimas į socialinio darbo veikos erdvę suteiktų profesijai šiuo metu mažai išnaudojamą makrodimensiją, kartu gerokai praplėstų ir įprasmintų profesionalizacijos procesą. Socialinis darbas kaip profesija, šalia socialinio teisingumo, galėtų tapti vienu iš aplinkos teisingumo šauklių, prisidedant prie sąžiningo išteklių paskirstymo ir ekologiškai teisingos plėtros. Socialinis darbas Lietuvoje deklaruoja sisteminį požiūrį, tačiau praktika šiuo metu dažnai aprėpia mikro ir dalinai meso lygius, tad didesnės makro lygių integracijos poreikis yra akivaizdus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Žaliojo socialinio darbo principai
- Teisingumas ir socialinė lygybė: siekis užtikrinti visiems pilną galimybę dalyvauti visuomenėje bei naudotis ištekliais.
- Empowerment: stiprinimas bendruomenės ir individualių grupių gebėjimų įsitraukti į sprendimų procesus.
- Aplinkos teisingumas: atsižvelgimas į tai, kaip aplinkos veiksniai veikia skirtingas socialines grupes.
- Sisteminis požiūris: analizė, kaip socialinės struktūros ir politikos lemia individų problemas.
- Kūrybinė intervencija: politinių ir ekologinių procesų integravimas į socialinę pagalbą ir plėtros projektus.
Taikymo sritys
Žaliojo socialinio darbo idėjos gali būti įgyvendinamos per makro, mezorodžio ir mikro lygmenis. Makro lygiu tai gali būti bendruomenių stiprinimo programos, politikos rekomendacijos, viešosios erdvės tvarkymas, skaidrumo ir įtraukties skatinimas. Meso lygiu - organizacijų kultūros keitimas, partnerystės su nevyriausybinėmis organizacijomis ir vietos valdžios institucijomis, klimato ir socialinės teisės koordinavimas. Mikro lygiu - individualių klientų poreikių atsižvelgimas į aplinkosaugos sąlygas bei jų įtrauktis į sprendimų procesus, įskaitant edukaciją apie aplinkosaugos teises ir galimybes prisidėti prie tvarios plėtros.
Pavyzdžiai ir praktika
Straipsnyje pristatomi du aplinkosauginių žmogaus teisių pagrindimo diskursai: vienas akcentuoja sveiką aplinką kaip žmogaus teisių įgyvendinimo sąlygą; kitas panaikina šią priešpriešą, matydamas žmogaus teises kaip aplinkosaugos problemų sprendimo priemonę. Tokiu būdu socialinis darbas pereina į aplinkosaugos teisingumo įgyvendinimo dalyvį ir skatina piliečių įtraukimą į sprendimų procesą. Tai lemia platesnį makro lygmens požiūrį ir įtraukia bendruomenes į sprendimų priėmimą dėl aplinkos ir socialinių išteklių paskirstymo.
10 socialinio grupinio darbo principų Socialinis darbas
Makrovyksmiai ateities tyrimuose
Aplinkosaugos idėjų integravimas į socialinio darbo veiklos erdvę suteiktų profesijai šiuo metu mažai išnaudojamą makrodimensiją, kartu gerokai praplėstų ir įprasmintų profesionalizacijos procesą. Socialinis darbas Lietuvoje turi potencialą tapti aplinkos teisingumo gynėju, prisidedančiu prie tvarios visuomenės kūrimo ir socialinės įtraukties didinimo. Be to, švietimo ir praktikos sintezė gali sukurti naujas žinių paradigmas, kurios padėtų adekvačiai reaguoti į besikeičiančias socialines ir aplinkosaugines problemas.
Duomenų ir metodų galimybės
Galima siūlyti intervencijų vertinimą, kuriame derinami socioekonominiai rodikliai, aplinkos rodikliai ir socialinio teisingumo matavimo įrankiai. Vizualizacijos, lentelės ir infografikos padėtų perteikti makro-mesoinstitucijų pokyčius ir jų poveikį žmonėms bei bendruomenėms.
Etikos principai ir įstatyminė aplinka
Žaliojo socialinio darbo principai remiasi socialine teisinga, žmogaus teisėmis, stiprinančia bendruomene ir atsakingumu už aplinką. Socialinis darbas privalo laikytis etikos normų, saugoti klientų konfidencialumą, skatinti dalyvavimą ir informacijos atvirumą. Tačiau kartu svarbu derinti šiuos principus su įstatymais bei teisės aktyvu, siekiant užtikrinti kliento teisių apsaugą ir viešųjų interesų suderinamumą su aplinkosaugos tikslais.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Vertinimas ir tolesni tyrimai
Kartu su teigiama perspektyva, svarbu ir kritiškas požiūris į žaliojo socialinio darbo įgyvendinimo ribotumus: išteklių trūkumas, instituciniai barjerai, politinis kontekstas. Priemonės galėtų apimti pilotinius projektus, kuriuose derinami aplinkosaugos ir socialiniai gebėjimai, įtraukiant vietos bendruomenes ir universiteto tyrimus. Taip pat būtina kurti konsorciumus tarp socialinio darbo institucijų, aplinkosaugos ekspertų ir teisės aktų leidėjų.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #zaliasis #socialinis #darbas #tai