Asocialus - tai asmuo, kuris savo elgesiu kenkia sau ir aplinkiniams pvz. Šiandien ypatingai dažnai (pvz. per televizijos laidas, radiją, spaudą ar internetinius straipsnius) girdime, kaip aptarinėjamos vieno ar kito vaiko, amoralaus elgesio pasekmės pvz. keliamos patyčios mokykloje, smurtas prieš lengvai pažeidžiamus asmenis, nepagarbus elgesys mokytojams, galiausiai net administraciniai nusikaltimai, keliantys grėsmę ir visai visuomenei. Mano nuomone taip atsitinka todėl, kad tokį vaiką (sąmoningai ar nesąmoningai) aplinkiniai neapgalvotai pasmerkia ir atitinkamai ignoruoja. Tokių tėvų elgesį paprastai lydi tarpasmeniniai konfliktai, nesaikingas alkoholio vartojimas, skurdas, skyrybos ar kriminaliniai nusikaltimai. Beabejo, kad taip. Aišku net ir pačiu kilniausiu noru to padaryti neįmanoma, jei vaikas nejaučia tam tikro pasitikėjimo. Besiformuojančiam vaikui pakanka keletą kartų pasijausti atstumtam ar neįvertintam, dažniausiai toks jausmas patiriamas šeimoje, o vėliau ir socialinėje aplinkoje.
Alkoholikų tėvų vaikų gyvenimas labai įtemptas, jei alkoholį vartoją tik vienas iš sutuoktinių, kitas nuolatos jam priekaištauja, kyla buitiniai konfliktai. O vaikas? Kur jis tuo metu lieka? Šeimose, kuriose girtauja abu tėvai, vaiko gyvenimo sąlygos tampa kur kas sudetingesnės. Ne retai vaikas, patiriantis fizinį ar psichologinį smurtą šeimoje, linkęs savo menkavertiškumo jausmą nukreipti žemindamas kitus. Jo tolimesnis elgesys pasireiškia impulsyviai ar net agresyviai, tokiu atveju vaikui kyla sunkumų siekiant susidoroti su asmeninėmis problemomis. Nesvarbu ar vaikas iš asocialios ar iš normalios aplinkos, visas vertybines nuostatas jis perima iš savo šeimos. Džiugu, jog valstybėje egzistuoja įvairių organizacijų siekiančių asocialius vaikus nukreipti tinkama linkme pvz. organizacijos dirbančios būtent su rizikos grupių vaikais „Galbėkit vaikus“, kurios tikslas yra priversti vyriausybę teikti paslaugas, atkreipti suaugusiųjų dėmesį į vaikų problemas.
Kaip teigia garsus Vienos gydytojas ir psichiatras S. Taigi, jei tėvų elgesys yra asocialus, vaikas jį užfiksuoja kaip teikiamo pavyzdžio elementą, kuris visuomet išlieka jo pasąmonėje. Net to nesuvokdamas gali pasireikšti vėlesniame asmeniniame gyvenime, pvz. būdamas suaugęs žmogus gali užfiksuotas (tėvų) neigiamas savybes realizuoti savo gyvenime (pvz. vartoti alkoholį) arba nesąmoningai pasirinkti priešingos lyties partnerį propaguojantį šias ydas. Tačiau kaip toks vaikas turi gebėti į viską žiūrėti ramiai? Nesvarbu ar vaikas iš asocialios ar iš normalios aplinkos, visas vertybines nuostatas jis perima iš savo šeimos.
Džiugu, jog valstybėje egzistuoja įvairių organizacijų siekiančių asocialius vaikus nukreipti tinkama linkme pvz. edukacinės kelionės, programos ir projektais. Šios veiklos gali būti vykdomos edukacinėse kelionėse, kuriose organizuojamos įvairios edukacinės programos, metu. Planuojama teikti paslaugas vaikams su specialiais poreikiais, socialinės atskirties vaikams ir daugiavaikių šeimų vaikams. Projekto veiklos skatina bendruomenių ugdymą, emocinį intelektą, kultūrinius įgūdžius, patriotiškumą ir socialinį įsitraukimą.
Autizmas Lietuvoje buvo diagnozuotas 0,3 % vaikų (2017 m.). Šį sutrikimą turinčių vaikų skaičius nuolat auga. 2017 m. Varėnoje buvo 5 vaikai, 2019 m. - 18 ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikų. Vaikai, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, turi įvairių sunkumų psichinio funkcionavimo srityse: judrumo, dėmesingumo, impulsyvumo, kūno judesių, pažinimo ir mąstymo, kalbos ir kalbėjimo, emocijų, sensorinės jautrumo stokos socialiniame bendravime ir kt. Norint įveikti šiuos sunkumus, reikia kuo anksčiau ir intensyviau teikti pagalbą vaikams, o tam reikalingos priemonės.
Taip pat skaitykite: Ypatingųjų vaikų pasaulis
Šio projekto tikslas - padėti socialinės rizikos šeimoms bei specialių poreikių turintiems vaikams lavinti sensomotorinę, socialinę ir pažinimo sritis, siekiant integruoti juos į visavertę visuomenės gyvenimo dalį. Įsigyjamos ir naudojamos sensorinės priemonės, edukaciniai žaislai bei įranga - tai padeda vaikams labiau pažinti pasaulį, raminti emocijas, lavinti dėmesį ir motoriką. Taip pat projektas skatina tėvų, pedagogų ir savanorių bendradarbiavimą, formuoja saugią emocinę aplinką bei plėtoja socialinius įgūdžius.
Emocinis intelektas ugdomas per žaidimus, kurie leidžia vaikams atpažinti ir įvardinti savo bei kitų jausmus, suprasti skirtingas perspektyvas ir įsidėjęs mokytis spręsti konfliktus. Programos „Kimochis“ ir kitų žaidimų dėka ugdomi savęs pažinimas, savęs valdymas, socialinis pažinimas, santykių kūrimo įgūdžiai bei atsakingų sprendimų priėmimas. Žaislai ir konstruktorių komplektai skatina vaikų saviraišką, sprendimų priėmimą, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą.
Sveikatos kompetencijos ugdymas apima judriųjų žaidimų praktiką, fizinį aktyvumą lauke ar sporto salėse, bei įgūdžių formavimą sveikai gyvensenai. Projekte dirba pedagogas - kūno kultūros mokytojas, kuris su savanoriu ugdo vaikų sveikatos kompetencijas. Užsiėmimai vyksta reguliariai: 1 kartą per savaitę po 30 minučių, per mėnesį - 4 užsiėmimai, viso 60 užsiėmimų 15 mėnesių laikotarpiu. Taip pat įsigyti sporto inventoriai - virvės, kamuoliai, batutai ir kt. - skatina fizinį aktyvumą ir discipliną.
Pažinimo kompetencijos ugdymas suteikia vaikams džiaugsmą atrasti ir pažinti aplinką. Šiam tikslui įsigijome kilimėlių, ryškias skaičių ir raidžių priemones, konstruktorių „transportas“, bei įvairius žaislus, padedančius mokytis skaičiuoti, pažinti spalvas ir formų atpažinimą. Užsiėmimai vyksta 1 kartą per savaitę po 30 minučių, per mėnesį - 4 užsiėmimai, per 15 mėnesių - 60 užsiėmimų. Vaikai mokosi klausti, daryti išvadas, plėsti akiratį, būti atkaklūs ir teigiamai įvertinti mokymąsi.
Prie socialinės rizikos vaikų integracijos svarbu prisidėti ir šeimoms. Tai reikalauja kompleksinio požiūrio: artimiausia aplinka - šeima, darželis, mokykla, socialiniai darbuotojai ir bendruomenė. Nors iššūkių daug, projekto tikslas - sukurti paramos tinklą, kuris suteiktų vaikams galimybę gauti reikalingas paslaugas, išvengti socialinės izoliacijos ir skatinti jų integraciją į visuomenę. Taip pat akcentuojama, jog skurdu besivystančios šeimos bei socialinės rizikos zonoje gyvenantys vaikai turi teisę į švietimą, sveikatą ir visuomeninį priėmimą.
Taip pat skaitykite: "Panelės Peregrinės Ypatingų Vaikų Namai" apžvalga
Praktiniai aspektai šeimos socialinei integracijai
Šeimos socialiniam įsitraukimui svarbu sukurti stabilią ir raminančią aplinką, kuri skatina vaiko pasitikėjimą. Tėvų vaidmuo yra ypatingai svarbus - jie irgi turi būti įtraukti į programas, mokymus ir konsultacijas, kad būtų galima efektyviai formuoti teigiamus vaikų elgesio pavyzdžius. Pedagogai ir specialistai rekomenduoja naudojant žaislus skatinti emocinį intelektą, savarankiškumą ir socialinę kalbą, o šeimų nariams - būti nuosekliems ir supratingiems.
Siekiant išvengti stigmatizacijos, svarbu aiškiai informuoti visuomenę apie tai, kad socialinė rizika nėra asmeninė vaiko problema, o kompleksiška situacija, reikalaujanti daugiasluoksnės pagalbos. Reikšminga bendradarbiavimo kultūra tarp šeimos, mokyklos ir bendruomenės. Taip pat būtina užtikrinti paslaugų prieinamumą: specializuotos patalpos, pritaikyta įranga, mokymo priemonės, konsultacijos ir pagalba tėvams.
Vertinant projektų patirtį, pastebima, kad net ir po projekto veiklos tęsis, nes jų pagalba gali būti pritaikyta kitoms vaikų grupėms - daugiavaikėms ar socialiai atskirtoms šeimoms. Tokios programos prisideda prie įgūdžių plėtojimo, emocinio ir socialinio vystymo bei vaikų saugios, teigiamos aplinkos kūrimo.
Socialinių rizikos šeimų problemų ir sprendimų literatūra
Socialinės rizikos šeimos Lietuvoje dažnai aptariamos literatūroje kaip kompleksiškai nepalankios aplinkos vaiko raidai aplinkos. Nepilnos šeimos, skurdas, smurtas, alkoholizmas ir kiti veiksniai gali lemti negatyvią vaikų elgseną ir žemą mokymosi motyvaciją. Svarbiausia - teikti pagalbą nuo ankstyvojo amžiaus, įtraukti šeimą į ugdymo procesą ir sukurti tinkamą paramos tinklą, kuris užtikrintų vaiko saugumą ir skatinimą siekti teigiamų tikslų.
Meta aprašymas
Taip pat skaitykite: Antra knyga apie ypatingus vaikus