Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau kalbama apie galimą antros pakopos pensijų kaupimo reformos atšaukimą. Šis klausimas kelia daug diskusijų tiek tarp politikų, tiek tarp gyventojų, kurių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
Viskas ką reikia žinoti apie naują II pakopos pensijų fondų reformą
Kaip rašė BNS, sausio 1-ąją įsigaliojo antros pakopos pensijų kaupimo reforma, kuri gerokai liberalizuoja sistemą - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos - visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis.
Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20-40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln.
Pažymėtina, kad nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos - visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis.
Praėjusių metų pabaigoje „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad iš antros pensijų kaupimo pakopos planuoja pasitraukti 43,3 proc. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,1 proc.) kaupiančiųjų gruodžio pabaigoje nurodė vis dar nesantys priėmę tvirto sprendimo, o tęsti kaupimą planuoja 29,6 proc.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
„Žmonės aktyviai priiminėja sprendimus pirmomis metų dienomis - tie, kurie labai laukė tos reformos. Dabar tas srautas yra gal 10 kartų ar 15 kartų bent jau pas mus apmažėjęs ir toks nuosaikesnis, sakyčiau“, - BNS teigė J.
„Sulaukiame klientų klausimų, kada lėšos bus išmokėtos, tad svarbu pažymėti, kad pateikusiems prašymus pensijų kaupimo reformos lango metu lėšos bus išmokamos kas ketvirtį“, - BNS sakė L.
„Pastebime ir tai, kad yra nemažai savo pirminį sprendimą keičiančių gyventojų“, - BNS komentavo V.
„Bendrai vertiname, kad atitikti kriterijus ir pabaigti kaupimą dėl sveikatos būklės galėtų apie 2 proc. dalyvių. Tai viena iš temų, dėl kurios sulaukiame nemažai klausimų“, - BNS teigė S.
Pasak jos, skolų turinčių pensijų fondų klientų sukauptų lėšų dalis bus perduota antstoliams - nuo sausio 1 dienos įmonė gavo apie 7 tūkst.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
„Tarp dažniausiai žmonėms kylančių klausimų - kada nutraukęs kaupimą atgaus sukauptus pinigus, ar gali atsiimti visą sukauptą sumą, kurią mato savo pensijų sąskaitoje, kokius dokumentus turi užpildyti norėdamas nutraukti kaupimą pensijai“, - teigė E.
„Štai atgauti sukauptas lėšas dėl sunkios ligos ar negalios pateikė prašymus apie 500 klientų. Daugiau nei 100 tokių klientų jau pasiekė pirmosios išmokos (pinigai dėl kritinės ligos išmokami iš karto, visiems kitiems - kito ketvirčio pradžioje - BNS).
Beveik visos įmonės BNS teigė negalinčios viešinti konkrečių skaičių, tuo metu bendrovė „Allianz Lietuva“ pranešė, kad nuo metų pradžios nutraukti dalyvavimą jos fonduose paprašė virš 15 tūkst.
Anot P. Kabelio, ateities antrosios pakopos fondų dalyviams atiteks visa kaupimo sugeneruota investicinė grąža, kuri šiuo metu sudaro apie 4 mlrd. eurų iš visų sukauptų 10 mlrd.
Pasak P. Kabelio, ateities antrosios pakopos fondų dalyviams atiteks visa kaupimo sugeneruota investicinė grąža, kuri šiuo metu sudaro apie 4 mlrd. eurų iš visų sukauptų 10 mlrd.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
„Likvidus reiškia lengvai parduodamas tą pačią dieną. Tai yra indeksiniai fondai, biržoje prekiaujami fondai. Tad pensijų fondai iš esmės, per dieną gali 10-30 procentų turto rinkoje parduoti. Likusiems fondų dalyviams tai iš esmės jokios įtakos neturės“, - pabrėžė P.
Anot P. „Estijoje, kad žmonės labiau pagalvotų apie pasitraukimą, buvo numatyta sąlyga - 10 metų negalės grįžti į antrą pakopą po pasitraukimo. Pas mus to nėra ir žmogus teoriškai gali vos ne kitą dieną pasitraukęs jau grįžti į antrą pakopą ir kaupti toliau“, - LRT radijui penktadienį sakė P.
Politikai pasiryžę nebegrąžinti įmokų į PPF į prieškrizinį lygį. Rinkos dalyviai tokį sprendimą vadina populizmu ir ilgalaikės reformos griovimu. Iki krizės į PPF patekdavo 5,5% asmens pajamų dydžio įmokos, prasidėjus visuotiniam diržų veržimo vajui, įmokos dydis sumažintas iki 2%. Grįžti prie pradinio varianto politikai vengia - mat baiminasi visiško „Sodros“ bankroto.
Audrius Bitinas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras, tikina, kad rengiant 2003 m. pensijų reformą buvo padaryta klaida - kaupimo sutartys buvo brukamos visiems be išimties, neatsižvelgiant nei į dirbančio žmogaus atlyginimo dydį, nei į jo amžių. Kita klaida jis vadina reformos finansavimą „Sodros“ pinigais - iš pradžių lėšų pervesti į PPF buvo skiriama iš Rezervinio fondo, o vėliau valstybės parama nutrūko.
Pensijų fondus prižiūrinčios valstybės institucijos - Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija - tikina, kad jeigu įmokos į pensijų fondus nebus pakeltos iki ankstesnio lygio, juos reikėtų naikinti. Esant dabartinei sistemai reikiamą sumą sukaups tik daugiau uždirbantys gyventojai, o kiti gaus tik vienkartinę išmoką.
Šiuo metu apie 75% dirbančių žmonių kaupia lėšas privačiuose pensijų fonduose. Specialistai skaičiuoja: jei fondai negaus didesnės „Sodros“ pajamų dalies, pensiją iki gyvos galvos bus sukaupę tik 5-10% jų dalyvių. Ir vėl grįšime prie pradinio problemos taško - sunkumų kils ir „Sodrai“, ir be abejo, žmonėms.
Siūlymus pensijų reformai rengianti Vyriausybės darbo grupė linksta prie taškų sistemos, t. y. dalį senatvės pensijos mokėti ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto. Tuomet „Sodros“ mokama dalis būtų skaičiuojama pagal vadinamąją taškų sistemą, o pensijos būtų aiškiau siejamos su pensijų gavėjų sumokėtomis išmokomis.
Vienaip ar kitaip, nemaža dalis gyventojų, kurie buvo suagituoti pereiti į PPF, pasijuto suvedžioti - ypač tie, kurie, kaip minėjo viceministras, gauna nedideles pajamas arba (ir) artėja prie pensinio amžiaus slenksčio.
Vienos iš tuometės pensijų reformos ideologių - buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė ir viceministrė Audronė Morkūnienė - dėl to vargu ar graužia nagus. Abi ponios, besidarbuojančios Briuselyje, yra ramios dėl savo būsimų solidžių pensijų, o prieš keletą metų ne be jų pagalbos užmaišytą košę dabar visiems tenka srėbti čia, Lietuvoje, - politikams, fondų valdytojams, būsimiems ir dabartiniams pensininkams.
tags: #vyriausyve #atsauks #pensiju