VU TSPMI Socialinės Medijos: Politikos ir Medijų Sąveikos Studijos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) didelis dėmesys skiriamas aktualių problemų nagrinėjimui, inovatyvių sprendimų paieškai bei tarpdisciplininiam dialogui tarp mokslininkų ir politikos formuotojų.

Modernios tarpdisciplininės politikos ir medijų sąveikos studijos kviečia nagrinėti, kaip įvairios medijos dalyvauja politikos procese, kaip formuojasi medijų politinis krūvis, kaip medijos veikia socialinius saitus ir politinį veiksmą. Programa derina teorinį pasirengimą, analitinės, praktinės veiklos įgūdžius ir kūrybinius projektus.

Šios studijos pasižymi:

• Tarpdiscipliniškumu.
• Praktiniu pritaikymu.
• Lanksčia studijų programa.

Baigus šią programą, absolventai gali dirbti:

• Žiniasklaidoje.
• Analitikais, politikos ir medijos procesų ekspertais.
• Tyrėjais.

VU TSPMI dėstytojai - vieni žinomiausių Lietuvos ir regiono politologų, itin gerai vertinami studentų. Čia įgysite universalų išsilavinimą, išmoksite kritiškai analizuoti informaciją ir turėsite galimybę specializuotis jus labiausiai dominančioje srityje - globalios politikos, politikos ir ekonomikos arba politikos ir visuomenės modulyje.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Užsiėmimų metu dėstytojai įtraukia studentus į politinių krizių sprendimo simuliacijas, aktualiems klausimams skirtus hackatonus, grupines analizes bei kūrybines užduotis. Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe - pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą.

Nuo 2016 m. rugsėjo VU TSPMI magistro programos studentus pasitiko atsinaujinusios. Atsižvelgiant į tai, kad rinkos poreikiai yra ne vien nepriekaištinga specializacija, bet ir akiračio platumas, studentams buvo sudarytos galimybės pagal individualius poreikius ženkliai didesnę dalį kreditų susirinkti iš pasirenkamųjų dalykų, dėstomų VU TSPMI.

Magistro programoje politikos reiškiniai studijuojami atskleidžiant jų priklausomybę nuo komunikacijos dalykų, o medijos studijuojamos tik tuo mastu, kiek jos dalyvauja politikoje ir veikia politikos bei galios santykių raišką šiuolaikinėje visuomenėje. Taigi, programa skirta tyrinėti ryšius tarp politikos ir medijų.

Studijų srities supratimas nulemia tarpdisciplininę programos architektūrą: ją sudaro privalomieji dalykai, skirti šiuolaikinei politikos, komunikacijos bei galios teorijai nagrinėti ir taikyti, bei pasirenkamieji dalykai.

Studentams privalomi šie dalykai: „Galia ir komunikacija“, „Kritinė medijų istorija ir teorija“, „Šiuolaikinė politikos samprata“, „Žiniasklaida ir politika“, „Vizualumas: praktikos, technikos, ideologijos“, „Šiuolaikinės politikos komunikacijos metamorfozės“.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Savo ruožtu pasirenkamųjų sąrašas - itin platus, mat nuo 2016 metų rudens studentai turi galimybę rinktis dalykus iš bendro visoms magistro programoms sąrašo, taip leidžiant jiems susidaryti individualizuotą studijų programą.

Privalomųjų dalykų apimtis - 75 kreditų, pasirenkamųjų - 15 kreditų. Pasirenkamų dalykų apimtis - 15 kreditų.

Programa „Politika ir medijos“ siekia suteikti žinių ir išugdyti gebėjimus, reikalingus analizuoti šiuolaikines medijas bei politiniame informacijos lauke vykstančius procesus, suvokti šiuolaikinių medijų įtaką politiniams procesams bei politinio ir medijų lauko tarpusavio sąveiką.

Siekiant užtikrinti dėstytojo laisvę parinkti dalyko tikslams geriausiai tinkančius studijų metodus, auditorinio darbo formos nėra reglamentuojamos: dėstytojas savo nuožiūra sprendžia, kurią kontaktinių valandų dalį skirti paskaitoms, o kurią - seminarams ar praktiniams užsiėmimams. Parengtai programai būdingas į klausytoją orientuotas mokymas.

Paskaitų ir seminarų metu studentai mokosi darbo vietoje, nagrinėdami problemas ir galimus jų sprendimus, dirbdami grupėse, rengdami praktines užduotis, analizuodami audio-vizualinę medžiagą bei diskutuodami.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Atsiliepimai apie VU TSPMI

Studentų atsiliepimai:

• „Institutas pasiūlė įdomias studijas ir įtraukiančią bendruomenę. Bet labiausiai žavi TSPMI būdinga augimo mąstysena, nes čia sutikti žmonės nuolatos siekia patys augti ir auginti Institutą."
• „Labiausiai TSPMI esu dėkingas už dėmesį plačioms žinioms, kritiniam požiūriui ir gebėjimui „rašyti“.
• „Susirinkome labai skirtingi ir vienas kitą mokėme ir pildėme. O ir paskaitos buvo labai įvairios. Manau, kad institutas mums kiekvienam davė tvirtą pagrindą, nuo kurio galėjome atsispirti ir siekti tolimesnių tikslų."
• „VU TSPMI laikotarpis yra vienas svarbiausių mano gyvenime - čia susipažinau su savo geriausiais draugais, iki šiol esančiais mano gyvenime, ir čia susidėliojo mano profesinės perspektyvos. Linkiu, kad institutas būtų labai svarbi plyta jūsų gyvenimo namo statybose. Antraip nėra ko gaišti laiko."

Indrė Makaraitytė, žurnalistė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė.

„Magistro programos išskirtinės tuo, kad studentams suteikiama itin didelė laisvė rinktis: galėsite studijuoti klasikinės filosofijos tekstus, robotizacijos bei „technobodies“ fenomenus, galią ir komunikaciją, tarptautines derybas bei dešimtis kitų įvairiapusiškų dalykų. Institute ši laisvė dera su sunkiu darbu ir atsakomybe. To rezultatas - daugiau nei žinios. Čia kiekvienas gali atskleisti savo potencialą ir įgyvendinti turimas idėjas. Dirbame ypač mažomis grupėmis, todėl studentai betarpiškai bendrauja su jiems dėstančiais pripažintais tyrėjais ar praktikais. Intensyvios, realių situacijų analize ir probleminiu mokymu grįstos studijos leidžia ne tik išsamiai nagrinėti šiuolaikinius iššūkius, bet ir siūlyti profesionalius sprendimus.“ - teigia VU TSPMI direktorės pavaduotoja studijoms dr.

Doktorantūros studijos VU TSPMI

Pagrindinis atrankos į doktorantūrą kriterijus - mokslinio projekto vertinimas. Mokslinio projekto apimtis - apie pusė autorinio lanko (20 000 spaudos ženklų arba 10-12 numeruotų lapų). Lietuvos Respublikos piliečiai, stojantys į doktorantūrą, mokslinį projektą turi pateikti lietuvių kalba.

Mokslinio projekto ir pokalbio vertinimas vyksta dviem etapais: I etape kandidatui nedalyvaujant vertinamas mokslinis projektas. Projektą 10 balų sistemoje įvertina visi priėmimo komisijos nariai, o preliminarus balas apskaičiuojamas kaip įverčių vidurkis. Jeigu preliminarus balas mažesnis už 7 (septynis), kandidatas į pokalbį nekviečiamas ir konkurse nebedalyvauja. Mokslinis projektas pateikiamas drauge su motyvaciniu laišku ir rekomendacijomis.

Reikalavimai stojantiesiems:

• Dvi mokslininkų, dirbančių politikos mokslų kryptyje, rekomendacijos.
• Mokslinis projektas.
• Motyvacinis laiškas.

Priėmimo į doktorantūrą motyvaciniai pokalbiai vyks birželio 30 d. 11 val. VU TSPMI (Vokiečių g. 10, Vilnius).

Galimos doktorantūros temos:

1. Besikeičiantis Lietuvos išorės priklausomybių [prekybos, kapitalo, migracijos, saugumo, kibernetinės erdvės, informacijos ir kitų] pobūdis - priežastys ir poveikis užsienio politikai.
2. Tarptautinės aplinkos ir vidaus politikos pokyčių įtaka transatlantiniams santykiams bei pasekmės Lietuvai.
3. Krizių (išorės šokų) įtaka viešajai politikai ir valstybių bendradarbiavimui Europoje.
4. Tapatybės (po)sovietiniuose ir demokratiniuose politiniuose režimuose.
5. Fintech politinė ekonomija.
6. (Po)sovietmečio estetinės veiklos politika.
7. Foreign Policy: A Challenge to the Contemporary World Order.
8. (Anti-)korupcijos politika, ekonomika ir kultūra Centrinėje Azijoje.
9. Kylančios galios kaip daugialypių iššūkių ir galimybių šaltinis Lietuvai bei ES.
10. Technologinių rizikų globali valdysena.
11. Laisvoji tema: Šiuolaikinės politikos problemos.

Šia tema siekiama plėtoti tyrimus apie pastaraisiais metais vykstančių krizių (ypač geopolitinių) įtaką Lietuvos ir kitų Europos valstybių viešajai politikai ir jų bendradarbiavimui, valdant krizes bei stiprinant savo visuomenių ir institucijų atsparumą. Nors tokio pobūdžio tyrimų skaičius pastaruoju metu sparčiai auga, šioje tematikoje išlieka poreikis plėtoti tiek teorines diskusijas, tiek gilinti empirinę analizę. Čia galimi tyrimai, integruojantys politikos analizės ir tarptautinių santykių bei ES studijų prieigas.

2023-2026 m. VU TSPMI įgyvendina LMT finansuojamą projektą „Lietuvos valdžios institucijų atsakas į daugialypę krizę 2021-2025 m. laikotarpiu“ (LIVIA), kurio tikslas yra parengti daugialypių krizių vertinimo analitinį modelį ir, jį pritaikant XVIII-os Vyriausybės darbo metu Lietuvoje vykusių krizių bei jų valdymo analizei, įvertinti, kaip šios krizės apsunkino ar palengvino atsaką į jas. Šio projekto metu vykdoma interviu programa su įvairių suinteresuotųjų grupių atstovais (politikais, valstybės pareigūnais, valstybės tarnautojais, socialiniais partneriais), taip pat rengiamos atvejo studijos dėl migrantų antplūdžio, energetinių išteklių kainų krizės ir tarptautinių / ES ekonominių sankcijų įgyvendinimo sunkumų.

Plačiai suvoktos kolektyvinės tapatybės (sovietinės, nacionalinės ir kitos) reiškiasi kaip įvairios normatyvinės savęs suvokimo nuostatos, kurios formuojasi istoriškai, yra veikiamos išorinių pokyčių ar joms atsparios. Jos atveria galimybes aiškinti politinius pasirinkimus ir visuomenių ar jos grupių nuostatas, įskaitant tapatybinius konfliktus, įvairiuose politiniuose režimuose. Tematika apima spektrą galimų temų ir problemų, liečiančių visuomenės ir sovietinių ar posovietinių, taip pat kitų demokratinių politinių režimų santykį: sovietinio režimo funkcionavimą, transformaciją iš totalitarinių ar autoritarinių į demokratinius režimus sąlygas, integraciją į Europos Sąjungą, dabartinius procesus, visuomenės atminties režimus.

Bene didžiausias pastarųjų metų pokytis finansų sektoriuje - finansinių technologijų (FinTech) revoliucija. Taikydamas naujas technologijas, šis sektorius meta iššūkį tradiciniams verslo modeliams ir siūlo vartotojams naujų galimybių. Lietuva yra viena iš Europos ir pasaulio lyderių, kuriant tokio pobūdžio bendrovėms palankią aplinką ir kartu pritraukiant užsienio investicijas į šią sritį. Kadangi Fintech yra naujas reiškinys, kol kas mokslinėje literatūroje jis dar nėra plačiai nagrinėtas. Ypač tai pasakytina apie politikos mokslus - kol kas daugiausia indėlio padarė ekonomistai ir ekonominės geografijos disciplinos atstovai. Tačiau politinės ekonomijos žvilgsnis gali pateikti naudingų įžvalgų. Pagrindiniai tyrimo klausimai - kaip paaiškinti skirtingą Fintech reguliavimą įvairiose valstybėse? Kodėl Lietuvoje pavyko sukurti palankias sąlygas tokio pobūdžio įmonėms? Papildomi galimi klausimai: kaip ir kodėl Fintech reguliuojamas ES lygiu?

Vėlyvuoju sovietmečiu, ant nepriklausomybės slenksčio ir per 30 metų ją atgavus estetinė/meninė veikla įvairiais būdais steigė kritinį santykį su praeitimi, savąja dabartimi ir cirkuliuojančiomis ateities vizijomis. Socialinis ir politinis aktyvizmas (artivizmas), institucijų kūrimas, stabilių ir situatyvių bendruomenių susiformavimas, naujos estetinės veiklos formos ir formatai, individuali ir grupinė estetika dalyvavo ir dalyvauja viešuose debatuose apie valstybę ir visuomenę, tačiau politiniai visų jų turiniai tiriami itin retai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sukėlė klausimų sąjungininkams bei partneriams dėl JAV įsipareigojimų laikytis ligšiolinės liberalios tarptautinės tvarkos. Po II-ojo pasaulinio karo didžiąja dalimi JAV kurta globali tvarka turėjo užtikrinti tarptautinės teisės, tarptautinių organizacijų ir saugumo aljansų svarbą palaikant taiką ir atgrasant potencialius agresorius. Trumpo vizija apie JAV užsienio politikos pokyčius primena grįžimą prie imperialistinės galios sampratos bei itin siauro nacionalinių interesų traktavimo. Šios tendencijos gali būti įvardijamos kaip „antisocialus elgesys“ tarptautinėje arenoje, arba „autistinė užsienio politika“, pagal H. W. Maull (2017, 2019) apibūdinimą, kuomet ignoruojami kitų šalių interesai, perspėjimai dėl pasekmių ar net JAV sudaryti tarptautiniai susitarimai. JAV vadovų ketinimai gali reikšmingai pakeisti ligšiolinę saugumo sistemą ir kelti išlikimo grėsmę Lietuvai. Kita vertus, net ir po D. Trumpo kadencijos JAV kryptis atsisakyti daugiašališkumo, mažinti dėmesį ir saugumo garantijas Europai gali tapti ilgalaike tendencija. Detali JAV užsienio politikos dinamikos ir pokyčių analizė labai reikalinga siekiant, kad Lietuvos diplomatija adekvačiai reaguotų ir pasirengtų sisteminiams pokyčiams.

Dabartinėmis augančios geopolitinės ir geoekonominės konkurencijos pasaulyje sąlygomis, posovietinė Centrinė Azija (Kazachstanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas) ir vėl traukia daugelio išorės veikėjų, tarp jų ir ES bei Lietuvos, dėmesį. Šis procesas iš esmės sutampa su gana beprecedentėmis politinėmis bei ekonominėmis transformacijomis regione, pirmiausia didžiausiose jo šalyse - Kazachstane ir Uzbekistane. Vienas iš pagrindinių su Centrine Azija įprastai siejamų trūkumų yra joje tariamai visuotinai paplitusi bei giliai įsišaknijusi korupcija. Remiantis sąmoningai išplėstu šio reiškinio apibrėžimu, kvietimu siekiama inicijuoti „korupcinių“ praktikų ir antikorupcinių iniciatyvų regione mokslinį nagrinėjimą. Tarpdisciplininis tyrimas bus įgyvendinamas ES finansuojamos Daugelio lygmenų korupcinių santvarkų Centrinėje Azijoje (angl. Multi-Level Orders of Corruption in Central Asia, MOCCA) programos rėmuose, naudojantis jos pagrindu tapsiančiais akademiniais mainais (nuo vieno iki dvylikos mėnesių trukmės) tarp daugiau nei tuzino šiam konsorciumui priklausančių Europos ir Centrinės Azijos institucijų.

Tebesitęsiant ekonominės ir karinės galios persislinkimo iš euroatlantinės erdvės į likusį pasaulį tendencijai, ypatingą vaidmenį įgauna valstybės, kurias galima vadinti sąlygiškai naujais svarbiais žaidėjais tarptautinėje arenoje. Šios palyginti sparčiai kylančios vidutinės ir didžiosios galios pasižymi ne tik „naujokams“ būdingomis ambicijomis, bet ir giliomis didžiavalstybinėmis istorinėmis tapatybėmis bei jų drąsius siekius vis labiau atitinkančiais objektyviais pajėgumais. Per pastaruosius keletą metų su šiuo reiškiniu tiek individualiai, tiek ES rėmuose vis labiau susiduria ir Lietuva. Pradedant nuo iššūkių, kilusių dėl santykių su Kinija krizės, migrantų iš islamo pasaulio išnaudojimo kaimyninėje Baltarusijoje ar nuoseklios Turkijos įtakos skvarbos į Rytų partnerystės šalis, ir baigiant pačios Lietuvos bandymais diversifikuoti savo užsienio politiką Indijos-Ramiojo vandenyno regiono kryptimi, Azija ir vad. Šis TSPMI Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos tyrimų grupės vardu skelbiamas kvietimas yra skirtas tiems kandidatams į doktorantūrą, kurie siekia nagrinėti neeuropinių kylančių galių politinį poveikį Lietuvai ir visai ES pirmiausia tarptautinių santykių ir lyginamosios politikos disciplinų ribose.

Įvairios naujos ir didelį poveikį turinčios technologijos galėtų labai prisidėti prie tvaraus vystymosi, žmonių gerovės ar socialinio ir ekonominio vystymosi, tačiau kartu keltų naują ir pražūtingą technologinę riziką. Tokia rizika gali kilti, pavyzdžiui, dėl nesąžiningo dirbtinio intelekto, nekontroliuojamo ir negrįžtamo naujų genetiškai modifikuotų organizmų plitimo aplinkoje arba dėl didelio masto technologinių intervencijų į klimato sistemą kovojant su antropogeniniu visuotiniu atšilimu. Katastrofiniai pavojai taip pat gali kilti dėl to, kad tiek valstybės, tiek nevalstybiniai veikėjai priešiškai panaudos naujas technologijas, pavyzdžiui, panaudodami dirbtinį intelektą biologiniams ginklams kurti arba plataus masto kibernetiniams karams. Pasaulinio valdymo atsakas - tiek per tarptautines, tiek per tarpvalstybines institucijas - iki šiol labai skyrėsi pagal geb...

Metinė Lietuvos politikos mokslų konferencija

2025 m. gruodžio 4-5 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) vyks metinė Lietuvos politikos mokslų konferencija „Atsparumo vizija: valdymas ir politika nežinomybės kontekste“. Tai vienintelis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje, suburiantis politikos mokslininkus iš visos šalies, užsienio tyrėjus ir sprendimų priėmėjus.

„Metinė Lietuvos politikos mokslų konferencija leidžia atsigręžti į atsparumą kaip į sudėtingą politinį ir socialinį reiškinį, kuris kyla ne vien iš institucijų pajėgumo, bet ir iš visuomenės gebėjimo išlaikyti orientyrus esant nuolatinei įtampai ir neapibrėžtumui. Akademinis dialogas čia tampa būtinu įrankiu - jis padeda ne tik analizuoti grėsmes, bet ir suprasti gilumines valstybės atsparumo prielaidas: pasitikėjimą, bendruomeniškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą mokytis iš patirčių. Tokios diskusijos suteikia erdvę matyti daugiau, nei leidžia politinių ciklų ritmas. Jos padeda kurti žinojimą, reikalingą ne tik reaguoti į iššūkius, bet ir formuoti ilgalaikę strateginę kryptį. Būtent čia bręsta tos įžvalgos, kurios ilgainiui persikelia į viešąją politiką ir stiprina valstybės gebėjimą išlikti tvirta, sąmoninga ir atsparia“, - teigia VU TSPMI direktorė prof.

Antrąją dieną Elena Korosteleva (Voriko universitetas) pristatys pranešimą „Nurturing Resilience in Central Eurasia in the Age of Complexity“ („Atsparumo puoselėjimas Centrinėje Eurazijoje kompleksiškumo amžiuje“), paremtą visai neseniai publikuota jos monografija. Konferencijos programą sudaro 12 pranešimų sesijų, kuriose tyrimus pristatys Lietuvos bei užsienio mokslininkai ir VU studentai.

Diskusijoje „Nuo krizių valdymo link atsparumo stiprinimo“ dalyvaus VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, Seimo narė, XVIII Lietuvos Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė ir Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Vilmantas Vitkauskas, vadovaujantis Nacionaliniam krizių valdymo centrui.

Šiemet taip pat pirmą kartą į konferencijos programą įtraukiamas tarptautinėse mokslo bendruomenėse plačiai taikomas formatas - išankstinis renginys jauniesiems mokslininkams. Gruodžio 3 d. dirbtuvėse jų lauks praktiniai patarimai, kaip planuoti akademinę karjerą, diskusija apie publikavimo strategijas ir pokalbis apie galimybes įsitraukti į tarptautinius tyrėjų tinklus.

Data ir laikas: 2025 m. gruodžio 4-5 d.

Programa jauniesiems mokslininkams: 2025 m. gruodžio 3 d.

Vieta: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (Vokiečių g. 10, Vilnius).

Konferencijos pagrindinis rėmėjas - Lietuvos mokslo taryba.

Dėstytoja: dr. Jūratė Kavaliauskaitė.

Dėstytojas: dr.

Dėstytojas: doc. dr.

Dėstytoja: prof. Natalija Arlauskaitė.

Dėstytojos: dr. Viktorija Rimaitė ir dr.

Dėstytojos: prof. Natalija Arlauskaitė ir doc. dr.

Kurso tikslas - vystyti gebėjimus analizuoti ir kritiškai įvertinti politikos ir medijų santykį.

Suteikti žinių ir išugdyti gebėjimus, reikalingus analizuoti šiuolaikines medijas bei politiniame informacijos lauke vykstančius procesus.

Suteikti savarankiško ir kūrybingo tiriamojo darbo įgūdžius, reikalingus rengiantis trečiosios pakopos studijoms ir akademiniam darbui tarpdisciplininėje politikos ir medijų studijų srityje.

tags: #vu #tspmi #socialines #medijos