Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas yra svarbus centras, vykdantis globalių procesų, darančių įtaką šiuolaikinei Baltijos regiono ir kitų šalių visuomenių raidai, tyrimus. Institutas gilinasi į atskirų visuomenės grupių padėtį.
Dalyvaudami tyrimuose apie Lietuvos šeimą ir migraciją, jaunimą ir negalią turinčių asmenų padėtį, atlikdami lyginamąją Baltijos šalių istorinės sociologijos analizę, analizuodami visuomenės vertybių pokyčius ir gerovės valstybės raidą, vykdydami šiuolaikinių kriminologinių diskursų analizę, instituto mokslininkai pateikia unikalių įžvalgų apie Lietuvos visuomenės raidos ypatumus ir rekomendacijas dėl viešosios politikos tobulinimo, socialinių paslaugų kokybės vystymo ir inovacijų diegimo.
Adresas: VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas, Universiteto g.
Darbo laikas: pirmadienis-ketvirtadienis nuo 8.30 iki 17.15 val., penktadienis nuo 8.30 iki 16.30 val., pietų pertrauka nuo 13.00 iki 13.45 val.
Socialinio Darbo Studijų Programos
Socialinio darbo programa suteikia tvirtus pagrindus praktinei veiklai, skatina studentus globaliai mąstyti apie socialines problemas ir lokaliai veikti siekiant padėti asmenims ir bendruomenėms įveikti patiriamus sunkumus arba mažinti patiriamų sunkumų pasekmes.
Taip pat skaitykite: Mykolo Romerio universiteto institutas
Socialinio darbo studijų programos kokybę užtikrina Studijų programos komitetas. Komiteto pirmininkė: doc. dr. Jurga Mataitytė-Diržienė, el. dirbti socialiniais darbuotojais, jaunimo darbuotojais, atvejų vadybininkais, projektų koordinatoriais, komandų vadovais, specialistais ir pan. valstybinėse, savivaldybių socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės reabilitacijos, teisėsaugos ir kt. Pal. J.
Socialinio darbo studijos mane skatino ieškoti ir išbandyti save įvairiose šio plataus profesinio lauko srityse. Studijavau daug įdomių, įvairialypių, tarpdisciplininių dalykų. Dalis dėstytojų dirbo arba turėjo praktinio socialinio darbo patirties, kuri pagyvino ir įžemino auditorines diskusijas, leido lengviau surasti teorinių žinių ir praktinės veiklos jungtis. Šios studijos man labiausiai patiko dėl to, kad suteikė daug galimybių praktikai. Dėstytojai nuo pat studijų pradžių skatino savanoriauti, domėtis socialinio darbo praktine veikla, kvietė į paskaitas praktikus, kūrė alternatyvius kursus, jungė teorines paskaitas su galimybe įgyti asmeninės patirties.
VU Socialinio darbo bakalauro studijas baigiau 2018 metais. Mąstant apie savo profesinės kelionės pradžią, prisiminimuose giliai kapstytis netenka, nes įgytos žinios ir patirtys vis dar gyvos kasdieniniame praktiniame darbe. Esu dėkingas už įdiegtą stiprų konsultavimo ir darbo grupėmis pagrindą, tarnavusį jau ir 3 kurso praktikos metu, už ypač įsiminusią išvyką su Neformaliojo ugdymo metodų kurso grupe, už bakalaurinio darbo rašymą, įtvirtinusį akademinio rašymo gebėjimus.
Studijų vientisumo ir tęstinumo pojūtį užtikrino dėstytojų nuoširdus, betarpiškas bendravimas, asmeninės iniciatyvos skatinimas, potencialo įžvelgimas ir rimtas bei pagarbus požiūris į studentą, nuolat motyvavęs eiti tolyn ir gilyn. Esu socialinio darbo bakalauro ir magistro studijų absolventė. Studijos VU Filosofijos fakultete padėjo pagrindus mano, kaip socialinės darbuotojos profesiniam tapatumui. Studijų metu aš pirmiausia labai gerai pažinau save: atradau savo stipriąsias savybes, suvokiau ir mokiausi priimti savo bei kitų ribas.
Nuo pat pirmo kurso studijos pasiūlė platų ir tarpdalykinį žinių lauką. Nuolatinės diskusijos su dėstytojais, kuriančiais pagarbų santykį su studentais, leido jaustis saugiai ir nebijoti kelti klausimus, kritiškai pažvelgti į socialines problemas ir ieškoti jų sprendimų būdų. Ypatingai vertinu praktikas ir seminarus, kurių pagrindas buvo mokymasis per patyrimą ir jo refleksija. Taip išsiugdžiau įgūdį ir įprotį reflektuoti praktinę veiklą, kuris tapo „duona kasdienine“, be kurios socialinio darbo neįsivaizduoju.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo magistrantūra MRU
Studijų programa, rengianti aukštos kvalifikacijos socialinio darbo specialistus. Studijų metu gilinsitės į teorinius ir praktinius socialinio darbo aspektus, susijusius su negalią turinčiais ir pagyvenusiais asmenimis jų gyvenimo gerovės užtikrinimo kontekste.
Socialinis darbuotojas. Būsite kvalifikuoti dirbti šį visuomenei ypač reikalingą darbą įvairiose organizacijose. Darbas nevyriausybinėse organizacijose. Darbas viešajame sektoriuje.
Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m. Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.
Štai keletas katedros dėstytojų:
- Profesorius emeritas dr.
- Docentas dr.
- Profesorius habil.
- Docentas dr.
- Dr.
- Podoktorantūros stažuotojas dr.
- Podoktorantūros stažuotojas dr.
- Asistentas dr.
Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra įsteigta 2018 metais siekiant užtikrinti nuo 1992 metų veikusios Socialinio darbo katedros tęstinumą. Vilniaus universitetas buvo pirmasis Lietuvoje, parengęs ir pradėjęs vykdyti socialinio darbo studijų programas. Pirmoji Socialinio darbo programa VU Filosofijos fakultete buvo parengta dar 1992 m. pavasarį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Esame vieni pagrindinių veikėjų Lietuvoje inicijuojant ir formuojant akademinį socialinio darbo diskursą: intensyviai vykdome socialinio darbo lauko ir socialinio darbuotojo profesijos ypatumų tyrimus, leidžiame pirmąjį socialinio darbo žurnalą STEPP, rengiame mokslo publikacijos. Kasmet organizuojame mokslo renginius, skirtus aptarti aktualiausioms socialinio darbo temoms - lyderystei, socialinėms inovacijoms, socialinio darbo ekologijai bei kitiems Lietuvai ir pasauliui reikšmingiems klausimams.
Katedros vykdomi tyrimai orientuoti į aktualiausias socialinio darbo sritis ir jų raidą. Jie nagrinėja Lietuvos visuomenei kylančius socialinius iššūkius. Socialinis darbas kaip žmogaus teisių profesija labai svarbus sprendžiant nelygybės, socialinio neteisingumo problemas šiuolaikinėje visuomenėje. Tad socialiai pažeidžiamų grupių socialinės atskirties, diskriminacijos, o taip pat - integracijos ir įgalinimo tyrimai žmogaus teisių kontekste yra vienas esminių mūsų tyrimo laukų.
Visuomenės senėjimas Lietuvoje kaip visoje Europoje verčia skirti ypatingą dėmesį tarptautiniams palyginamiesiems ilgalaikės pagyvenusių žmonių globos tyrimams. Su Lietuvos ir tarptautiniais partneriais aktyviai dalyvaujame moksliniuose projektuose bei taikomojo pobūdžio projektinėje veikloje. Šie projektai orientuoti į socialinio darbo ir socialinės gerovės mokslinių tyrimų plėtrą, inovacijų socialiniame darbe bei socialinių paslaugų organizavime diegimą, patirties sklaidą besivystančiose šalyse, reikminių tyrimų vykdymą.
Nuo 2018 iki 2021 metų katedrai vadovavo doc. Dr. Eglė Šumskienė. Nuo 2021 m. vasario mėn. Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros vedėjos pareigas eina doc. dr.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra, adr. Universiteto g. +370 5 266 7609, el.
Ulijona Kaklauskaitė baigė politikos mokslų bakalauro studijas VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir socialinės politikos magistrą (Cum Laude) VU Filosofijos fakultete. Nuo 2021 m. studijuoja doktorantūrą Sociologijos ir socialinio darbo gerovės instituto Socialinės politikos katedroje. Savo disertacijoje nagrinėja tvarios gerovės valstybės koncepciją, klimato ir socialinės politikos santykį Europos Sąjungoje. 2009-2016 metais dirbo socialiai atsakingose Italijos įmonėse, o 2017-2022 metais -Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje teritorijų, aplinkosaugos ir bendruomenių srityje.
Adresas: Universiteto g. El.
Dokt. Adresas: Universiteto g. El.
Adresas: Universiteto g. El.
Dėl susitikimo iš anksto tartis el.
Adresas: Universiteto g. El.
Dėl susitikimo iš anksto tartis telefonu arba el. El.
El.
El. Dėl susitikimo tartis telefonu arba el.
Psichikos sveikata ir psichosocialinė integracija (priklausomybės ligos, valgymo sutrikimai, psichikos ligų stigma); savigalbos grupės; meno terapija (dailės, muzikos, šokio); psichologinis konsultavimas socialiniame darbe (egzistencinė terapija, biblioterapija). El. Dėl susitikimo tartis telefonu ar el.
Audronė Vareikytė turi įgijusi socialinio darbuotojo kvalifikaciją ir didelę darbo patirtį socialinio darbo ir socialinės politikos srityje. Nuo 1998 metų dirba Vilniaus universitete ir dėsto/-ė Bendruomenės socialinę veiklą bei Vietos savivaldos socialinę politiką. Turi didelę patirtį įgyvendinant socialinių paslaugų sistemą Lietuvos savivaldybėse, dalyvauja nacionalinėse darbo grupėse, rengiančiose socialinės politikos priemones bei socialinių paslaugų sistemą reglamentuojančių teisės aktų projektus. El. Antradieniais 1300-1500 val. (dėl susitikimo prašau iš anksto susisiekti telefonu arba el.
Svarbūs įvykiai ir datos
- 2025 m. gruodžio 18 d. Vilniaus universitete įvyko iškilmingas šventinis vakaras „2025-uosius metus palydint“. Pagarba išreikšta tiems, kurie ilgus metus savo darbu garsino VU vardą Lietuvoje ir užsienyje.
- 2025 m. gruodžio 9 d. 16 val. vyko Vaivos Sikorskienės knygos „Papasakok apie gražų mūsų gyvenimą“ pristatymas bei diskusija apie vaikų globą ir ne tik.
- 2025 m. spalio 17 d. Akademiniame diskurse pažeidžiamumo ir atsparumo sąvokos dažnai persidengia.
- Šių metų liepos 3-4 dienomis, Vilniaus universitete vyksta 37asis tarptautinis Baltijos kriminologų seminaras “SIMPLIFICATION OF JUSTICE: PROSPECTS FOR CRIMINOLOGY”.
- Maloniai kviečiame Jus į iškilmingą diplomų įteikimo ceremoniją, kuri vyks š. m. birželio 25 d. VU Šv.
- 2025 m. birželio 17 d. Diskusantai aptars priežastis, dėl kurių šie žmonės vis dar dažnai lieka nematomi socialinės politikos lauke, ir kalbės apie būdus, kaip užtikrinti pagarbų bei lygiavertį dialogą tarp patirties turinčių žmonių ir institucijų.
- 2025 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros mokslininkai 2023-2025 m.
- Filosofijos fakulteto bakalauro ir magistro darbų gynimai vyks nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki birželio 11 d.
- 2025 m. gegužės 23-24 d. Vilniaus universitete vyks tarptautinė konferencija “The Demographic Transition: Policy Implications of Fertility and Aging Trends“.
- 2025 m. gegužės 14 d. 15 val. Lietuvai įgyvendinant psichikos sveikatos priežiūros sistemos reformą, svarbiausias prioritetas yra užtikrinti žmogaus teisių standartų laikymąsi.
- 2025 m. balandžio 15 d. vyks konferencija, skirta profesionalaus socialinio darbo studijų ir praktikos Lietuvoje 30-mečiui paminėti.
- 2025 m balandžio 2 d. (trečiadienį) 15:00 val. kviečiame visus į Sociologijos ir socialinio da...
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos studijų programa kartu su LR Seimo Ateities komitetu ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau antrus metus organizuoja nacionalinį socialinės politikos idėjų konkursą 9-12 klasių moksleiviams. Šiuo konkursu siekiama paskatinti jaunimą domėtis socialinės politikos sritimi, analizuoti opiausias visuomenės problemas ir ieškoti inovatyvių sprendimų. Konkurso baigiamasis renginys ir nugalėtojų apdovanojimai įvyko balandžio 9 d.
Žavėjimasis Hermanno Hesse’s romanais, mitais, senovės civilizacijomis, kūriniais, nagrinėjančiais žmogaus ir visuomenės santykį, atvedė Dalią Čiupailaitę-Višnevską į sociologijos lauką, konkrečiai - į miesto sociologiją. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto sociologijos dėstytoja, mokslų daktarė sako, kad skirtingų Lietuvos miestų viešosios erdvės, nors ir estetiškos bei tvarkingos, yra vienodos ir tuščios.
2025 m. gegužės 23-24 d. Vilniaus universitete vyks tarptautinė konferencija “The Demographic Transition: Policy Implications of Fertility and Aging Trends“. Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedra, Tarptautinis socialinės politikos mokymų ir tyrimų tinklas, Merilando universiteto Viešosios politikos mokykla ir Kalifornijos universiteto Berklyje Lyginamųjų gerovės valstybės tyrimų centras. Konferencija skirta gilintis į iššūkius ir galimybes, kurias lemia senėjanti visuomenė ir besikeičiančios gimstamumo tendencijos.
Lietuvos socialinio darbo profesijos projektas. Ar jau igyvendintas ir kur toliau? Konferencija skirta profesionalaus socialinio darbo studijų ir praktikos Lietuvoje 30-mečiui paminėti ir suburs Lietuvos socialinio darbo praktikus, akademinę bendruomenę, politikos formuotojus. Konferencijos organizatoriai kviečia dialogui apie tai, kaip keitėsi profesijos samprata, prestižas ir statusas, specialistų rengimas ir praktinė veikla. Pranešimai ir diskusijos aprėps socialinio darbo politiką, akademinius tyrimus bei praktikos inovacijas.
ISTORIJA. Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedra įsteigta 2018 metais siekiant užtikrinti nuo 1992 metų veikusios Socialinio darbo katedros tęstinumą. Vilniaus universitetas buvo pirmasis Lietuvoje, parengęs ir pradėjęs vykdyti socialinio darbo studijų programas. Pirmoji Socialinio darbo programa VU Filosofijos fakultete buvo parengta dar 1992 m. pavasarį.
Kas rūpi Lietuvos ir visos Europos jaunimui? Su kokiomis problemomis susiduria jauni žmonės ir kaip siūlo jas spręsti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) socialinio darbo magistro studijų studentė Marija Bočiarovaitė, dalyvavusi gegužės 26-28 d. Europos Parlamente (EP) Strasbūre vykusioje Europos studentų asamblėjoje („European Student Assembly“, ESA25).
Jaunųjų kriminologų konferencija nuo 2021 m. kasmet jungia studentus ir mokslininkus, besidominčius nusikaltimais, socialinėmis deviacijomis, baudžiamojo teisingumo institucijomis, teisėsaugos veikla, socialinėmis normomis ir socialine kontrole bei įvairiais socialiniais šių reiškinių aspektais.
Europos kriminologų draugija, įkurta 2000-aisiais, šiemet mini brandžią sukaktį - veiklos 25-metį. Pradėjusi nuo 351 nario, šiandien asociacija vienija daugiau nei pusantro tūkstančio akademikų ir tyrėjų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių. Metinės draugijos konferencijos jau seniai yra tapusios platforma kelti aktualius kriminologijos klausimus ir aptarinėti juos nūdienos kontekste.
Vieną paskutinių rugpjūčio savaitgalių, 22-24 d., kriminologų ir kriminologijai prijaučiančiųjų bendruomenė susibūrė Suvalkijoje, Šilėnų kaime. „Demistify 2025“ festivalio tematika buvo siejama su bendruomeniškumu, žinių iš kartos į kartą perdavimu, kriminologų bendruomenės ryšių sustiprinimu ir jų vertinimu.
Žymus Lietuvos kriminologas, kurio darbai vertinami ir tarptautinėje erdvėje, profesorius Aleksandras Dobryninas gegužės 10 d. atšventė 70 metų jubiliejų. Simboliška, kad ši svarbi gyvenimo sukaktis sutapo su ne mažiau reikšmingu profesiniu jubiliejumi. Prieš 25 metus Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete pradėtos vykdyti kriminologijos studijos, kurias inicijavo prof. A. Dobryninas. Ketvirčio amžiaus sukaktis žymi kriminologijos kaip mokslo, visapusiškai analizuojančio nusikaltimus ir jų priežasčių ieškančio visuomenės socialinėje struktūroje, pradžią Lietuvoje.
Atsižvelgiant į šią augančią profesionalų bendruomenę, prieš metus kilo iniciatyva - įkurti socialinės politikos alumnų klubą, jungiantį įvairias profesines patirtis turinčius buvusius studentus. „Socialinių politikų bendruomenė nėra didelė, todėl puiki idėja juos vienyti tokio klubo pagalba. Taip geriau pažįstame vieni kitus, sužinome kur dirba mūsų kursiokai. Ši iniciatyva padeda stiprinti net ir tarpinstitucinius ryšius, nes, pavyzdžiui, padeda bendradarbiauti savivaldoje, nevyriausybinėse organizacijose ir kitose valstybės institucijoje dirbantiems alumnams“, - dalinasi Tautvydas Vencius, kuris magistro studijas baigė 2019 m., o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pradėjo dirbti bakalauro praktikos metu.
Socialinė politika lemia, ar žmonės valstybėje jaučiasi saugūs, girdimi ir matomi. Nuo gimimo iki senatvės ji tyliai veikia šalia, spręsdama švietimo, sveikatos, užimtumo, būsto ir kitus klausimus.
Gyventojų užimtumas ir nedarbas, darbo rinkos politika (DRP), DRP priemonės ir jų efektyvumas, skirtingų gyventojų grupių užimtumo ir nedarbo problemos. Gyventojų migracija: priežasčių analizė, tendencijos, pasekmės, integracijos problemos. Socialinis dialogas: socialiniai partneriai, kolektyviniai darbo santykiai, užimtumo saugumas ir lankstumas. Įmonių socialinė atsakomybė (CSR).
Technologijos ir inovacijos socialiniame darbe - skaitmeninių technologijų vystymas ir taikymas socialinio darbo praktikoje, siekiant pagerinti mokymosi procesus, darbo efektyvumą ir socialinių paslaugų kokybę. Dirbtinio intelekto etika skirtinguose socioekonominiuose kontekstuose - atsakingo DI kūrimo ir taikymo galimybės, mažinančios socialinę atskirtį ir padedančios spręsti socialines problemas. Vaiko gerovė ir bendruomenių įgalinimas - vaikų ir šeimų teisių užtikrinimas, gerovės stiprinimas ir tvarių, bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba grindžiamų bendruomenių kūrimas.
tags: #vu #socialinio #darbo #institutas