Darbingumo lygis - tai asmens pajėgumas įgyvendinti turimą profesinę kompetenciją, įgyti naują arba atlikti mažesnės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - NDNT).
NDNT tai atlieka, remdamasi Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau - Tvarkos aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau - Kriterijų aprašas). Įvertinami medicininiai, funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui ir jo įsidarbinimo galimybėms.
Darbingumo lygis gali būti nustatomas asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Beje, ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir nuolatinę gyvenamąją vietą joje deklaravusiems kitų valstybių piliečiams, taip pat asmenims be pilietybės. Jei su motyvuotu prašymu dėl to kreipiasi pensiją ar išmoką skirianti ir mokanti institucija, taip pat ir asmenims, kurie gyvena užsienyje.
Darbingumo lygio nustatymo kriterijai
NDNT priima sprendimą vertinti asmens darbingumo lygį tik tuomet, jeigu siunčiamo asmens sveikatos būklė atitinka Kriterijų apraše nurodytus kriterijus ir (ar) yra panaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės.
Medicininiais kriterijais laikomas bazinis darbingumas; funkciniais - valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičius; profesiniais ir kitais - išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius bei fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas.
Taip pat skaitykite: Senatvinės demencijos gydymas
Jei asmeniui nustatomas 0-25 proc. darbingumas, jis yra laikomas nedarbingu, dėl to dirbti gali tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Jeigu 30-55 procentų - iš dalies darbingu: nors toks asmuo ir gali dirbti įprastinėmis darbo sąlygomis, tačiau turi būti atsižvelgiama į išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas. Žmogus, kuriam nustatytas 60-100 proc. darbingumas, laikomas darbingu.
Kai asmens bazinis darbingumas yra nuo 0 iki 15 procentų, jo darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui ir vertinamas tik pagal medicininius kriterijus. Tokiu atveju funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai yra vertinami tik asmeniui pačiam pageidaujant.
Dalyvumo vertinimas
Ką vadiname dalyvumo lygiu? Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje.
Nuo š. m. liepos 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - NDNT), nustatydama asmens darbingumo lygį, vertins medicininius, t. y. bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Pagal šią tvarką dėmesys bus skiriamas socialiniams faktoriams, darantiems įtaką darbingumo lygiui.
Asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti nustatant darbingumo lygį vertins NDNT specialistai jam atvykus. Atsižvelgiant į dokumentus ir pateiktą informaciją, bus įvertintos aplinkybės, susijusios su profesine veikla ir aplinkos prieinamumu (amžius, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbo įgūdžiai, fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymas) bei asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (mobilumas, pažinimas, bendravimas, savarankiškumas (savipriežiūra), kasdienė veikla).
Taip pat skaitykite: VSD įstatymo 8 str. 1 d. aiškinimas
Asmenų, kurių bazinis darbingumas yra 0-15 proc., arba jie mokosi ir yra iki 26 m. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.
Kam suteikiamas asmens su negalia statusas? Suaugusiems, kuriems nustatytas 0-55 proc. Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. 40 proc. 15 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Daugiau informacijos apie senatvės pensiją asmeniui su negalia rasite čia.
Nustatymo tvarka
Darbingumo lygis nustatomas arba asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje, arba kai asmens prognozuojamas bazinis darbingumas yra 0-25 procentai ir jis negali atvykti, - apžiūrint jį namuose (ligoninėje). Sprendimai dėl darbingumo lygio priimami per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
Kai asmuo praleidžia pakartotinio darbingumo lygio vertinimo laiką, darbingumo lygis gali būti nustatytas atgaline data, bet ne daugiau kaip už tris praėjusius metus, skaičiuojant nuo dokumentų gavimo dienos. Kai darbingumo lygio nustatymo atgaline data prašo asmuo, kuriam darbingumo lygis atsirado dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, profesinės ligos, darbingumo lygį NDNT atgaline data gali nustatyti nuo sužalojimo darbe padarinių atsiradimo ar profesinės ligos diagnozavimo dienos.
Taip pat skaitykite: Turto dalies priteisimo kompensacijos
Darbingumo lygio priežastys
Darbingumo lygio priežastimis laikoma ligos arba būklės (taip pat ir atsiradusios nuo vaikystės ar iki 24 metų), nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe, profesinė liga, liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar karinių mokymų metu, dirbant priverstinius darbus, vykdant piliečio pareigą, ir kitos Tvarkos apraše nurodytos aplinkybės.
Kai asmeniui yra nustatoma daugiau nei viena darbingumo lygio priežastis, darbingumo lygis nustatomas dėl kiekvienos priežasties atskirai.
Darbingumo lygio terminai
Darbingumo lygis gali būti nustatomas:
- šešiems mėnesiams, 1 arba 2 metams, tačiau ne ilgiau kaip iki senatvės pensijos amžiaus, (išskyrus, kai pensiją prašoma paskirti susitarimo tarp užsienio valstybių pagrindu). Jei nustatyti darbingumo lygio procentai nesikeičia arba mažėja, šie terminai gali būti tęsiami ne ilgiau kaip 6 metus. Po 6 metų darbingumo lygio terminas nurodomas iki senatvės pensijos amžiaus;
- iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos;
- iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos arba neterminuotai (išskyrus, kai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar dėl profesinės ligos).
Pakartotinis darbingumo lygio vertinimas
NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą:
- baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, bet ne vėliau kaip paskutinę nustatyto darbingumo lygio termino dieną;
- pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims;
- asmeniui ir/ar pensiją ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT priimtu sprendimu;
- vykdant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą;
- jeigu, atlikus NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą, paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai.
NDNT teritorinio skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas NDNT direktoriui:
- per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų įteikimo ar išsiuntimo asmeniui dienos;
- per 90 kalendorinių dienų nuo pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos.
Tuo atveju, kai sprendimą skundžia asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija, NDNT gali pakviesti juos dalyvauti pakartotinai vertinant darbingumo lygį. Jeigu kviečiamas sprendimą apskundęs asmuo be pateisinamos priežasties neatvyksta, NDNT gali priimti sprendimą nekeisti teritorinio skyriaus priimto sprendimo.
NDNT, gavusi visus darbingumo lygiui pakartotinai vertinti reikiamus dokumentus, sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, NDNT direktorius ar jo įgaliotasis asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 15 kalendorinių dienų.
Jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų įteikimo ar išsiuntimo asmeniui dienos (pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos) gali būti skundžiamas Ginčų komisijai.
Ginčų komisijos sprendimas dėl darbingumo lygio gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakomybė
Kas už ką atsako:
- už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas;
- už pateiktos informacijos apie profesinės reabilitacijos programos rezultatus teisingumą ir patikimumą - teritorinė darbo birža;
- už sprendimo dėl asmens darbingumo lygio nustatymo teisingumą ir pagrįstumą - NDNT teritorinio skyriaus, kuriame vertinamas darbingumo lygis ir priimamas sprendimas, vedėjas;
- už asmens paties pateiktos informacijos teisingumą - pats asmuo.
Kur kreiptis?
1 žingsnis. Gauti gydytojo siuntimą. Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
2 žingsnis. Pateikti Agentūrai dokumentus. Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija. Dokumentus Agentūrai gali pateikti ir Jūsų šeimos nariai ar Jūsų įgalioti asmenys. Asmenys gali iš anksto užsiregistruoti vizitui į Agentūrą, adresu www.anta.lt, spausdami išankstinės registracijos nuorodą arba per el. Prašymą pateikus Agentūros skyriuje, tą pačią dieną yra užregistruojami tik jūsų dokumentai. Dėl klausimyno pildymo su jumis susisieks vertintojas ir suderins tinkamiausią laiką ir vietą.
Reikalingi dokumentai:
- Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
- Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
- Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu.
3 žingsnis. Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate. Jei šie simptomai trukdo jūsų kasdienybei, apie juos būtina kalbėti vertinimo metu.
Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui. Klausimyną darbingo amžiaus asmenims pildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojai, o pensinio amžiaus asmenims - savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai. Klausimynas taip pat yra pagrindinis instrumentas nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį ir sudaryti pagalbos planą asmeniui. Asmeniui sutikus, klausimyno pagalba identifikuojami individualūs pagalbos poreikiai, kuriems užtikrinti sudaromas pagalbos planas.
Klausimyną pildantis darbuotojas pagalbos poreikį skirtingose asmens veiklos srityse (pažinimo, bendravimo, kasdienės veiklos, savipriežiūros ir kt.), kurias sudaro atskiros poveiklės, vertina nuo 0 iki 4, remdamasis asmens ar jo atstovo pateikiama informacija. Mažiausias balas (0) skiriamas, jei pagalbos poreikio nėra, didžiausias balas (4) skiriamas, jei yra nuolatinis pagalbos poreikis. Tik išsiaiškinęs visą su konkrečia veikla susijusią informaciją, darbuotojas gali tinkamai įvertinti asmens pagalbos poreikį. Pavyzdžiui, darbuotojui svarbu žinoti, kad asmuo, turintis judėjimo sutrikimą, laiptais užlipa naudodamasis alkūninėmis lazdomis. Be techninės pagalbos priemonės asmuo laiptais užlipti negali.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku). Jei anksčiau nustatytas dalyvumo lygis buvo 0-25 %, o dėl sunkaus organizmo funkcijų sutrikimo pacientas negali atvykti į Agentūrą. Klausimynas gali būti pildomas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai asmuo ar jo atstovas prašo (raštu ar žodžiu) pildyti klausimyną Agentūroje arba telefonu. Pacientas ar jo atstovas taip pat galės bet kada išreikšti norą atvykti į Agentūrą arba pildyti klausimyną telefonu. Ši tvarka bus taikoma pagal Agentūros nustatytas taisykles nuo 2025 m.
4 žingsnis. Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
5 žingsnis. Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų.
Kokia išmoka priklauso nustačius dalinį dalyvumą? Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ. Jei anksčiau nesate pateikę: dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Negalios pensijai apskaičiuoti vertinamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. Stažas, kurio reikia netekto darbingumo pensijai gauti - minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo iš dalies darbingu dieną, t. y.
Ar keičiasi netekto darbingumo pensija, jeigu ją gaunantis asmuo pradeda dirbti?
Taip, nuo 2024 metų sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc.
| Dalyvumo lygis | Ankstesnis specialiųjų poreikių lygis |
|---|---|
| 40% | Vidutiniai specialieji poreikiai |
| 15% | Dideli specialieji poreikiai |
Esant poreikiui, kad darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis būtų paversti į dalyvumo lygį, reikia Agentūrai pateikti prašymą. Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims - taikoma, jei senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo neturėjo nustatytos negalios. Atlikusi įvertinimą Agentūra nustato / nenustato negalią (dalyvumo lygį ir (ar) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį). Būtinas gydytojo siuntimas. Kreipimosi žingsniai tokie patys, kaip pirmą kartą kreipiantis į Agentūrą, pildomas PRAŠYMAS NUSTATYTI NEGALIĄ SULAUKUSIEMS SENATVĖS PENSIJOS.
Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims atliekant prilyginimą - taikoma, jei senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam asmeniui buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus ir/arba nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Kreipiantis į Agentūrą pildomas PRAŠYMAS PRILYGINTI NEGALIĄ. Tuomet Agentūra atlieka prilyginimą dalyvumo lygiui ir nustato išmokų atžvilgiu asmeniui palankesnį dalyvumo lygį. Gydytojo siuntimas nereikalingas.
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui. Agentūra, gavusi visus pakartotiniam dalyvumo lygio vertinimui reikalingus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų. Asmuo apie sprendimą informuojamas raštu. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, Agentūros direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 10 darbo dienų.
Jeigu asmuo arba pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo gavimo dienos gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis priklauso nuo tikslinių kompensacijų bazinio dydžio.
Kas yra laikino atokvėpio paslauga? Siekiant asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti, laikinas atokvėpis įtvirtinamas kaip atskira specialioji paslauga, kuri bus finansuojama ne tik iš savivaldybių, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų, ją galės teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys. Laikino atokvėpio paslauga galės pasinaudoti tie asmenys, kurie prižiūri žmones, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai. Tokiu būdu artimiesiems bus suteikiama galimybė pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas.
Pagalbos koordinavimas
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų.
Vien išmokos dažnai nėra pakankamos visaverčiam asmens su negalia gyvenimui užtikrinti, todėl asmens aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymu, pagalbininko (specialisto), pavėžėjimu ar kita pagalba, asmens su negalia gyvenimą padaro patogesnį ir savarankiškesnį.
Asmeniui ar jo atstovui, kuris su gydytojo siuntimu pirmą ar ne pirmą kartą kreipiasi į Agentūrą dėl negalios (dalyvumo lygio suaugusiam asmeniui ar neįgalumo lygio vaikui) nustatymo, tereikia duoti sutikimą, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas.
Dažnas žmogus nežino, kokia pagalba yra teikiama jo gyvenamojoje vietoje ir kada jos gali prireikti. Artimųjų galimybės apsilankyti, padėti, galiausiai jų pačių amžius, sveikata negarantuoja, kad jie visada bus šalia.
Procesas nesudėtingas. Kai asmuo arba jo atstovas, turėdamas gydytojo siuntimą, kreipiasi į Agentūrą dėl neįgalumo ar dalyvumo vertinimo, kartu yra įvertinamas ir jo individualus pagalbos poreikis. Vertinant aiškinamasi, ar asmeniui užtikrintos visos jam reikalingos paslaugos ir priemonės, pvz.: pavėžėjimas, būsto pritaikymas, pagalbininkas (specialistas), teikiantis įvairias socialines, švietimo pagalbos paslaugas asmens namuose ar įstaigose.
Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba. Pagalbos planas perduodamas vykdyti atsakingoms institucijoms pagal jų veiklos kompetenciją (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir kita). Jos organizuoja asmens aprūpinimą reikalingomis priemonėmis ir paslaugomis. Agentūra pagalbos plane nurodo, kokio tipo priemonės, paslaugos reikalingos, tačiau konkrečias priemones, paslaugas (pavyzdžiui, ar asmeniui labiau tiktų vaikščiojimo rėmas, ar vaikštynė, ar pagalba į namus, dienos socialinė globa namuose ar įstaigoje) parenka atsakingų institucijų specialistai.
tags: #visai #ar #is #dalies #darbingumo