Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi metu atitinka visas šias sąlygas: iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai, turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tuomet, kai sukaks senatvės pensijos amžius, negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (yra išimčių), netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos ar kai kurių kitų išmokų, nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkas ar jo partneris, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, atitinka kitas Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.
Ne visiems asmenims, atitinkantiems reikalavimus, išankstinė senatvės pensija mokama be jokių sąlygų: negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m.), taip pat kai kurios specifinės grupės turi išimčių. Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo vaikus (įvaikius), kuriems nustatytas neįgalumo lygis, nepaisant jų neįgalumo lygio, arba savo vaikus (įvaikius), pripažintus netekusiais 60 procentų ir daugiau dalyvumo, gali būti taikomos specialios sąlygos išankstinės pensijos skyrimui.
Paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimo stabdymas ir atnaujinimas
Paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas neatitinka šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktuose nustatytų sąlygų arba asmuo pateikia prašymą sustabdyti išankstinės senatvės pensijos mokėjimą.
Jeigu išankstinės senatvės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 1 dalį, asmens prašymu anksčiau paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas gali būti atnaujintas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo kreipėsi dėl šios pensijos mokėjimo atnaujinimo, pirmos dienos, jei asmuo atitinka sąlygas išankstinei senatvės pensijai gauti.
Jeigu išankstinės senatvės pensijos sustabdymo laikotarpiu asmuo įgijo papildomo stažo ir apskaitos vienetų, atnaujinus šios pensijos mokėjimą pagal šio straipsnio 2 dalį, ji naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Kiek gali sumažėti pensija ir kam ji nemažėja?
Renkantis išankstinę senatvės pensiją, už kiekvieną jos gavimo mėnesį senatvės pensija mažinama 0,32 proc. Pavyzdžiui, jei asmuo išankstinę senatvės pensiją gavo 5 metus (tai yra, 60 mėn.), apskaičiuotos senatvės pensijos dydis mažinamas 19,2 proc. (0,32 x 60). Tarkime, apskaičiuota senatvės pensija yra 600,00 Eur, ją sumažinus 19,2 proc., bus mokama 484,80 eur dydžio senatvės pensija, - naujienų portalui „Delfi“ komentuoja „Sodra“.
„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad senatvės pensija dėl išankstinės senatvės pensijos gavimo nemažinama asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir kurie iki išankstinės senatvės pensijos skyrimo buvo įgiję šios trukmės stažą (priklausomai nuo to, kuriais metais jiems paskirta išankstinė senatvės pensija): 2021 metais ir anksčiau - 40 metų, 2022 metais - 40 m. 3 mėn., 2023 metais - 40 m. 6 mėn., 2024 metais - 40 m. 9 mėn., 2025 metais - 41 m., 2026 metais - 41 m. 3 mėn. ir t.t. (palaipsniui didinant 3 mėn.) iki 2031 metų. O nuo 2031 metų - 42 m. 6 mėn.
Bedarbio statusas kaip galimas sprendimas prieš išeinant į išankstinę pensiją
Tarkime, kad žmogus jau negali ar nenori dirbti, tačiau pageidauja išvengti išankstinės pensijos mažėjimo. Ar toks priešpensinio amžiaus žmogus, palikęs darbą ir gaudamas nedarbo/ligos išmoką, gali toliau kaupti stažą ir tik po to išeiti į išankstinę pensiją? Taip būtų sutrumpintas jos mokėjimo laikotarpis ir, atitinkamai, sušvelninamas senatvės pensijos mažėjimas. „Sodra“ patvirtino, kad toks scenarijus galimas.
„Taip, gali. Tuo pačiu pabrėžtina, kad išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama tik tuo atveju, jei kreipimosi dėl šios pensijos skyrimo dieną asmuo negauna nedarbo/ligos išmokos“, - sako „Sodra“.
Ji pakomentavo ir kitą klausimą: jeigu žmogui liko nedaug laiko iki senatvės pensijos ir jis tiesiog užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje gauti nedarbo išmoką, ar yra galimybė kurį laiką nedirbti ir netgi kaupti stažą prieš pat išeinant į pensiją. „Taip, jeigu asmuo gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, šios išmokos gavimo laikas yra įskaitomas į jo pensijų socialinio draudimo stažą“, - sako „Sodra“.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Beje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o 6 mėnesius (jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą). Taip siekiama priešpensinio amžiaus žmones išlaikyti darbo rinkoje - praradus darbą nesirinkti išankstinės pensijos. Dėl to dar turės nuspręsti Seimas.
Ministerija pažymi, kad šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 metai) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, tai yra, iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių.
Perspėjimas: nedarbo išmoka - tik finansinis saugiklis
Užimtumo tarnyba, savo ruožtu pabrėžia, kad nedirbantys žmonės joje registruojasi dėl darbo paieškos, savarankiškos veiklos vykdymo arba persikvalifikavimo. Kiekviena situacija yra unikali ir įvertinama individualiai. „Nėra tokio registracijos tikslo „gauti nedarbo draudimo išmoką“. Registracijos Užimtumo tarnyboje metu klientas nurodo, koks jo užimtumo tikslas, ar yra kažkokių kliūčių siekti užimtumo ir pan.“, - sakoma komentare.
Tarnyba teigia, kad vertina klientą pagal įvairius veiksnius: nustato jo įsidarbinimo galimybes, parenka jam tinkamiausias paslaugas ir priemones bei visa tai atsispindi jo individualiame užimtumo veiklos plane. „Registracijos metu asmenys įgyja ne tik teises, bet ir pareigas, kurias turi vykdyti. Viena iš jų - aktyviai ir savarankiškai ieškoti darbo, ir apie paieškos rezultatus informuoti Užimtumo tarnybos specialistą“, - teigiama atsakyme.
Užimtumo tarnyba primena, kad nedarbo išmoka registruotiems nedirbantiems gyventojams skiriama praradus samdomą darbą ir sukaupusiems bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą - atitinkamai sumokėjus socialinio draudimo įmokas. Šios išmokos mokamos aktyviems darbingo amžiaus gyventojams, kuriems nedarbo laikotarpiu kompensuojamos prarastos pajamos. „Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi tik bedarbio statusu (jeigu atitinka kitas išmokos skyrimo sąlygas) registruoti asmenys. Ši išmoka yra tik dalis buvusio darbo užmokesčio, todėl vienareikšmiškai teigti, kad ją gauti labiau apsimoka nei dirbti, tikrai nėra teisinga. Tai - laikinas finansinis saugiklis, padedantis žmogui išsilaikyti netekus darbo“, - sako tarnyba.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Kas gali gauti išankstinę pensiją - santrauka
- iki senatvės likę ne daugiau kaip 5 metai;
- būtinasis stažas senatvės pensijai skirti;
- negaunami tam tikri kiti socialiniai išmokų tipai;
- atitinka kitas Socialinio draudimo pensijų įstatymo sąlygas, išskyrus amžių.
Kitaip nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo. Jos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją. Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos.
Valstybinių pensijų rūšys ir pagrindinės sąlygos
I laipsnio pensijos. Dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis asmenys: kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas; kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė premija; ėję Seimo pirmininko, ministro pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas; kurie yra olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 4 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 297,12 euro (74,28 Eur x 4).
II laipsnio pensijos. Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis: motina (įmotė) arba tėvas (įtėvas), išauginę 5 ar daugiau vaikų (įvaikių); garbės donoras; asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas; olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių prizininkai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 2 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 148,56 euro.
Valstybinių pensijų našlių ir našlaičių pensijos. Jei sutuoktinis, mama, tėvas buvo I ar II laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, jam mirus, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl valstybinės našlių pensijos arba valstybinės našlaičių pensijos. Valstybinė našlių pensija 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Valstybinė našlaičių pensija yra 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Jeigu našlaičių yra daugiau, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., o bendra našlaičiais likusiems vaikams skirta pensija negali viršyti 80 proc. mirusiajam mokėtos valstybinės pensijos dydžio. Jei nėra asmenų, kuriems skiriama našlio valstybinė pensija, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., bendra našlaičiams mokamų pensijų suma negali viršyti 100 proc. mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Nukentėjusių asmenų pensijos. Nukentėjusiais pripažinti asmenys, jų našlės, našliai ar našlaičiai į „Sodrą“ gali kreiptis dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, jų našlių ar našlaičių pensijų skyrimo. Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti ar norės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją. Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas - valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro. Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Pareigūnų ir karių pensijos. Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; profesinės karo tarnybos kariai; Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai; prokuratūros pareigūnai; Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą; vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Mokslininkų pensijos. Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir neturintys draudžiamųjų pajamų, gautų dirbant mokslinį darbą valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, gali pateikti „Sodrai“ prašymą dėl mokslininkų pensijos skyrimo. Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus pilnus habilituoto daktaro stažo metus papildomai mokama dar 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x valstybinių pensijų bazė + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x valstybinių pensijų bazė. Valstybinių pensijų bazė nuo 2026 m. sausio 1 d. - 74,28 euro.
Statistiniai duomenys ir išlaidos
Nuo 2025 metų pradžios senatvės pensijoms priskaičiuota suma siekia 3 mlrd. 363 mln. eurų, o išankstinės senatvės pensijos - 34,2 mln. eurų. Pensijų gavėjų skaičius pagal pensijos rūšį: išankstinę senatvės pensiją gauna 8 tūkst. žmonių, rodo „Sodros“ rugpjūčio duomenys.
Praktiniai patarimai prieš renkantis išankstinę pensiją
- Apskaičiuokite, kiek mėnesių gausite išankstinę pensiją ir kiek procentų sumažės senatvės pensija (0,32 proc. už kiekvieną mėnesį).
- Jei įmanoma, apsvarstykite galimybę kaupti stažą prieš išeinant į išankstinę pensiją, pavyzdžiui, gaunant nedarbo socialinio draudimo išmoką (ši išmoka yra įskaitoma į pensijų stažą).
- Pasitikrinkite, ar nepatekate į grupes, kurioms taikomos išimtys (pavyzdžiui, motinos, išauginusios 5 ir daugiau vaikų, arba asmenys, ilgai slaugę neįgalius asmenis).
- Prieš priimdami sprendimą pasitarkite su „Sodra“ ar Užimtumo tarnyba dėl individualios situacijos vertinimo.
| Elemento pavadinimas | Reikšmė / Pastabos |
|---|---|
| Sumažinimo dydis | 0,32 % už kiekvieną mėnesį, kai mokama išankstinė pensija |
| Nemažinama, jei | išankstinę pensiją gaunate ne ilgiau kaip 3 metus ir iki jos skyrimo turėjote reikiamą stažą (pav.: 2021 ir anksčiau - 40 m., 2026 - 41 m. 3 mėn.) |
| VPB (nuo 2026 m.) | 74,28 euro |
| Išankstinės pensijos gavėjų skaičius | apie 8 tūkst. (Sodros rugpjūčio duomenys) |
| Išlaidos (2025 m. pradžia) | Senatvės pensijos: 3,363 mlrd. eurų; Išankstinės pensijos: 34,2 mln. eurų |
Informacija šiame tekste remiasi teisės aktų nuostatomis, „Sodros“, Užimtumo tarnybos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškinimais bei viešais duomenimis aktualizuotais iki 2026-05-21.
tags: #viriausybes #nutarinai #del #ankstyvos #pensijos