Viltis yra universalus žmogaus patirties aspektas, suteikiantis motyvacijos ir atsparumo jausmą susidūrus su iššūkiais. Psichologijoje viltis tapo reikšminga tyrimų sritimi, o įvairūs teoretikai siūlo skirtingus jos konceptualizavimo būdus. Vienas įtakingiausių požiūrių yra R. Snyderio kognityvinė vilties teorija, kuri viltį apibrėžia kaip teigiamą motyvacinę būseną, pagrįstą sėkmingu agentūros (valios) ir kelių (planavimo) jausmu, susijusiu su tikslais.
Snyderio kognityvinės vilties teorijos esmė
Snyderis teigia, kad viltis atsiranda, kai individai tiki, kad jie turi tiek valią (agentūrą), tiek būdus (kelius) savo tikslams pasiekti. Be to, viltis nėra tiesiog kognityvinis procesas, bet ir socialinis konstruktas. Socialiniai santykiai ir kultūrinis kontekstas vaidina svarbų vaidmenį formuojant individo vilties suvokimą ir išraišką.
Pagrindiniai teorijos elementai
- Tikslai: Tikslai yra norimi rezultatai arba tikslai, kurių siekia individai. Jie gali būti įvairūs, nuo trumpalaikių užduočių iki ilgalaikių siekių.
- Agentūra: Agentūra reiškia individo įsitikinimą savo gebėjimu inicijuoti ir palaikyti kelius link norimų tikslų. Tai apima savęs efektyvumo jausmą ir tikėjimą, kad žmogus gali daryti įtaką savo gyvenimui.
- Keliai: Keliai apima suvokiamas galimybes arba strategijas, kurios gali būti naudojamos tikslams pasiekti. Tai apima gebėjimą generuoti skirtingus kelius ir pasirinkti efektyviausią.
Snyderio vilties teorija remiasi trimis pagrindiniais elementais: Tikslai, Agentūra ir Keliai. Snyderis teigia, kad viltis atsiranda, kai individai tiki, kad jie turi tiek valią (agentūrą), tiek būdus (kelius) savo tikslams pasiekti.
Viltis kaip socialinis konstruktas
Socialinis vilties aspektas pabrėžia, kad individo viltis yra įtakojama jo socialinės aplinkos. Socialinė parama, kultūrinės normos ir socialinė ekonominė padėtis gali turėti įtakos individo vilties lygiui. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad individai, kurie gauna didesnę socialinę paramą, linkę turėti didesnį vilties lygį. Be to, kultūrinės normos gali paveikti, kaip viltis yra išreiškiama ir suvokiama. Kai kuriose kultūrose viltis gali būti išreiškiama atvirai, o kitose ji gali būti labiau subtili.
Viltis kaip socialinis konstruktas reiškia, kad ji formuojama per socialinius santykius, institucijas ir kultūrinius diskursus. Socialinės institucijos, bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos gali stiprinti arba silpninti viltį, įtakodamos agentūrą ir kelių generavimą individų gyvenime.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Vilties matavimas: Vilties skalė
Snyderis sukūrė įvairius instrumentus vilčiai matuoti, įskaitant Vilties skalę (Hope Scale). Ši skalė naudojama agentūros ir kelių komponentams įvertinti. Vilties skalė buvo plačiai naudojama įvairiose populiacijose ir kontekstuose, įrodant jos patikimumą ir validumą.
Vilties skalė susideda iš 12 teiginių, iš kurių 4 yra skirti agentūrai matuoti, 4 - keliams, o likę 4 yra užpildai. Respondentas įvertina kiekvieną teiginį pagal 4 balų Likerto skalę, kur 1 reiškia visiškai netiesa, o 4 - visiškai tiesa. Aukštesnis balas rodo didesnį vilties lygį.
Pavyzdys: Vilties skalės fragmentas
| Teiginys | 1 | 2 | 3 | 4 |
|---|---|---|---|---|
| Galiu galvoti apie daugybę būdų, kaip pasiekti savo tikslus. | 1 | 2 | 3 | 4 |
| Esu įsitikinęs, kad galiu sėkmingai siekti savo tikslų. | 1 | 2 | 3 | 4 |
Praktinis Snyderio teorijos pritaikymas
Snyderio vilties teorija turi daug praktinių pritaikymų įvairiose srityse, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą ir psichoterapiją. Švietimo srityje viltis gali būti ugdoma mokyklose, sukuriant aplinką, kuri palaiko tikslų nustatymą, problemų sprendimą ir savęs efektyvumą.
Sveikatos priežiūros srityje viltis gali padėti pacientams susidoroti su lėtinėmis ligomis ir pagerinti savo psichologinę gerovę. Intervencijos, skirtos vilčiai didinti, dažnai apima tikslų nustatymo, problemų sprendimo ir savęs efektyvumo strategijas. Pavyzdžiui, terapeutai gali padėti klientams nustatyti realius tikslus, sukurti kelius tiems tikslams pasiekti ir įveikti kliūtis, kurios gali iškilti.
Organizacinė viltis: Lietuvos bendrija „Viltis“
1989 m. lapkritį įsikūrusi visuomeninė organizacija - Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ - nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų drąsiai prabilo apie būtinybę sugrąžinti sutrikusios raidos asmenis į visuomenę. Nuo to laiko ji tapo pažangių, bet nelengvai prigyjančių reformų iniciatorė bei skatintoja.
Taip pat skaitykite: Sėkmės istorijos "Utenos Viltyje"
Kurdama bendruomeninių tarnybų tinklą sutrikusios raidos žmonėms ir jų šeimoms, bendrija nuolat siekė ir tebesiekia dialogo ir su įstatymus leidžiančiosios bei vykdančiosios valdžios institucijomis, ir su giminingomis Lietuvos bei užsienio organizacijomis, ir su plačiąja visuomene.
Šiuo metu bendrijos „Viltis“ teisinė forma - asociacija, kurią sudaro 55 asocijuoti nariai iš įvairių šalies rajonų ir miestų. Ji vienija daugiau nei 11 000 narių: sutrikusios raidos vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų, jų šeimos narių bei globėjų ir specialistų.
Veiklos tikslai ir kryptys
- TIKSLAI - telkti Lietuvos Respublikoje gyvenančius sutrikusios intelekto vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius, jų šeimas, globėjus bei kitus jų interesais veikiančius asmenis. Siekti visapusiškos sutrikusio intelekto žmonių integracijos į visuomenę.
- Skatinti intelekto sutrikimų ekologinę, medicininę, socialinę prevenciją, kuo ankstesnį jo nustatymą.
- Skatinti sutrikusio intelekto žmonių reabilitacijos metodų plėtrą ir praktinį jų įgyvendinimą.
- Ginti sutrikusio intelekto vaikų, jaunuolių bei suaugusiųjų ir jų šeimų socialines ir pilietines teises, laisves ir orumą.
VEIKLOS KRYPTYS - steigiamos naujos grupės, klasės bendrojo lavinimo ir specialiosiose ugdymo įstaigose sutrikusios intelekto ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikams ugdyti. Steigiami dienos užimtumo centrai, šeimos paramos centrai kuriuose lavinami sutrikusio intelekto jaunuolių socialiniai ir darbiniai įgūdžiai. Vykdoma ilgalaikė teisinė programa, siekianti sukurti naują neįgalaus žmogaus teisių sampratą, savęs atstovavimo principus.
Asmeninės liudijimų svarba organizacijos veikloje
Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorius: „(…) Bendrija „Viltis“ man visuomet buvo pavyzdys, kaip gali gimti ir augti institucija, besiremianti žmonių poreikiais bei bendra iniciatyva. Stebuklas, kad visuomenės pažeidžiamieji, o neretai ir atstumtieji, atpažįsta savo padėtį ir poreikius, buriasi ir inicijuoja pokyčius. Bendrija „Viltis“ man niekada nebuvo tik neįgaliųjų ir jų tėvų ratelis. Ji tapo stipriu politiniu instrumentu, iš esmės pakeitusiu Lietuvos specialiojo ugdymo ir globos institucijų žemėlapį.“
Vytautas Stacevičius, bendrijos „Lazdijų Viltis“ buvęs pirmasis ir ilgametis pirmininkas: „(…) Veiklos pradžioje bendrija „Viltis“ man buvo lyg šviesulys, lyg „Laimės žiburys“, į kurio viršūnę užkopęs, regis, pasieksi savo tikslą. Tik svarbiausia, kad koptum ne vienas, o su dideliu bendraminčių būriu.“
Taip pat skaitykite: Bendrijos veikla ir istorija
Birutė Šapolienė, bendrijos „Telšių Vilties“ pirmininkė: „(…) Šiandien neturime jokių garantijų dėl vyresnio amžiaus sutrikusio intelekto asmenų likimo. Štai ir vėl nauja užduotis „Vilčiai“! Ir vėl mes - „ledlaužiai“, privalantys stengtis, kad ne tik jaunesni neįgalieji būtų ugdomi. Juk vaikai greitai auga. O kas toliau? Tėvai negyvens su saule…“
Birutė Šapolienė, Marytė Pocienė ir kiti bendrijos lyderiai liudija apie nuolatinį rūpestį dėl ateities ir siekį kurti ilgalaikes socialines paslaugas bei teisinę apsaugą.
Viltis ir socialinė politika: iššūkiai ir perspektyvos
Veikdama atvirumo bei socialinės partnerystės principais, bendrija „Viltis“ tapo aktyvia valstybinės Neįgaliųjų socialinės integracijos programos vykdytoja. Jos įgyvendinami projektai ir teikiamos paslaugos skirtos ne tik bendrijos nariams, bet ir visos Lietuvos sutrikusios raidos žmonėms, jų šeimoms bei globėjams.
Dana Migaliova, Asociacijos vadovė: „(…) Labai dažnai nusvyra rankos, kai savivaldybės, aukščiausio lygio valstybinės struktūros, rengia programas ir stato ugdymo įstaigas, net nepasiklaususios konkrečių paslaugų vartotojų, kokie iš tikrųjų yra jų poreikiai, kaip jie norėtų gyventi. Net nesusimąstoma apie tai, kad jie galėtų patys prisidėti ir tapti ne vien vartotojais, bet aktyviais bendruomenės bei visuomenės nariais. Europoje ir pasaulyje jau seniai vadovaujamasi požiūriu - „Nieko neįgaliesiems be neįgaliųjų“. Deja, Lietuvoje jo teisingumo vis dar nenorima pripažinti.“
MIGALIOVOS mintys pabrėžia, jog pagrindinis tikslas turėtų būti vienybė ir bendradarbiavimas su valdžios institucijomis bei kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti sutrikusio intelekto žmonių lygiateisį ir visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime.
Viltis kaip konceptas platesniame diskurse
Be tiesioginio praktinio ir organizacinio lygmens, vilties samprata kaip socialinis konstruktas įtraukia platesnius diskursus apie tai, kaip visuomenė interpretuoja ir struktūruoja žmogaus gebėjimą tikėtis ir veikti. Socialinis konstruktas reiškia, kad sąvokos, tokios kaip viltis ar lytis, yra formuojamos per socialinius procesus, institucijas ir kultūrines praktikas. Tokiu būdu viltis yra ne tik asmeninis resursas, bet ir socialinis reiškinys, kurį galima stiprinti per politiką, bendruomeninę veiklą ir švietimą.
tags: #viltis #kaip #socialinis #konstruktas