Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, izoliavimu, baime, menkinimu ar manipuliavimu. Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų.
Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu. Psichologinio smurto požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių. Įtikinėjimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe. Suvaikinimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo. Izoliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius. Tylėjimą: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių. Manipuliavimą: smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus. Kontroliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.
Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau jūs turite teisę jaustis saugus, vertas ir gerbiamas bet kokiuose santykiuose. Pasitarkite su patikimu žmogumi. Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti. Psichologinis smurtas gali būti labai žalingas jūsų emocinei ir fizinei sveikatai. Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas. Psichologinis smurtas gali paveikti jūsų požiūrį į save ir savo gyvenimą. Galite prarasti savo pasitikėjimą, savo tikslus, pomėgius arba vertybes. Tačiau jūs nesate tai, ką smurtautojas sako, kad jūs esate. Jūs esate vertingas, stiprus, gabus ir nuostabus žmogus, kuris turi teisę būti laimingas ir mylimas.
Fizinio smurto aprašymas: fizinis smurtas - tai tyčiniai asmens veiksmai, kurie sukelia fizinį skausmą. Tokie veiksmai gali sutrikdyti žmogaus sveikatą bei sukelti pavojų gyvybei, šis elgesys nėra toleruotinas ir teisėtas. Niekas neturi teisės bet kokia forma, taip pat ir fiziškai, skriausti kito. Jeigu patiri fizinį smurtą, ar jį matai - žinok, kad gali kreiptis pagalbos. Trenkimas, spyrimas, pliaukštelėjimas, stiprus purtymas, stumdymas, tampymas, dusinimas, plakimas, braižymas, žnaibymas, tąsymas už plaukų, badymas, šaudymas, skandinimas, deginimas, mušimas įvairiais daiktais, grasinimas fiziškai užpulti ir kt. Bazinių poreikių nepatenkinimas, įskaitant miego ir maisto ribojimą ar nesuteikimą, atsisakymas suteikti pagalbą sergant ar su(si)žeidus. Fizinės bausmės už tam tikrą elgesį. Priverstinis suvaržymas ar uždarymas, užrakinimas patalpoje. Daiktų daužymas ir mėtymas ginčo metu į kitą asmenį. Su fiziniu smurtu susidurti galima įvairiose aplinkose: šeimoje, kai smurtauja suaugęs prieš vaiką, ugdymo įstaigose, kieme ar kitur, kai smurtauja vaikas prieš vaiką. Taip pat galima tapti smurto liudininku, kuris tampa bejėgis tam tikroje situacijoje. Suaugusiojo fizinis smurtas prieš vaiką yra nelegalus veiksmas, kuris yra draudžiamas įstatymų ir už jį baudžiama.
Tas nėra tinkama forma išreikšti emocijas, spręsti iškilusius sunkumus ar ginčus šeimoje. Susidurdamas su fiziniu smurtu šeimoje ar kitoje aplinkoje, kurioje smurtauja suaugęs, kviečiame netylėti ir kreiptis pagalbos. Suaugęs gali būti baugu kreiptis, nes nežinai, kaip sureaguos smurtautojas. Tačiau galite pasakyti STOP arba duoti ženklą sustoti skriaudikui. Emociškai pasijusti lengviau ir sprendimo būdų kartu ieškoti padės Vaikų linijos savanoriai. Jei jums gresia pavojus šiuo metu, kreipkitės į Bendrojo pagalbos centrą numeriu 112.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams
Fizinio smurto patiriamas iš kito vaiko gali būti netoleruotinas, skriauda dažnai įvyksta toje aplinkoje, kur smurtauja skriaudėjas jaučiasi saugus ir nematomas. Dažnai skriaudžiamas vaikas yra silpnesnis už skriaudėją, tačiau bet koks skriaudimas nėra tinkamas ir leistinas elgesys. Jei regite smurtą, duokite ženklą sustoti ir įvardykite, jog tai nėra priimtina, informuokite atsakingus suaugusiuosius. Jei nepavyksta sustabdyti smurtą žodžiu, ieškokite pagalbos iš suaugusiųjų, kuriais pasitikite. Taip pat galima kreiptis į Vaikų liniją, kur savanoriai išklausys ir padės ieškoti sprendimų. Taip pat kreiptis į pagalbą gali būti naudinga tėvų skriaudžiamam broliui ar sesiai, kadangi smurtas emociškai gali paveikti ir jus, net jei nepriežuviajote fiziniam smurtui.
- Dažnai žmonės stebėdami smurtą nepastebi jo pradžios etapo, todėl svarbu žinoti požymius ir kreiptis pagalbos anksti.
- Smurto ratas dažnai turi tris etapus: įtampos augimo, smurto proveržio, ir „medaus mėnesio“ fazę; dažnai frakcionuoti procesai kartojasi be išorinės pagalbos išėjimo.
- Sąmoningas atsakomybės prisiėmimas už savo jausmus ir elgesį yra kertinis žingsnis link pokyčio; smurtinis elgesys yra išmoktas ir gali būti keičiamas.
Žemiau pateiktas testas padės įvertinti, ar Jūsų elgesyje gali būti smurtinių ar žalingų modelių. Med. smurtas artimoje aplinkoje nėra tik mušimas ar fiziniai grasinimai. Jis gali pasireikšti žodžiais, emocine kontrole, finansiniais ribojimais, nuolatiniu kaltės kėlimu, manipuliacijomis, įžeidinėjimais ar partnerio izoliavimu nuo draugų ir artimųjų. Svarbu suprasti, kad smurtinis elgesys dažnai susiformuoja dėl ankstesnių patirčių ir išmokto elgesio modelių, todėl juos galima keisti dirbant su savimi ir specialistais. Tačiau pirmas žingsnis yra sąžiningas savęs įsivertinimas. Prisiimti atsakomybę nėra lengva, tačiau tai rodo brandą, rūpestį ir norą augti. Stebėti savo elgesį būtina ne tik dėl kitų saugumo, bet ir dėl savo paties psichologinės gerovės. Nesaikingas pyktis, impulsų kontrolės stoka ir konfliktai ilgainiui mažina savivertę, trukdo kurti sveikus santykius, kelia įtampą šeimoje ir palieka gilias emocines žaizdas. Pagalbos ieškojimas nėra silpnumas. Tai brandus sprendimas, parodantis, kad Jums rūpi, kaip Jūsų veiksmai veikia kitus. Psichologai, specializuotos programos ir savipagalbos grupės gali padėti išmokti reikšti emocijas kitaip, kurti sveiką bendravimą ir stabdyti žalingas reakcijas.
Žemiau pateiktas trumpas apibendrinimas apie skirtingas smurto formas: psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas šeimoje, taip pat finansiniai kontrolės metodai ir manipuliacijos dalys. Psichologinis smurtas įgyja įvairias formas ir visais atvejais sukelia nemalonius jausmus, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja formomis, tokiais kaip verčiami nusirengti ar dalyvauti nežiniausiose seksualinėse veiklose. Fizinio smurto žala gali būti nuo lengvų sužalojimų iki sunkiausių traumų. Smurtas artimoje aplinkoje turi būti stabdomas ir griežtai baudžiamas, o pagalbos šaltiniai - psichologinės intrervencijos, teisinė pagalba ir socialinės institucijos. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad smurtas dažnai yra įgytas iš ankstesnių patirčių ir jo galima išmokti keisti. Svarbiausia - sąžiningas savęs įvertinimas ir noras keisti elgesį, nes tai gali būti pradžia sveikesniems santykiams ateityje.
Nepamirškite: jei matai, kad žmogus secikulio smurtą prieš kitą ar prieš save, informuokite atsakingus suaugusiuosius. Tiesiogiai kreiptis į Vaikų liniją ar kitas specialias linijas gali būti pirmas žingsnis link pagalbos - ten savanoriai išklausys ir padės rasti tinkamą sprendimą. Jei kyla pavojus gyvybei, nedelsdami kreipkitės į bendrąjį pagalbos numerį 112.
Taip pat skaitykite: Antros pakopos pensijų fondai Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Mažeikių socialinės pašalpos tvarka